PAJUODUPĖ – BUVĘS KUPIŠKIO SENIŪNIJOS CENTRAS  (6)

2013−12−12

Pervažiavus Aukštupėnus, kiek tolėliau nuo kelio, šalia Kupiškio marių, yra Pajuodupės kaimas, išsiskiriantis savo praeitimi, kuria gali didžiuotis ne kiekviena gyvenamoji vietovė. Iš šio kaimo yra kilusi poetė Uršulė Tamošiūnaitė, kariškis Romualdas Tonka, gydytojas Bronius Domža, juo labai žavėjosi dailininkas Kazys Šimonis.

GYVENIMAS, ATIDUOTAS KŪRYBAI  (2)

2013−12−05

Medžio drožėjas Algirdas Leonas Balna, nuo 1957 metų dalyvavęs įvairiose rajoninėse, zoninėse, respublikinėse, vėliau ir sąjunginėse parodose, 1958 metais pasaulinėje parodoje Briuselyje su savo darbu „Piemenukas“ susilaukė pripažinimo, o Kauno dailės kombinatas, kuriame meistras dirbo, pelnė aukso medalį.

MUZIEJUS, UŽGRŪDINTAS NEGANDŲ IR KARO METŲ  (4)

2013−11−28

Daugelis šimtmečiais sukauptų krašto vertybių randa savo vietą nuolatinėse parodose, saugyklose ir muziejaus archyvuose. Kad neišnyktų senoji praeitis, labai svarbu, jog ji būtų ne tiktai saugoma muziejaus fonduose, bet ir prieinama lankytojams. Dar prieškario metais tą gerai suprato Kupiškio krašto inteligentai ir šviesuoliai.

DVIEJUOSE LEIDINIUOSE –SVARBIAUSI SODYBOS PASTATAI  (0)

2013−11−21

Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose saugoma daugiau kaip pusantro tūkstančio nuotraukų su užfiksuotais mediniais kupiškėnų trobesiais, klėtimis ir klėtelėmis bei jų eksterjero detalėmis su metrikomis. 2009 metais šios nuotraukos pradėtos atrinkti ir grupuoti vykdant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos iš dalies finansuotus projektus. Apibendrinus turimą ir projektų vykdymo metu sukauptą papildomą medžiagą, buvo išleisti du albumai – „Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai“ 2011 m. ir „Kupiškėnų klėtys ir klėtelės“ 2013 m. Ateityje numatomas dar vienas leidinys apie medinį paveldą.

FOTOGRAFIJOSE GIMTOJO KRAŠTO ŽMONĖS  (1)

2013−11−14

Kupiškio etnografijos muziejaus skaitmeninėje laikmenoje saugomose fotografijose į mus žvelgia Skapiškio apylinkių gyventojai, Onos Balytės sutikti Skapiškio miestelio gatvėse, vaikai po Pirmosios Komunijos ar šeimos įvairiausių švenčių ir laisvalaikio metu.

UNIKALUS JURĖNIŠKIŲ KAIMAS  (4)

2013−11−07

Daugelis važiuojančiųjų žvyrkeliu į Skapiškio pusę nė nepagalvotų, kad senų šimtamečių medžių apsuptyje yra kaimas su statiniais, kurie išlikę tokie, kokie buvo pastatyti dar gatvinio kaimo laikais.

TARMIŲ VERSMĖ SENKA  (0)

2013−10−24

Penktadienį Kupiškio etnografijos muziejuje vyko mokslinė konferencija „Tarmės – gyvoji tautos versmė“.

KUPIŠKĖNŲ GYVENAMŲJŲ TROBESIŲ ĮVAIROVĖ  (0)

2013−10−17

Kupiškyje, rajono miesteliuose ar nedideliuose kaimeliuose dar ir dabar galima užtikti visai neblogai išsilaikiusių medinių namų, kurie statyti XIX a. pabaigoje bei XX a. pirmoje pusėje.
Šiuos būstus surentė vietiniai ar iš toliau pasikviesti medžio meistrai, laikydavęsi amžiais susiklosčiusių statybos tradicijų, sodybos planavimo ir pastatų bei jų dalių komponavimo principų, atspindinčių medžio meistrų išmonę ir jų meistriškumą bei tuometinių sodybos šeimininkų norus ir finansinius išteklius.

ŠEPETOS PELKĖS PASLAPTYS  (7)

2013−10−10

Šepetos pelkė šiandien – svarbus pramonės objektas Kupiškio rajone. Iš durpių gaminiai vežami ne tik į kitus rajonus, bet ir į užsienio valstybes. Ši pelkė žmonėms naudinga buvo ir anksčiau – ji uogomis ir grybais maitino aplinkinių kaimų gyventojus. Per ilga šalia jos susitelkė ir nauja gyvenvietė Šepeta.

SENOVĘ MENANTYS PROTĖVIŲ ŽENKLAI  (6)

2013−09−19

Daug naujų istorinių faktų apie keturis Kupiškio rajono piliakalnius, remdamasis išsamiais archeologiniais tyrinėjimais Lietuvoje ir vienu mūsų krašte tyrinėtu Kerelių piliakalniu, pateikė humanitarinių mokslų daktaras, archeologas Gintautas Zabiela.

       1    2    3    4