 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
Kamara
BIBLIOTEKų IR žMONIų LIKIMUOSE - DAUG PANAšUMų (0)
Broniaus Kviklio keturtomyje “MÅ«sų Lietuva†pateiktame Å imonių miestelio apibÅ«dinime raÅ¡oma, jog 1940 metais jame buvo apie 500 gyventojų, be kitų valsÄiaus centrui bÅ«tinų įstaigų, nuo seniau veikÄ— ir trys bibliotekos. Taip pat užsimenama, jog tuomet buvo neseniai įsteigta ir vieÅ¡oji valstybinÄ— biblioteka. PARAPIJIEÄIO SÄ…VOKA DAR GYVA (0) 2007−10−27 SubaÄiaus seniÅ«nijos žmonÄ—s gali melstis ne tik dviejose bažnyÄiose, bet ir keliose koplytÄ—lÄ—se. Dvi iÅ¡ jų jau yra Panevėžio rajone. Mat seniÅ«nijos ir parapijos ribos ne visiÅ¡kai sutampa. OPEROS LAKÅ¡TINGALOS VARDAS GARSINAMAS IR Å¡IANDIEN (0) 2007−10−27 Daugiau kaip dvideÅ¡imt metų tarpukario Lietuvos ir Vakarų Europos miestų teatrų scenose skambÄ—jo iÅ¡ SubaÄiaus miestelio kilusios operos solistÄ—s VincÄ—s JonuÅ¡kaitÄ—s balsas. Už jo grožį dainininkÄ™ jos amžininkai vadino dieviÅ¡kÄ…ja Vince. SubaÄiaus gimnazijos VincÄ—s JonuÅ¡kaitÄ—s skyrius pavasarį minÄ—s deÅ¡imties metų vardadienį - tiek laiko Å¡i pradinÄ— mokykla vadinama operos primadonos vardu. VALERIJOS DULYTÄ—S SODYBA GALÄ—Tų BÅ«TI LABIAU žINOMA (1) 2007−10−27 Vietiniai paaiÅ¡kintų: kelias į StraÄnius – pro SubaÄiaus kapines. Ir tas kelių sodybų kaimas tuoj pat už jų. ÄŒia beveik rajono pakraÅ¡tse. Na, dar bus Butrimonys su dviem sodybom. TERPEIKIų ąžUOLO PAÅ«KSMÄ—JE (0) 2007−09−29 Senas Terpeikių kaimas istoriniuose Å¡altiniuose minimas 1596 m. Å viesaus atminimo Jono JÄ—Äiaus sodyboje auga galingas ąžuolas. LentelÄ— su užraÅ¡u Å¡alia jo byloja, kad Å¡is metalinio lanko sutvirtintu kamienu galiÅ«nas – valstybÄ—s saugomas gamtos paminklas. Sakoma, kad, kaip ir dauguma ąžuolų, kaimo centre augantis dviejų metrų skersmens Terpeikių ąžuolas buvo Å¡ventas. KADA LÄ—VUO TAPS RAJONO GYVENIMO AÅ¡IMI? (0) 2007−09−29 LÄ—vens kraÅ¡tovaizdžio draustinis, prasidedantis nuo užtvankos pradžios ties KupiÅ¡kio piliakalniu ir besitÄ™siantis iki tilto per LÄ—venį, kur yra KupiÅ¡kio ir Panevėžio rajonų riba, užgriebia ir nemažą SubaÄiaus seniÅ«nijos teritorijÄ…. Tai unikalus mÅ«sų rajono kampelis, kurį suformavo tirpstantys ledynai. ÄŒia apstu gamtos ir kultÅ«ros paminklų. ABEJINGUMO SUGRIAUTI LAIBIÅ¡KIAI (0) 2007−08−25 Prie SkapiÅ¡kio, LaibiÅ¡kių vienkiemyje, yra gimÄ™s žymus Lietuvos kultÅ«ros veikÄ—jas, Lietuvos kariuomenÄ—s papulkininkis, vienas pirmųjų lietuvių dramaturgijos kÅ«rÄ—jų Petras PundzeviÄius-Petliukas. KeletÄ… jo komedijų jau Å¡iais laikais yra suvaidinÄ™ ir meno mÄ—gÄ—jai skapiÅ¡kÄ—nai. PrieÅ¡ dvylika metų LaibiÅ¡kių vienkiemyje buvo atidengta memorialinÄ— lenta Petro PundzeviÄiaus (1880-1955) ir jo brolio Stasio PundzeviÄiaus (1893-1980), Lietuvos kariuomenÄ—s divizijos generolo, Å¡viesiam atminimui. BENDRUOMENÄ— SENIAI IÅ¡NYKUSI, TAÄIAU TOTORIÅ¡Kų BRUOžų žMONIų YRA (1) 2007−08−25 PrieÅ¡ keletÄ… metų pasirodžiusioje knygoje “Lietuvos tautinÄ—s mažumos. KultÅ«ros paveldas†neatkreiptas dÄ—mesys, jog ir KupiÅ¡kio rajone, SkapiÅ¡kio seniÅ«nijoje, yra Totorių, TotoriÅ¡kių kaimai. Matyt, todÄ—l, kad Å¡ioje vietovÄ—je kadaise gyvenusios Aukso ordos ir Krymo chanato palikuonių nedidelÄ—s bendruomenÄ—s atžalos per Å¡imtus metų susimaiÅ¡Ä— su vietiniais gyventojais, prarado savo paproÄius. Tik, kaip taikliai yra pastebÄ—jusi SkapiÅ¡kio apylinkių kraÅ¡totyrininkÄ— AliutÄ— Elena MarkeviÄiÅ«tÄ—, dar iki Å¡iol kai kurių Å¡eimų naujagimiai atsineÅ¡a totoriÅ¡kų bruožų. 2007−07−28 Šį kartÄ… pradedame pažintį su SkapiÅ¡kio seniÅ«nija. Jos centras – SkapiÅ¡kio miestelis. Mituvos ežero ir pelkių landÅ¡aftas. Alko sala, kurioje yra stovÄ—jusi pagonių Å¡ventykla ir aukuras. Dar XVI a. minimas Skapų dvaras. Dviejų (iki Pirmojo pasaulinio karo buvusių) bažnyÄių - Å v. Lauryno kankinio, nežinia kieno ir kada statytos, bei dominikonų vienuolyno -istorija. Vienuolyno istorijos tÄ™sinys po to, kai po 1832 m. sukilimo caro valdžia iÅ¡gujo vienuolius iÅ¡ SkapiÅ¡kio ir 1854 m. vienuolyne apgyvendino bÅ«rį suomių Å¡aulių. Å vedukalnio kapinių ir paminklo pÄ—dsakai. Vyskupo Motiejaus ValanÄiaus vizitai į SkapiÅ¡kio parapijÄ…. 1862 m. miestelyje pastatytas paminklas blaivybei. 1921-1925 m. SkapiÅ¡kyje veikusios tautodailininkÄ—s V. SilvestraviÄiÅ«tÄ—s dirbtuvÄ—s. Dramaturgo P. PundzeviÄiaus veiklos pÄ—dsakai. Bajorų kaimas — teisininko A. Merkio tÄ—viÅ¡kÄ—. Jis net keturiuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose tvarkÄ— kraÅ¡to apsaugÄ…, o tragiÅ¡kais Lietuvai 1940 m. baigÄ— savo politinÄ™ karjerÄ… kaip paskutinysis jos ministras pirmininkas. 2000 m. prie Tatkonių kaimo kapinių pastatytas paminklas, kurio bareljefe įspausti trijų akademikų — J. Matulio, P. Mažylio ir A. PurÄ—no veidai. Pirmasis - fizikas-chemikas, padarÄ™s pasaulinio garso atradimų, ilgametis Lietuvos Mokslų Akademijos prezidentas. Antrasis — Lietuvos nusipelnÄ™s gydytojas. TreÄiasis — organinÄ—s chemijos mokslo įžymybÄ—. Prisiminimai iÅ¡ poeto Maironio vasarojimų SkapiÅ¡kyje. IÅ¡ skapiÅ¡kÄ—nų pasakojimų iÅ¡austa geriausia Maironio baladÄ— „Užkeiktas SkapiÅ¡kio varpas“.
Komentarai: (1) KODÄ—L Å VEDUKALNYJE SUOMIų KARIų BROLIÅ¡KAS KAPAS, €“ JAU NEBE MįSLÄ— (1)
Ne dažnai taip pasitaiko, kad vienoje vietoje susidurtų du įdomÅ«s istoriniai faktai.TaÄiau nuo SkapiÅ¡kio miestelio Å¡iaurÄ—s vakarų pusÄ—n už pusantro kilometro taip yra.Totorių kaimas ir Å vedukalnis.
|
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 084 760 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
