 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
Pasikalbosykim
KERMOÅ¡IUS DIDELIS, ALIA IR MAIÅ¡ALYNAS DAUG (6)
Å Ä—mat Å¡iltasna ir sausasna spalio pradžia - gol vÄ—liau žiema prasdas? JÄ—gu žvirbliai renka plÅ«ksnas, pÅ«kus prÄ— viÅ¡tidas ir naÅ¡as savo lizduos - graitai atÅ¡als. Ir vorai jÄ—gu iÅ¡ apaÄios kraustos kur paluban, bus Å¡alta žiema. Katrų spalio dienų pasnigs, tų kovo dienų prasdas pavoseris.ŽVILGT ZARKOLAN - VIS TO BOBIÅ¡KA PRÄ—DARMA (2)
Par Mykolinas (rugiasÄ—jo 29-oj) BažnyÄia prisimana Dievo posiuntinį, Å¡vintų Mykolų, katras kovojo su Liuciperiu. Rytų AukÅ¡taitijoj seniau, kÄ— raikdavo kur toliau iÅ¡važiuotÄ—n ar iÅ¡eit, seniejÄ— žmonas visadu sukalbadavo tokių maldalį: „Švintas Mykolai Arkangelai, kÄ—p tu nugalajai bieso galybį ir apvalai dungų, tÄ—p nuvalyk mono kelius no viso pikto. Amen.“ TikÄ—jo, kad tadu neloima neatsitiks. PO Å¡VINTO MATAUÅ¡O - žėMA ATAUÅ¡O (2)
Po MatauÅ¡o (rugiasÄ—jo 21-os) ne tik žėma, alia ir koÅ¡Ä— visiem atauÅ¡ta - trumpa dÄ—nos, nebavolgo pavakarių. Ir Å¡iaudinis kepeliuÅ¡ys po Å¡vinto MatauÅ¡o jau unt pÄ—Äiaus, mat rudenį raikia Å¡iltasnas kepuras. KRYžIAI SAUGO GYVYBAS JÄ—GAS (2)
Katalikų bažnyÄioj kryžiaus pagerbtuvas žinomos jau no 335 matų, kÄ— Romos imperatoriaus Konstantino motina Elena rodo Palestinoj Å¡vintojį kryžių. Yr toks padavimas. Kryžių, prÄ— katro prikoltas mira JÄ—zus Kristus, vienas pÄ—rsų karolius iÅ¡sivežė iÅ¡ Jaruzalas, norÄ—jo iÅ¡niekyt. Ažu tų Dievas jį nubauda staigiu mirÄiu. Karoliaus sÅ«nus sugrųžino kryžių Jaruzalas Å¡vintyklon. Ir VII omžiuj atsirodo Kryžiaus iÅ¡aukÅ¡tinimo Å¡vinta - minima rugsÄ—jo 14 dÄ—noj. LINARÅ«ÄIAI KAI PRASIDADA, AVINIOKų PASKERDžIA (2)
Pirmas rudenio mano unksÄiau vadintas viržių, Å¡ilų, rujos, vesÄ—lių mÄ—nesiu ir - aiÅ¡ku, rugsÄ—ju. ApÄ— orus sakyta: rugsÄ—jis sausio pagodos pasklausia. Ir do žmonas tÄ—p sokÄ— - kÄ— saula unt žiemų sukas, yr diena, o toj dÄ—noj valundala, kÄ— dumblas pasjudina ir susmaiÅ¡o su grynu vandeniu. Mokslinykai mislia, kad Å¡itas pasokymas apÄ— tų ÄÄ—sų, kÄ— rugsÄ—jį suslygina diena su nakÄiu.
Ne už kalnų mokslo matų pradžia. Atsivertį „Kupiškėnų žodynų“ (Klementina Vosylytė, Kupiškėnų žodynas, II dalis, 2010) paskaitykim, kas apė mokyklų iš žmonių ažrašyta. Tiek laiko išgarovo, o mislių kėp unt zarkolo...
Å vintas Baltramiejus (rugpjÅ«Äio 24) - jau Å«kinyko rudenio darbų ÄÄ—sas. Kad prasdÄ—jo rudo, motos ir iÅ¡ tokių pasokymų: lig Baltramiejaus brįsta, po Baltramiejaus vysta; par Baltramiejų varlai gerkla užgyja, varlas nebakurkia. Ir bitinykai po Å¡v. Baltramiejaus iÅ¡ biÄių madaus nebÄ—jama. JÄ—gu Å¡itų dÄ—n saula Å¡vieÄia, tai visas rudo bus sausas. Seniau par Baltramiejų burdavo ir apÄ— veselias. Mergiotas iÅ¡ unksto iÅ¡sikosdavo dobalį kur toliau no namų ir slapÄiom lakdavo pasižiÅ«rÄ—t, kų ti ras. JÄ—gu varotinklį, gaus bagotų vyrų, jÄ—gu randa skruzdalį ar tÄ—p kokį vobolų - iÅ¡tekÄ—s ažu vargÅ¡o artojo. Alia prÄ—jo ÄÄ—sas ir iÅ¡tekÄ—jo, o burk neburk. Kad ne ÄÄ—si kų daryt raikia, tai visa suyra. TUMSI PANALA PO KERTAS LUNDžIOJA, VISIEM AKIS Å¡VÄ—SDAMA (2)
Å indÄ—n dulkių siurblys pokeita Å¡luotų - ratai kur bapamatysi bÄ—ržini Å¡luotu Å¡vaistuntis. O seniau kaimi kiekvieni namai turÄ—jo Å¡luotų lig voliai. ApsiÅ¡lavimas buvo mergioÄių ir motarų pareiga ir garbÄ—s raikalas. PrÄ—Å¡ gÄ—rų Å¡imtmetį gryÄios Å¡lavimas turÄ—jo savas taisyklas. Kas jų neslaikÄ— - galajo savo loimį prarostÄ—n. Kų DARYT, KÄ— ATVAžIUOJA DUNDULAS (3)
LÄ—tuviai saugodavos ne parkÅ«no, alia vÄ—lnio, mat mislijo, kad parkÅ«nas tinai trinkia, kur vÄ—lnias paskavoja. O vÄ—lnias golia slaptis prÄ— žmogaus, prÄ— gyvulio, triobos ir jų daiktuos, tupÄ—tÄ—n unt okmenio, medžios ar vandeny. ParkÅ«nas pyksta unt vÄ—lnio dÄ—l jo blogo elgesio par audrų. Tadu jisai Ä—rzina ParkÅ«nų: Å¡aipos, rodžia liežuvį, pasturgalį. VÄ—lnias tyÄiojas ir iÅ¡ žmonių, apgaudinÄ—ja - siÅ«lo mainytis pypkÄ—m, Å¡autuvais, arkliais, o poskum iÅ¡ jo pokeisto doikto balieka rųstas, kÄ—lmas, orklio kanopa. Yr sokoma, kad vÄ—lnias, tarnaudamas pas Å«kinykų, iÅ¡mokino jį varyt arielkų. Barnais pasvertį velniai vakaruÅ¡kos Å¡okdina mergiotas, jas prikunkena ar nusgabama su savi. Užu visokias nedorybas jį ir trinkia ParkÅ«nas. VOSARų SU VARTAIS, žIEMų - SU SNIURGLIU (1)
RugpjÅ«tis - javų ir pirmų sodo vaisių subrindimo mano. Do jis vadinamas dagÄ—siu - karÅ¡Äio mÄ—nesiu, paukÅ¡lakiu. Jonas BretkÅ«nas (XVI a.) vietoj pjÅ«tis soko dagas, javus pjaut - daguot.
|
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 084 727 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
