Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 19 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

DAUG NEATSAKYTų KLAUSIMų  (0)

2005−12−29

Gruodžio 27 d. sukako lygiai devyneri metai nuo Nikodemo Mickevičiaus mirties. Jis palaidotas Stračnių kapinaitėse. Tai buvo Subačiaus gyvenvietės šviesuolis, kuris aktyviai reiškėsi savo parapijos visuomeniniame gyvenime.


SKAITYTOJAI APIE MÅ«Sų PROJEKTÄ…  (0)

2005−12−29

Šiandien išleidome paskutiniuosius “Amatų gijų” puslapius. Metus trukęs projektas baigiasi. Tai nereiškia, kad mes daugiau nieko neberašysime apie kupiškėnus amatininkus, senųjų verslų puoselėtojus ir gaivintojus. Daug dar liko mūsų krašto auksarankių nepaminėta, neprisiminta. Viliamės, kad savo straipsniais galbūt kai ką paskatinome labiau domėtis gimtinės praeitimi, pažadinome norą atgaivinti tradicinius mūsų senolių užsiėmimus.


APIE RAÅ¡Tų KÅ«RÄ—JÄ…, MEISTRIÅ¡KAI TAISANTį BATUS  (0)

2005−11−29

Prieš pasibelsdama į Paulino Kaluinos duris svarsčiau, nuo ko pradėti pokalbį. Dažnas skapiškėnas, išgirdęs šio vyriškio vardą, netrunka pranešti: „Tai audinių raštų kūrėjas ir užrašytojas bei mūsų batsiuvys“.

 

TÅ«KSTANTINÄ—JE MINIOJE SUSITIKINÄ—JO SKAUDAUS LIKIMO SESÄ—S IR BROLIAI  (0)

2007−08−09

Kupiškėnų į sąskrydį “Su Lietuva širdy” šeštadienį organizuotai važiavo per trisdešimt. Pasak Lietuvos tremtinių, politinių kalinių sąjungos (LPKTS) rajono skyriaus pirmininko Algimanto Vaitiekūno, kasmet Dubysos slėnyje ties Ariogala vykstančiame šios sąjungos ir Laisvės kovų dalyvių respublikiniame renginyje iš mūsų rajono dalyvauja keliasdešimt tokios lemties žmonių. Tačiau į tokią jiems mielą būdavusią šventę nemažai žmonių dėl senyvo amžiaus ar ligos jau nebegali nuvykti. Tačiau smagu, kai vietoj jų iš šeimos vis tiek kas nors būna. Ir šį kartą vietoj močiutės Bronislavos Šakalevičienės važiavo jos vaikaitis Tomas Pukėnas su tėveliais.Vaikinas labai noriai padėjo nešti atributiką.


Å EPETOJE Å«KININKÄ—S IR LINKSMINOSI, IR APIE Å¡EIMININKAVIMÄ… KALBÄ—JOSI  (1)

2007−08−02

Gražina Valaitienė, ėmusi pasakoti apie Šepetos ūkininkių sambūrį, ir pati nustebo, jog jis gyvuoja jau devynerius metus. Dabar jam priklauso devyniolika narių, nors pradžioje nebuvo nė dešimties.


Ä® NUVAžIUOJANTį TRAUKINį TURÄ—TUME SUSPÄ—TI  (3)

2007−07−12

Europos komisijos narė atsakinga už finansų programavimą ir biudžetą Dalia Grybauskaitė jau seniai skambina pavojaus varpais, kad Lietuva nepasiima Europos Sąjungos lėšų, kurios gali būti skiriamos patiems įvairiausiems projektams įgyvendinti. Neseniai ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pareiškė, kad labiausiai įgyvendinti aplinkosaugos projektus vėluoja būtent Kupiškio, po to Biržų, Kretingos, Varėnos rajonų, Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybės.

 

MINA TAKÄ… į BENDRUOMENÄ—S NAMUS  (3)

2006−12−23

Būsimo susibūrimo gruodžio 30-ąją Skapiškio seniūnijos Kreipšių kaimo žmonės pradėjo laukti iš anksto. “Keliolika metų tokio renginio nebeturėjome”, - pabrėžė “Minčių” pašnekovės, aptardamos ir kitus jų laukiančius rūpesčius bei suspėtus nuveikti darbus.


UOGINIEčIAI TIKI BENDRUOMENÄ—S SÄ—KME  (0)

2006−12−23

Uoginių kaimo bendruomenė – rajone pati jauniausia. Ji registruota tik šių metų rugsėjo 29 d. Tačiau šios bendruomenės pirmininkė Zita Kaušakienė sakė, kad mintį burtis uoginiečiai brandino jau trejus metus. Galutinai apsispręsta šiemet vasarą rengiant jų kaimo koplytėlės 290 m. jubiliejaus šventę. Niekas nenorėjo jos paremti finansiškai. Svarbiausias motyvas buvęs – jūs ne bendruomenė. Tad po šventės susirinkę Uoginių, Ničiūnų, Tebešiūnų ir Užkoplytės kaimų gyventojai sutarė registruoti bendruomenę. Šiuo metu joje 97 žmonės.


NESAKOME "SUDIE"  (0)

2006−12−23

Jau verčiame paskutinius šių metų kalendoriaus lapelius. Pats laikas apmąstyti nuveiktus darbus ir pasvajoti, ką veiksime, ko norėtume ateinančiais metais. Šiandien išleidome ir paskutiniuosius mūsų projekto „Bendruomenė“ puslapius.

 

BIBLIOTEKų IR žMONIų LIKIMUOSE - DAUG PANAÅ¡UMų  (0)

2007−12−22

Broniaus Kviklio keturtomyje “Mūsų Lietuva” pateiktame Šimonių miestelio apibūdinime rašoma, jog 1940 metais jame buvo apie 500 gyventojų, be kitų valsčiaus centrui būtinų įstaigų, nuo seniau veikė ir trys bibliotekos. Taip pat užsimenama, jog tuomet buvo neseniai įsteigta ir viešoji valstybinė biblioteka.


PARAPIJIEčIO SÄ…VOKA DAR GYVA  (0)

2007−10−27

Subačiaus seniūnijos žmonės gali melstis ne tik dviejose bažnyčiose, bet ir keliose koplytėlėse. Dvi iš jų jau yra Panevėžio rajone. Mat seniūnijos ir parapijos ribos ne visiškai sutampa.


OPEROS LAKÅ¡TINGALOS VARDAS GARSINAMAS IR Å¡IANDIEN  (0)

2007−10−27

Daugiau kaip dvidešimt metų tarpukario Lietuvos ir Vakarų Europos miestų teatrų scenose skambėjo iš Subačiaus miestelio kilusios operos solistės Vincės Jonuškaitės balsas. Už jo grožį dainininkę jos amžininkai vadino dieviškąja Vince. Subačiaus gimnazijos Vincės Jonuškaitės skyrius pavasarį minės dešimties metų vardadienį - tiek laiko ši pradinė mokykla vadinama operos primadonos vardu.

 

PO TRUPUTį AUGA VAIKų GLOBOS NAMAI  (7)

2014−09−23

Nors ir lėtai, bet į priekį juda Kupiškio rajono savivaldybės parengtas projektas „Kupiškio Šv. Kazimiero vaikų globos namų infrastruktūros modernizavimas“. Jau beveik baigti pastato išorės šiltinimo darbai. O po visų planuojamų darbų globotinių laukia visiškai kitokie namai.


SKAPIÅ¡KÄ—NAMS €“ NAUJOS IR PATOGIOS AIKÅ¡TELÄ—S  (3)

2014−07−22

Jaunų žmonių Lietuvos kaimuose nuolat mažėja. Ne išimtis ir Skapiškio miestelis. Jaunimas iš čia dažniausiai traukia į didmiesčius, kur daugiau galimybių įsidarbinti, daugiau įvairios laisvalaikio veiklos, išvystyta infrastruktūra. Kaip sulaikyti jaunimą gimtinėje? Siekdama šio tikslo Kupiškio rajono savivaldybė pagal Europos Sąjungos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą įgyvendina palankios gyvenamosios aplinkos, bendruomeninės infrastruktūros gerinimo projektą.


RUOÅ¡IAMI STRATEGINIO RAJONO PLANO DOKUMENTAI  (8)

2014−06−19

Kupiškio rajono savivaldybė ruošiasi parengti strateginį planą, kuris turėtų padėti mažinti rajono atskirtį nuo kitų šalies savivaldybių. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama ketinama parengti dvi galimybių studijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo bei vietinės reikšmės kelių rekonstravimo ir plėtros.

 

MOKSLAI DÄ—L DIPLOMO BAIGÄ—SI MÄ—GIAMU DARBU  (1)

2009−12−19

Iš dažno abituriento gali išgirsti: " Stosiu bet kur, kad tik priimtų". Todėl vėliau nenustembi, kai baigęs aukštuosius mokslus toks jaunuolis diplomą padeda į tamsiausią kertelę ir eina dirbti į visiškai kitokią sferą. Taip nutiko ir dvidešimt ketverių kupiškėnui Dariui Koženiauskui. Vaikinas įstojo į socialinių mokslų specialybę ir iki pat paskutiniojo studijų kurso nesiejo jos su savo ateitimi. Tačiau vieną dieną nusprendęs išmėginti socialinio darbuotojo duonos jis suprato, kad šis darbas jam visai tinka ir patinka.


EKSPERIMENTAS "AUKÅ¡TASIS MOKSLAS" TÄ™SIASI  (0)

2009−12−19

Prieš įgyvendinat mokslo ir studijų reformą, ji jau buvo apraizgyta storu gandų tinklu. Kokių fantastinių pasisakymų tik nebuvo girdėti: vien turtingųjų vaikams bus prieinamas mokslas, Lietuva taps beraščių kraštu, protingiausieji emigruos ir dar gausybę kitokių, holivudiškus filmus primenančių, scenarijų. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus politinę karjerą, kaip ir jį patį, daugelis jau buvo palaidoję. Interpeliacija atlaikyta, reforma apginta ir tęsiasi.


POKALBIS SU VILMANTU APIE GATVÄ—S Å¡OKIUS IR JAUNIMO PROJEKTUS  (0)

2009−11−21

Nors dažnai jauni žmonės dejuoja, kad mažame miestelyje yra nuobodu, nėra jiems įdomios veiklos, Vilmantas Kriščiūnas tai neigia. Vaikinas į Kupiškį atvyko gyventi prieš dvejus metus, tačiau nesijaučia, kad gyventų apmirusiame miestelyje. Jam veiklos čia nestinga.

 

JUOZAS KARIBUTAS BUVO IÅ¡TIKIMAS DVIEM MÅ«ZOMS  (0)

2008−12−20

Toks keistas sutapimas: pasakojimą apie Juozą Kaributą pateikiame Jo 99-erių metų sukakties dienomis. Tegul tai būna įžanga į šio kraštiečio emigranto būsimo jubiliejaus minėjimą kitąmet artėjant gruodžio šešioliktajai.


MOKÄ—JÄ™S įPRASMINTI VEIKLÄ… - KUPIÅ¡KÄ—NAS DR. VILIUS UžTUPAS  (1)

2008−11−22

Dr. Vilius Užtupas - žinomas žurnalistas, pedagogas, knygų autorius, jų kūrėjas, gebėjęs išplėsti knygos meno ribas Lietuvoje, išgarsėjo miniatiūrinėmis knygelėmis. Jis gimė 1927 m. kovo 31 d. Miliūnų kaime, Kupiškio valsčiuje (Panevėžio apskr.). Motina mirė anksti, tad tris vaikus augino tėvas, kaip sakęs pats Vilius - nedidelis ūkininkėlis, kurio per karą dar ir sodyba sudegė...


NOSTALGIJA TÄ—VYNEI EMIGRANTų VAIKų KOL KAS NEKANKINA  (0)

2008−11−22

Emigrantas. Taip save su karčia šypsena vadina daugelis išvykusių į kitas šalis geresnio gyvenimo ieškoti mūsų šalies žmonių. Čia, Lietuvoje, lieka jų laukti artimieji, vaikai.

 

PAJUODUPÄ— €“ BUVÄ™S KUPIÅ¡KIO SENIÅ«NIJOS CENTRAS  (6)

2013−12−12

Pervažiavus Aukštupėnus, kiek tolėliau nuo kelio, šalia Kupiškio marių, yra Pajuodupės kaimas, išsiskiriantis savo praeitimi, kuria gali didžiuotis ne kiekviena gyvenamoji vietovė. Iš šio kaimo yra kilusi poetė Uršulė Tamošiūnaitė, kariškis Romualdas Tonka, gydytojas Bronius Domža, juo labai žavėjosi dailininkas Kazys Šimonis.


GYVENIMAS, ATIDUOTAS KÅ«RYBAI  (2)

2013−12−05

Medžio drožėjas Algirdas Leonas Balna, nuo 1957 metų dalyvavęs įvairiose rajoninėse, zoninėse, respublikinėse, vėliau ir sąjunginėse parodose, 1958 metais pasaulinėje parodoje Briuselyje su savo darbu „Piemenukas“ susilaukė pripažinimo, o Kauno dailės kombinatas, kuriame meistras dirbo, pelnė aukso medalį.


MUZIEJUS, UžGRÅ«DINTAS NEGANDų IR KARO METų  (4)

2013−11−28

Daugelis šimtmečiais sukauptų krašto vertybių randa savo vietą nuolatinėse parodose, saugyklose ir muziejaus archyvuose. Kad neišnyktų senoji praeitis, labai svarbu, jog ji būtų ne tiktai saugoma muziejaus fonduose, bet ir prieinama lankytojams. Dar prieškario metais tą gerai suprato Kupiškio krašto inteligentai ir šviesuoliai.

 

Å IMONIų GIRIA MAITINA KÅ«NÄ… IR DVASIÄ…  (6)

2013−12−17

Šimonių istorija tokia plati, kad jai parašyti reikėtų ne vieno kraštotyros projekto ar metraščio. Šiuo kraštu domėjosi ne tik profesionalūs tyrinėtojai, bet ir patys kaimo gyventojai. Dabar tuo daugiausia užsiima Šimonių pagrindinės mokyklos mokiniai. Visą krūvą įvairių darbelių apie Šimonis jiems padėjo parengti buvusi istorijos mokytoja Tatjana Gromakova. Ji šioje mokykloje praleido keturis savo gyvenimo dešimtmečius.


GYVENIMAS PRIEÅ¡KARIO INTELIGENTų SODYBOJE €“ PASKATA KRAÅ¡TOTYRAI  (1)

2013−12−10

Jolanta Vosylienė, Salamiesčio bibliotekininkė, bene pati jauniausia iš mūsų kalbintų metraštininkių. Kolegės ją giria už stropumą, profesionalų informacijos išdėstymą ir pateikimą. Įdomu, kad pirmasis didesnis Jolantos parengtas kraštotyros darbas buvo apie buvusį salamiestėnų mokytoją, tremtinį Juozą Vėjelį, kurio sodyboje ji užaugo ir dabar su šeima tebegyvena. Pagerbdama mokytojo atminimą bibliotekininkė parašė jo gyvenimo istoriją.


NORIÅ«NAI €“ MELIORATORIų LOPÅ¡YS  (2)

2013−12−02

Kas kartą pravažiuojant pro Noriūnus, šalia kelio į šią gyvenvietę pasitinka didžiulės iš akmenų sumūrytos raidės MSMV. Jaunimas retai besupranta jų reikšmę, o štai sovietmetį menantys pakeleiviai puikiai žino, kad tos raidės – didelės įmonės pavadinimas. Įmonės, kuri kažkada subūrė į Noriūnus didžiulę melioratorių bendruomenę ir išplėtė šią gyvenvietę.
Apie to meto įvykius faktus, gyventojų prisiminimus bei nuotraukas surinko dabartinės Noriūnų mokyklos mokiniai. Jiems padėjo kraštotyrininkė, istorijos mokytoja Jugasė Kovaliūnienė.

 

KAI SUSIPINA DVI MÅ«ZOS  (4)

2014−12−11

Kupiškyje vykstančiuose kultūros renginiuose dažnai galime sutikti pedagogę Juzefą Pranauskienę. Daug metų mokiusi pradinukus, kuravusi pradinių klasių mokytojų darbą, turėjusi ir dailės pamokų, šiuo metu ji mėgaujasi užtarnautu poilsiu ir turi užtektinai laiko atsidėti savo pomėgiams. O pomėgių talentu apdovanota moteris turi ne vieną.


POETINÄ—S MINIATIÅ«ROS  (11)

2014−12−11

Vieniši langai...
Šmėsteli mamos veidas –
Sapno skiautelÄ—.


BRONÄ— VALINSKAITÄ—: €ŽRADAU TÄ…, KURIS MYLI MANO Å¡IRDį€Œ  (4)

2014−12−04

Kupiškio krašto poetė Bronė Valinskaitė, gyvenanti Bakšėnuose, – tikras gamtos vaikas. Todėl ir jos kūrybos pagrindinės temos – aplink kasdien pastebimas gamtos grožis, jausmų išraiška. Tačiau pastaruoju metu artimą ryšį su Dievu atradusi moteris sako kurianti vis mažiau. „Dabar esu laiminga“, – drąsiai tvirtina kūrėja, kurią dvasinis kelias atvedė į vidinę ramybę ir džiaugsmą. Ji kasdien dėkoja Dievui už tame kelyje sutiktus puikius žmones. „Nė vieno žmogaus mūsų gyvenime nėra atsitiktinio“, – sako B. Valinskaitė.

 

KOL GYVENS žMONÄ—S €“ TOL LAIKRAÅ¡TIS GYVUOS  (1)

2014−12−13

Baigiasi visus metus rašytas straipsnių ciklas, atspindėjęs laikraščio ir visos Kupiškio rajono spaudos istoriją. Tai tebūnie nors maža duoklė tiems, kurie pradėjo spaudos kelią į mūsų krašto gyventojų namus. Visus metus kalbinome tuos žmones, kurie dirbo laikraščio redakcijoje, užrašėme jų prisiminimus apie kolegas.
Dabar atėjo eilė papasakoti apie šių dienų redakcijos kolektyvą. Pasitvirtino taisyklė, kad sunkiausia rašyti apie savo darbą ir apie žmones, su kuriais dirbi. Ne kartą kolektyve juokavome, kad mūsų pirmieji namai yra redakcija. Gal todėl, kad nė vienas darbuotojas nedirba „valdiškai“ – į namus skuba tik tuomet, kada redakcijoje visi darbai baigti. Akylesnis kupiškėnas ne kartą pastebėjo, kad šviesa redakcijos languose šviečia ir vėlai vakare, ir poilsio dienomis.


NUOTYKIų IEÅ¡KOTOJO VIZITINÄ— KORTELÄ— SU KUPIÅ¡KÄ—NIÅ¡KU ATSPALVIU  (3)

2014−12−06

Vytaras Radzevičius – prodiuseris, žurnalistas, sporto komentatorius, keliautojas, knygų autorius – yra neabejingas Kupiškio kraštui. Čia gimė ir augo jo tėvas, čia praleista ne viena vasara pas senelius. Įdomu tai, kad Vytaro pirmieji žurnalistinės veiklos žingsniai taip pat yra susiję su „Kupiškėnų minčių“ laikraščio redakcija.
Šį lapkritį jis rajono moksleiviams vedė pilietiškumo pamokas. Ta proga buvo užsukęs ir į redakciją.


EDITA MAžELYTÄ—: €ŽNEžINAU, KOKIA DAR PROFESIJA GALÄ—Tų BÅ«TI SPALVINGESNė€Œ  (5)

2014−11−22

„Kupiškėnų minčių“ redakcija yra paskatinusi rašyti, siuntusi į humanitarines studijas ne vieną jaunuolį. Ypač žurnalistams smagu išgirsti, kad buvęs jų jaunasis kolega pasirinko būtent žurnalistiką. Edita Maželytė – viena iš tokių. Mergina šiuo metu yra interneto portalo „Delfi“ žurnalistė.
Ji mielai sutiko prisiminti pirmuosius savo žurnalistinius bandymus rajono laikraštyje.

 

GYVENIMAS NUO 75 METų AUKÅ¡TUMOS  (11)

2015−12−10

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, politikui ir visuomenės veikėjui Leonui Apšegai šiandien sukako 75-eri metai.
Jis gimė 1940 metų gruodžio 10 dieną Kinderių kaime, netoli Šimonių, Kupiškio rajone. Savo gimtajame krašte 1947 m. pradėjo lankyti Gaigalių pradinę mokyklą, 1959 m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą, 1962 m. – Panevėžio hidromelioracijos technikumą, o 1987 m. – Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę.
Beveik visi L. Apšegos gyvenimo metai prabėgo gimtajame Kupiškio krašte. Jis net tris kadencijas buvo renkamas rajono meru. 2008 metais politikas išėjo į pensiją, bet iki šiol aktyviai dalyvauja rajono visuomeniniame gyvenime, yra išrinktas į šios kadencijos Savivaldybės tarybą.
Jubiliejinio gimtadienio išvakarėse ir pasikalbėjome su garbiuoju kupiškėnu apie prabėgusius gyvenimo metus, nuveiktus darbus, šiandienos džiaugsmus ir rūpesčius.


MIÅ¡KININKUI STASIUI KARAZIJAI €“ 85  (0)

2015−12−10

Stasys Karazija – vienas žymiausių Lietuvos miškininkystės mokslo kūrėjų, įnešusių svarų indėlį į biogeocenotinę miško kaip ekosistemos sampratą. Jo mokslinė veikla susijusi su Lietuvos miško ekosistemų struktūros tyrimais, kurių rezultatai padėjo spręsti fundamentinius miško biologijos ir ekologijos klausimus ir praktiškus miško ūkinės veiklos uždavinius. Garsaus kraštiečio vaikystė prabėgo Terpeikių kaime. Kupiškyje jis baigė gimnaziją. Iki šiol gimtinėje akademikas – dažnas svečias. „Traukia grįžti, ypač dabar, vyresniame amžiuje, sukyla sentimentai“, – kalbėjo garbingą 85 metų jubiliejų minintis S. Karazija.


BOLESLOVUI ADOMUI MOTUZAI-MATUZEVIčIUI €“ 105  (0)

2015−12−10

Dailininkas, pedagogas Boleslovas Adomas Motuza-Matuzevičius – sudėtingo likimo kūrėjas. Politinio gyvenimo audrų laužyto ir iki galo atsiskleisti negalėjusio menininko kūryba mažai ištyrinėta, tačiau labai gausi ir spalvinga. Kauno meno mokykloje monumentaliąją tapybą studijavęs B. A. Motuza-Matuzevičius kūrė ne tik tapybos, bet ir grafikos darbus. Didelė dailininko gyvenimo dalis susijusi ir su Kupiškiu.


ADELEI VALECKIENEI €“ 90  (0)

2015−12−10

Gruodžio 10 dieną sukanka 90 metų, kai gimė kalbininkė, habil. humanitarinių mokslų (filologija) daktarė Adelė Valeckienė-Mažeikytė (1925).


JUOZUI KÄ—DAINIUI €“ 100  (0)

2015−12−10

Skulptoriaus Juozo Kėdainio darbai – tai puikių mokytojų profesorių Juozo Zikaro ir Juozo Mikėno kūrybos tąsa. Menininko „kūriniai dvelkia autentišku sodietiškumu, tikra etnine atmosfera, nenuglaistyta raiškia plastine kalba, kuriai svetima bet kokia idealizacija ir gražinimas“, – tokį apibūdinimą yra parašiusi Irena Kostkevičiūtė.


ALIZAVOS BIBLIOTEKAI €“ 75  (0)

2015−12−10

Pirmosios žinomos bibliotekos Kupiškio krašte buvo prie Palėvenės ir Skapiškio domininkonų vienuolynų. 1804 m. Palėvenės vienuolyno bibliotekos inventorius skelbia turintis 363 knygas. Didesnius ar mažesnius knygų rinkinius turėjo ir dvarai. Noriūnų dvaro savininkų Venclovavičių bibliotekoje buvo 6000 tomų spaudinių, Palėvenės dvaro Bogdano Komaro – apie 5000.
„Kupiškėnų enciklopedijoje“ rašoma, kad spaudos draudimo laikais Kupiškio krašto knygnešiai ne tik platino lietuvišką spaudą, bet turėjo ir nedideles slaptas bibliotekėles. 1900 m. alizaviečiai prašė Kauno gubernatoriaus leisti įsteigti legalų knygyną.

 

SPARTI žEMAITÄ— GYVENIMO TEMPO LÄ—TINTI NEKETINA  (3)

2015−12−12

Kupiškyje daugiau nei 30 metų gyvenančią Liną Vaitonienę vargu ar sutiksi lėtai vaikštinėjančią Kupos pakrantėmis. Ji – visur bėgte. Darbas, aktyvus dalyvavimas rajono kultūriniame gyvenime, laisvalaikis sode. „Taip nuo vaikystės esu išmokyta. Kuo daugiau apsiimi padaryti, tuo daugiau ir padarai. Man reikia veiklos, kitaip nemoku“, – tvirtina moteris ir tuo tartum paneigia nusistovėjusį stereotipą, kad žemaičiai – lėto būdo.


GYDYTOJA SAVO PROFESIJOS NEKEISTų į JOKIÄ… KITÄ…  (4)

2015−12−05

Medikę Romą Ramanauskienę pažįsta daugelis kupiškėnų. Ji rajono gyventojų sveikata rūpinasi jau 35 metus. Nors nuo praėjusių metų rugsėjo gydytoja eina Kupiškio ligoninės direktorės pareigas, dalį laiko skiria ir gydomajam darbui. Ši veikla jai visada bus artima. Šaknis Kupiškyje įleidusi, nuo 1980 metų čia gyvenanti R. Ramanauskienė – tikra dzūkė, užaugusi Alytaus rajone. Gimė ji tremtyje, Irkutsko srityje, Čeremchovo mieste.


RUSIÅ¡KI SENTIMENTAI STRAčNIų KAIMUI  (0)

2015−11−07

„Visada maniau, kad esame vienos planetos gyventojai – ir ne tautybės mūsų santykius kuria, o mes patys“, – sako jau pusę amžiaus tarp Lietuvos ir Rusijos gyvenanti Roza Leonidova. Maskvoje gimusią ir užaugusią ją gyvenimas atvedė į labai mažą kaimelį Kupiškio rajone – Stračnius. Čia moteris iš naujo atrado gamtos grožį ir labai pamilo Lietuvą bei jos gyventojus.

 

PADÅ«KÄ—LIAI €ŽZBITKAI€Œ €“ JAUNIEJI ETNOKULTÅ«ROS VERTYBIų PUOSELÄ—TOJAI  (2)

2016−12−15

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje trejus metus gyvuoja etnokultūros būrelis „Zbitkai“. Įvairaus amžiaus vaikams meilę liaudies dainai, šokiui skiepija, lietuvių papročių ir tradicijų lobyną atskleidžia muzikos mokytoja Daiva Palionienė.
Vieną gruodžio vakarą apsilankę progimnazijoje pakalbinome smagiu pavadinimu pakrikštyto sambūrio narius ir jų vadovę.


FOTOGRAFAS IGNAS TEBEIEÅ¡KO SAVITO STILIAUS  (0)

2016−12−15

Pernai, liepos 10 d., Kupiškio visuomenei ant viešosios bibliotekos sienos pirmą kartą buvo demonstruoti du Vilniaus dizaino kolegijos absolvento Igno Medelinsko darbai iš nuotraukų ciklo „Asmenukės“.
Tuo metu ką tik studijas baigęs ir taikomosios fotografijos specialybę įgijęs jaunuolis sakė, kad nori pasilikti gimtajame mieste ir dirbti laisvai samdomu fotografu.
Praėjus daugiau nei metams pasidomėjome, kaipgi Ignui sekasi įgyvendinti savo norus.


RAUDONPLAUKÄ— PERFEKCIONISTÄ—, SVAJOJANTI APIE BIOCHEMIJOS MOKSLININKÄ—S KARJERÄ…  (1)

2016−12−15

Išvardyti visą veiklą, kuria užsiima gimnazistė Rugilė Sirvydytė, pasak jos pačios, turbūt neužtektų ne tik rankų, bet ir kojų pirštų. Rašymas, teatras, floristika, kulinarija, piešimas – ir tai toli gražu dar ne viskas. Nenuilstanti, aktyvi, gebanti planuoti savo laiką ir visur spėjanti. Gyvenimo be nuolatinio judėjimo mergina tiesiog neįsivaizduoja. Tokiu būdu tikina realizuojanti savo idėjas ir jaučiasi laiminga.

 

Å IMTAMETÄ— BETLIEJAUS TVARTELIO TRADICIJA  (0)

2012−12−27

Bažnyčiose prieš Kalėdas tradicija įrengti Betliejaus, miesto, kurio gyvulių tvartelyje gimė Jėzus Kristus, vizualizacijas su Kalėdų stebuklo scenas vaizduojančiomis statulėlėmis gimė XIX a. Istorijos šaltiniai byloja, kad šio darbo imdavosi statybininkai, žiemą taip bandydami prisidurti savo pragyvenimui.
Šv. Marijos, šv. Juozapo, Kūdikėlio Jėzaus, avinukų, Trijų Karalių ir kitos skulptūrėlės dažniausiai būdavo gaminamos iš gipso. Jų būta ir molinių, šiaudinių, medinių.
Pati svarbiausia Kristaus gimimo liudininkė šiame atkartotame bibliniame siužete yra prakartėlė, kitaip sakant, ėdžios.
Prakartėlės taip pat turi savitą istoriją - nuo paprasčiausios konstrukcijos medinių iki meniškai skobtų iš medžio ar nulietų iš aukso.


MAžYčIO TVARTELIO Å¡VIESA: NUO Å¡IRDIES IKI DANGAUS  (0)

2012−12−27

Iš pat vaikystės atiteka giluminis ir nesumeluotas Kalėdų ilgesys. Jos turi būti baltos, šaltos, taikingumu, ramybe ir bendryste pažymėtos. Vienintelės, nepakartojamos, taip ilgai lauktos. Būdamas mažytis kaime stebėdavau bruzdesį ir lyg nežemišką sujudimą: tvarkomos, šveičiamos namų kertelės, močiutė didelėje krosnyje imdavo kepti šližikus, paskutinį vakarą atsirasdavo eglė... Puldavau padėti jos puošti, tai jau mano pareiga, jaučiausi toks reikšmingas, galįs ir aš, mažas, savo dideliems namiškiams padėti.


KUPIÅ¡KIO SOCIALINÄ—S GLOBOS NAMų ISTORIJA  (0)

2012−12−20

Kupiškio socialinės globos namai - vieni iš daugelio Lietuvoje veikiančių globos namų, kuriuose gyvena žmonės, turintys psichinę negalią. Jie gyvuoja jau 65 metus. Per šį laikotarpį įstaiga pakeitė ne vieną pavadinimą: jie buvo ir invalidų namai, ir psichoneurologinis internatas, ir Kupiškio pensionatas. Dabartinis pavadinimas labiausiai atspindi šių namų prasmę - juose savo vietą randa ir į naudingą veiklą įsitraukia socialiai pažeidžiamiausi žmonės.

 

KERMOÅ¡IUS DIDELIS, ALIA IR MAIÅ¡ALYNAS DAUG  (6)

2012−10−04

Šėmat šiltasna ir sausasna spalio pradžia - gol vėliau žiema prasdas?

Jėgu žvirbliai renka plūksnas, pūkus prė vištidas ir našas savo lizduos - graitai atšals. Ir vorai jėgu iš apačios kraustos kur paluban, bus šalta žiema. Katrų spalio dienų pasnigs, tų kovo dienų prasdas pavoseris.


ŽVILGT ZARKOLAN - VIS TO BOBIÅ¡KA PRÄ—DARMA  (2)

2012−09−27

Par Mykolinas (rugiasėjo 29-oj) Bažnyčia prisimana Dievo posiuntinį, švintų Mykolų, katras kovojo su Liuciperiu. Rytų Aukštaitijoj seniau, kė raikdavo kur toliau išvažiuotėn ar išeit, seniejė žmonas visadu sukalbadavo tokių maldalį: „Švintas Mykolai Arkangelai, kėp tu nugalajai bieso galybį ir apvalai dungų, tėp nuvalyk mono kelius no viso pikto. Amen.“ Tikėjo, kad tadu neloima neatsitiks.


PO Å¡VINTO MATAUÅ¡O - žėMA ATAUÅ¡O  (2)

2012−09−20

Po Mataušo (rugiasėjo 21-os) ne tik žėma, alia ir košė visiem ataušta - trumpa dėnos, nebavolgo pavakarių. Ir šiaudinis kepeliušys po švinto Mataušo jau unt pėčiaus, mat rudenį raikia šiltasnas kepuras.

 

DIALOGAS, įKÅ«NYTAS SU Å¡AMOTU IR UGNIMI  (1)

2012−12−27

Antradienį, gruodžio 18 d., Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta pirmoji personalinė keramiko Romualdo Aleliūno, jau beveik dešimt metų gyvenančio ir kuriančio mūsų rajone, keramikos darbų paroda.


GRAžUOLÄ— IÅ¡ MIRABILÄ—LIO KAIMO  (0)

2012−12−20

Gyvenimas verčia atsigręžti atgal, kad tam tikrame laike atskleistum, kiek ir kaip gyveno žinomi gimtajame krašte gimę ir užaugę talentingi žmonės. Juk kiekvienas žmogus yra gimęs meilei, laimei, kūrybai. Gabią, gražią, talentingą aktorę Eugeniją Bajorytę Lietuvai davė mažas Mirabilėlio kaimas, įsikūręs už dviejų kilometrų nuo Skapiškio miestelio. Čia būsimąją aktorę šildė gimtojo kaimo žemė, danguje šviečianti saulė, medžiuose savo melodijas čiulbantys paukščiai, begalinė tėvų meilė. Užaugo prie žibalinės lempos, naminės duonos kepalo ir šviežio pieno ąsotėlio. Čia ji juokėsi, braukė ašaras, mokėsi dirbti kaimiškus darbus. Vienuolika metų su pulkeliu mažo kaimo vaikų išskubėdavo į Skapiškio septynmetę ir atskubėdavo iš jos, o vėliau iš vidurinės mokyklos.


OI, KAS SODAI DO SODÄ—LIAI  (2)

2012−12−13

Kupiškėniškas šiaudais kvepiantis sodas pamažu vėl atgyja. Vis dažniau svetur išvykę lietuvaičiai savo naujiems namams ar dovanoms ieško šio šiaudų vėrinėlio.
Tik labai gaila, kad mokančių verti, pinti sodus liko labai nedaug. Viena iš nedaugelio - Salamiestyje gyvenanti Danutė Palaimienė.

 

ROMUALDAS ALELIÅ«NAS: KÅ«RYBA GIMSTA DIRBANT  (2)

2014−01−04

Prieš pat Kalėdas Kupiškio rajono mero apdovanojimą, kaip metų ugdytojas, pelnęs keramikas Romualdas Aleliūnas nesitikėjo tokio įvertinimo mūsų krašte. Nors buvęs panevėžietis Kupiškyje gyvena jau daugiau nei dešimtmetį, dar nesijaučia kupiškėnams žinomas menininkas. Tik pastaraisiais metais vyras tikina pradėjęs aktyvesnę veiklą Kupiškio rajone: neseniai surengė keletą keramikos pamokų jaunimui, nebijo siūlyti idėjų Darbdavių klubo veiklai.


Å IMTÄ… METų GYVENTI VIS DAR įDOMU  (2)

2013−11−30

Trečiadienį, lapkričio 27-ąją, Treznickų sodyboje Gaigalių kaime, Šimonių seniūnijoje, nuo pat ankstyvo ryto plevėsavo iškelta valstybinė vėliava. Neregėta, nebūta šventė namuose, sodybos šeimininkui Liudvikui Treznickui tądien sukako šimtas metų.


JUDITOS SÄ—KMÄ—S ISTORIJA: NUO BARMENÄ—S IKI DIREKTORÄ—S  (20)

2013−11−02

Kol esi vaikas, turi daug svajonių, kuo norėtum tapti ateityje. Dabartinėmis sąlygomis vis daugiau tokių jaunatviškų svajonių dūžta vos baigus mokslus ir minios jaunuolių savo ateitį kuria užsienyje. Deja, reto jų karjera kyla iki norimų aukštumų.
Dvidešimt ketverių kupiškėnė Judita Šukytė taip pat neišvengė minčių apie emigraciją, bet užsispyrimas ir tikriausiai sėkmė leido jai pasiekti gana nemažai ir Lietuvoje.

 

MIGLÄ— PRANIAUSKAITÄ—: €ŽMANO GYVENIMAS €“ Å¡OKIS€Œ  (0)

2014−01−11

Visai neseniai baigėsi populiarus televizijos projektas „Šok!“. Jo metu pasirodžiusią jauną šokėją Miglę Praniauskaitę už jausmingumą gyrė ne tik profesionali vertinimo komisija, dvidešimt penkerių merginos judesių plastika prie ekranų prikaustė ir daugybę žiūrovų. Dalį jų ir Kupiškyje. Mat šokėja kilusi būtent iš mūsų mažo miestelio, kur šokiui galimybių – ne per daugiausia.
Kalbinome MiglÄ™, kaip prasidÄ—jo jos, kaip Å¡okÄ—jos, karjera, kuo ji gyvena Å¡iandien.


SU ARKLIU ELGTIS €“ TIK GRAžIAI IR TAIKIAI  (1)

2013−12−28

Ateinantys metai pagal kinų horoskopą žaliojo medinio arklio metai. Pagal šios Rytų šalies tradicijas Naujieji metai konopomis sutrinksės dar tik vasarį. Bet lietuviai šį gyvulį gali prisiminti per kiekvienas Kalėdas. Mat senieji pagonys tikėjo, kad po ilgų naktų į žemę grįžtanti deivė Saulė iš tolimos šalies per aukštus kalnus, per žemus klonius atrieda žirgais pakinkytame vežime. O baltas arklys lietuvių mitologijoje laikytas stebuklingu, apdovanotas nepaprastu protu, aiškiaregyste, stebukladaryste.
Nepaprastu šio gyvulio gudrumu tiki ir subatėnas Virgis Balna. Jo šeimoje gyvenimas be arklio – neįsivaizduojamas.


KUNIGų VAIKYSTÄ—S KūčIOS IR KALÄ—DOS  (6)

2013−12−21

Didžiosios metų pabaigos šventės savaip suvirpina kiekvieno žmogaus širdį. Tai šventas visos šeimos, artimųjų susibūrimo metas, sklidinas gerumo, daug žadančių nuojautų ir paslapties. Šio laikotarpio pirmosios patirtys vaikystėje dažnai lydi mus visą gyvenimą. Vieniems tai Kūčių burtai ir kalėdinės giesmės, kitiems neužmirštamas mandarinų kvapas ir baimė, kad kiti nesužinotų, jog su tėvais buvai Kalėdų rytą bažnyčioje. Tretiems jau visiškai nesuvokiama, kad buvo galima taip nepaisyti žmogaus tikėjimo ir sąžinės laisvės.
Kokios Kūčios ir Kalėdos būdavo jų tėvų namuose, kokie to meto vaikystės prisiminimai jiems ryškiausi, pasiteiravome Kupiškio krašto kunigų.

 

JUNGTINIS PROJEKTAS  (0)

2015−12−03

Esant šiandieninei geopolitinei situacijai, kilus priešpriešai tarp Rytų ir Vakarų, vykdomas informacinis karas prieš Lietuvą ir jos žmones. Įvairiais informaciniais šaltiniais bandoma suklaidinti Baltijos valstybių gyventojus vis primenant ir aukštinant sovietinę praeitį ir kiršinant kitataučius, gyvenančius mūsų šalyje. Todėl labai svarbu žadinti mūsų visuomenės ir regione gyvenančių žmonių savimonę, užtikrinti nuomonių įvairovę, tvirtinant demokratijos pamatines vertybes kaip priešpriešą vykdomai propagandai.


KÄ… TURITE žINOTI APIE RUSIJOS PROPAGANDÄ…?  (1)

2015−12−03

Rusijos propaganda šiuo metu yra viena populiariausių temų Lietuvoje, kartais net užgožia pūpsančius garsenybių iškilimus. Apie tai kalba ir televizijos, ir turgaus prekeiviai, raikantys raudonus mėsos gabalus. Ir tai yra gerai. Gerai, kad žmonės diskutuoja. Deja, kartais mes viską taip sumaišome, kad išeina viralas, dvokiantis kaip sąmokslo teorija. Iš tikrųjų viskas yra daug įdomiau ir paprasčiau.


PROPAGANDOS ANATOMIJA  (0)

2015−12−03

Šiandien esame bombarduojami įvairiomis informacijos dozėmis, mitais, sensacingomis naujienomis ar kvietimais rinktis arba imtis veiksmų. Propagandos technologai supranta, kad informaciniame amžiuje visuomenėms reikia „tvarkos projektų“ ar „mentalinių žemėlapių“, kuriais remdamiesi žmonės jaustųsi saugesni ir priimtų sprendimus. Būtent įvairius „tvarkos projektus“ ir „mentalinius žemėlapius“ propagandos technologai ir bando įsiūlyti visuomenėms.


PASIRENGIMAS PROPAGANDOS IÅ¡Å¡Å«KIAMS  (1)

2015−12−03

Yra sugalvota daugybė metodų, kaip valdyti visuomenę. Įstatymais paremtą valdžią papildė kur kas rafinuotesni manipuliavimo būdai, kurie valdo žmones, jiems to net nesuvokiant. Vienas iš tokių galingų ginklų – propaganda. Tai ilgalaikis procesas, vykstantis įvairiose, mūsų gyvenimą, pasaulėžiūrą nuolat veikiančiose sferose. Propagandinės informacijos mastai Lietuvoje auga. Užkurta Rusijos propagandos mašina veikia. Ar įmanoma jai pasipriešinti? Kokia galima atsvara? To teiravomės rajono vadovo Dainiaus Bardausko, Seimo, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narių.


APSISKAITÄ™S žMOGUS į DEZINFORMACIJOS TINKLUS NEPAKLIÅ«VA  (0)

2015−12−03

Istorija ne kartą parodė, koks galingas ginklas gali būti propaganda. Juk žmogaus pasąmonė yra daug stipresnė už pačius moderniausius tankus ir automatus. Jei įtikinsi žmogų persukti pasaulį, jis taip ir padarys. Jei liepsi jam žudyti dėl įskiepytų vertybių, ranka nebesudrebės.
Galima sakyti, kad Kupiškis – mažas miestelis, kur joks terorizmas, karas nepasieks. Tačiau propagandinė kova gali pasiekti kiekvieną žmogų, kuris gerdamas kavą ryte tiesiog užmeta akį į savo mėgstamą informacijos portalą.


STALININÄ—S EPOCHOS PROPAGANDOS ATSPINDžIAI  (0)

2015−12−03

Eilinis žmogus, išgirdęs žodį – propaganda, pasakytų tiesiai šviesiai ir vaizdžiai, kad tai smegenų plovimas. Vien iš tokio pasakymo galima susidaryti įspūdį, kad ši sąvoka turi neigiamą atspalvį. Sovietiniais metais gyvenę žmonės puikiai suvokia, kad propaganda buvo siekiama užkirsti kelią žmonėms turėti savo nuomonę ir įtvirtinti komunistinę ideologiją. Taigi, kas gi yra ta propaganda ir kaip ji reiškėsi Stalino valdymo laikotarpiu mūsų šalyje.

 

BARBARAI €“ PABÄ—GÄ—LIAI AR MES?  (0)

2015−12−10

„Na, tai pasakyk tu man pagaliau, ar bus karas tarp musulmonų ir, šitų, kaip juos, katalikų?“ – taip be jokių užuolankų ir parengiamojo žodžio mane kartą prispaudė kaimo kaimynas. Ir, net nesulaukęs mano sutrikusių veblenimų pabaigos, pats su įsitikinimu atkirto, kad bus.
Vargu ar mano pašnekovas tokią globalinę teoriją suformulavo todėl, kad skaitė, pavyzdžiui, Samuelio P. Huntingtono „Cvilizacijų susidūrimą“ ir apskritai yra šalininkas tų teorijų, kurios teigia, jog istorijos eigą lemia didžiosiomis religijomis paremtų civilizacijų karas.


DILGÄ—LÄ—S AUGA BE PAGALBOS  (0)

2015−12−10

Mūsų gyvenimo stereotipai


PABÄ—GÄ—LIų PRIÄ—MIMO SAVIVALDYBÄ— NESIBAIMINA  (1)

2015−12−08

Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Vyriausybė tikisi, kad pirmieji pabėgėliai Lietuvą pasieks visai netrukus – kitų metų pradžioje. Į mūsų šalį perkelti pabėgėliai integraciją pradės Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, paskui bus išskirstyti po įvairias šalies savivaldybes. Jos iki šiol dar neturi aiškios informacijos, kaip realiai bus vykdomas pabėgėlių integravimo procesas, kam ir kiek bus skiriama lėšų, kokia bus savivaldybių atsakomybė. Vienos teigia, kad jau yra pasirengusios apgyvendinti užsieniečių šeimas, antros tvirtina tokių sąlygų neturinčios arba svarstytų šį reikalą, jei lėšų skirtų Vyriausybė. Ar Kupiškio rajono savivaldybė ruošiasi priimti pabėgėlius, pasikalbėjome su administracijos direktoriumi Mariumi MALIŠAUSKU.

 

AÅ¡, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS  (0)

2015−12−17

Žinote, kada mes pradėsime gyventi išties gerai ir galėsime su palengvėjimu atsidusti, kad būtent už tokią Lietuvą kovojom? Ogi tuomet, kai dauguma – na, jei ne dauguma, tai bent kritinė masė – čia gyvenančių žmonių, atsakydami į klausimą „kas tu toks?“, pirmiausia atsakys „Lietuvos Respublikos pilietis“. Ne „lietuvis“, „lenkas“, „rusas“, „katalikas“, „stačiatikis“, „filatelistas“, „krepšininkas“ ar „gėjus“, o būtent „pilietis“.


PILIETIÅ¡KUMAS €“ TUščIA SÄ…VOKA AR VISUOMENÄ™ SUTELKIANTIS JAUSMAS?  (1)

2015−12−17

Prisipažinsiu, kad man asmeniškai žodis „pilietiškumas“ yra nors ir netuščia sąvoka, bet kiekvieną kartą išgirdęs šį žodį bandau atidžiai įsiklausyti, ar jį vartojantis žmogus jau rengiasi rinkimams, ar tai yra tik kokio projekto skambus pavadinimas. Kai „Žinių radijo“ kolegos sumąstė ir net įgyvendino labai smagią idėją viešinti eteryje įvairių žmonių mintis apie pilietiškumą, kaskart išgirdęs kokio verslininko, muzikanto ar žurnalisto pasisakymą apie pilietiškumą jaučiausi lyg kreivų veidrodžių karalystėje. Visų pirma, dėl to, kad kiekvienas pilietiškumą supranta labai skirtingai, ir man natūraliai kilo klausimas – jei taip skirtingai suprantame šį žodį, ar galime kalbėtis apie nors kokį sutelktumą ir bendrumą, kai net paprastas lietuviškas žodis visiems reiškia absoliučiai skirtingus dalykus?


PILIETIÅ¡KUMO IR TOLERANCIJOS PAMOKOS  (0)

2015−12−17

Pilietiškumo sąvoka dažnai apibrėžiama kaip pareigų atlikimas savo valstybei, tautai, aktyvumas per rinkimus, dalyvavimas pilietinėse akcijose, istorijos mokėjimas, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis. Į šią sąvoką įeina vertybės, moralė, darbas, sąžiningumas, dora.
Kaipgi pilietiškumą suvokia krikščionys? „Lietuva – lietuviams!“ – dažnai girdime šį posakį. Žinoma, ar gali būti kitaip? Vis dėlto kai kurių žmonių sąmonėje valstybę sudaro vientisa masė – etniniai lietuviai. Tačiau mūsų šalyje yra nemažai kitataučių, kito tikėjimo žmonių. Koks krikščionių, evangelikų reformatų požiūris į juos? Apie tai kalbėjomės su Kupiškio dekanato dekanu Mindaugu Kučinsku ir evangelikų reformatų klebonu Rimu Mikalausku.


GYVENIMO DRUSKA SU PRIESKONIAIS  (0)

2015−12−17

Pilietiškumas, pilietinė visuomenė – tai sąvokos, kurias šiuolaikinis žmogus girdi vos ne nuo lopšio. Visgi kas į tas sąvokas sudėta, apibrėžti nėra paprasta. Ta tema vyksta daug diskusijų. Kai kas tą sąvoką sutapatina su patriotiškumu. Vis dėlto pilietiškumo samprata yra daug platesnė nei patriotiškumas. Pastarasis labiau siejamas su tautiškumu, gimtąja vieta. O pilietiškas žmogus gali būti gyvendamas bet kurioje pasaulio vietoje.
Pilietiškumas – tai pagarba šaliai, jos įstatymams, bendruomenei, kurioje gyveni, moralinis įsipareigojimas prisidėti prie jos ateities kūrimo, aktyviai šiame procese dalyvauti, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Trumpai sakant, nebūti abejingam savo gyvenamajai aplinkai, prisidėti prie jos keitimo, kūrimo, tvarkymo.


PILIETIÅ¡KUMAS 1977-AISIAIS €“ RAVÄ—TI CUKRINIUS RUNKELIUS Už DYKÄ…  (0)

2015−12−17

Paskutiniai praeito amžiaus dešimtmečiai iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo tiesiog permirkę pilietiškumu. Į šią sąvoką tuomet įėjo komunistinis šeimos auklėjimas, valdžios meilę liaupsinantys sveikinimai, parodos, renginiai ir pasiaukojimas dėl visos liaudies gerovės. Jei myli žmones, savo valdžią ir Tarybų sąjungą, privalai atsakingai nuravėti visą lauką cukrinių runkelių ar pamelžti porą fermų karvių. „Didžiausia bausmė žmogui – jei už tinginystę esi išmestas iš kolūkio“, – taip rašė 1977 metų Kupiškio rajono laikraštis „Komunizmo keliu“.

 

KAS PADÄ—Tų APGINTI LIETUVÄ…?  (0)

2015−12−22

Valstybės gynybą garantuoja ne tik išlaidos gynybai, efektyvi kariuomenė ir moderni ginkluotė, bet ir tautos valia priešintis. O stiprybę visuomenei gali suteikti tik tvirta tautinė tapatybė. A. Applebaum savo garsiajame straipsnyje „Nacionalizmas yra būtent tai, ko reikia Ukrainai“ pastebi, jog Doneckas, Luganskas yra pavyzdžiai to, kaip atrodo žemė be nacionalizmo: korumpuota, anarchiška, pilna parsiduoti pasirengusių samdinių. „Dauguma kovą stebi pasyviai ir yra pasirengę susitaikyti su bet kuria valdžia, kokią tik gaus“, – pastebi A. Applebaum. Šiuos jos žodžius patvirtina faktas, kad pirmieji 2014 m. pavasarį stoję į kovą prieš Kremliaus samdinius ir karinę techniką Rytų Ukrainoje buvo kariai savanoriai, daugiausia patriotinių pažiūrų, jauni žmonės. Būtent jie ir pristabdė stepių vilkolakio žygį į Ukrainos teritoriją.


DÄ—L GYNYBOS €“ RAMIAU, NORS NE VISIÅ¡KAI  (0)

2015−12−22

Pasiduosiu paplitusiai madai iki Didžiųjų švenčių apibendrinti besibaigiančių metų rezultatus, tik kalbėsiu ne globaliai, o apie man artimą sritį – krašto apsaugą. Iškart pasakysiu: 2016-uosius pasitinku šiek tiek ramesnis už mūsų valstybės saugumą nei pernai pasitikau šiuos metus. Per pastaruosius 12 mėnesių įvyko tiek gerų poslinkių, kiek jų nesitikėjo niekas tarp besidominčių gynyba žmonių.


ORO PAJÄ—GOS SAUGO NE TIK NUO KARO  (0)

2015−12−22

Apie Karines oro pajėgas išgirdęs eilinis lietuvis, tikriausiai, nusijuoktų: ką jos šiandien apgintų, kai aplinkui didžiausios pasaulio valstybės kuria neįtikėtinus ginklus. Ši kariuomenės dalis turi ne vienintelį tikslą ginti valstybę. Oro pajėgos vykdo paieškas, gelbėjimo darbus, gabena ligonis ir donorų atiduotus organus. O kartu su NATO mūsų kariai pasirengę išsaugoti taiką net ir didžiausios grėsmės akivaizdoje.


KARINÄ—S JÅ«Rų PAJÄ—GOS: PASKIRTIS IR įPAREIGOJIMAI  (0)

2015−12−22

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos šiais metais skaičiuoja dvidešimt trejų metų atkūrimo sukaktį. Įkūrus Krašto apsaugos departamentą, svarbiausiu jo uždaviniu tapo krašto apsaugos sistemos kūrimas, po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, tarp jų – ir Karinės jūrų pajėgos. Jos buvo atkurtos 1992 metų liepos 4 d. Karinės jūrų pajėgos yra reikšminga mūsų šalies kariuomenės dalis, kuri užtikrina valstybės ir savo piliečių saugumą Lietuvos teritorinės jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.


SAUSUMOS PAJÄ—GOS PLÄ—TOJAMOS PAGAL NATO STANDARTUS  (0)

2015−12−22

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos (SP) yra didžiausia kariuomenės dalis, skirta Lietuvos valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai.
Sausumos pajėgų tikslas – parengti SP karinius vienetus valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, gebančius dalyvauti tarptautinėse operacijose.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Juozapa, Juozapas, Juozapota, Juozapotas, Juozapina, Juozas, JuozÄ—, JuzÄ—, Prutenis, VilÄ—, Vilys.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 972 263

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]