2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
DAUG NEATSAKYTų KLAUSIMų (0) 2005−12−29 Gruodžio 27 d. sukako lygiai devyneri metai nuo Nikodemo MickeviÄiaus mirties. Jis palaidotas StraÄnių kapinaitÄ—se. Tai buvo SubaÄiaus gyvenvietÄ—s Å¡viesuolis, kuris aktyviai reiÅ¡kÄ—si savo parapijos visuomeniniame gyvenime. SKAITYTOJAI APIE MÅ«Sų PROJEKTÄ… (0) 2005−12−29 Å iandien iÅ¡leidome paskutiniuosius “Amatų gijų†puslapius. Metus trukÄ™s projektas baigiasi. Tai nereiÅ¡kia, kad mes daugiau nieko neberaÅ¡ysime apie kupiÅ¡kÄ—nus amatininkus, senųjų verslų puoselÄ—tojus ir gaivintojus. Daug dar liko mÅ«sų kraÅ¡to auksarankių nepaminÄ—ta, neprisiminta. ViliamÄ—s, kad savo straipsniais galbÅ«t kai kÄ… paskatinome labiau domÄ—tis gimtinÄ—s praeitimi, pažadinome norÄ… atgaivinti tradicinius mÅ«sų senolių užsiÄ—mimus. APIE RAÅ¡Tų KÅ«RÄ—JÄ…, MEISTRIÅ¡KAI TAISANTį BATUS (0) 2005−11−29 PrieÅ¡ pasibelsdama į Paulino Kaluinos duris svarsÄiau, nuo ko pradÄ—ti pokalbį. Dažnas skapiÅ¡kÄ—nas, iÅ¡girdÄ™s Å¡io vyriÅ¡kio vardÄ…, netrunka praneÅ¡ti: „Tai audinių raÅ¡tų kÅ«rÄ—jas ir užraÅ¡ytojas bei mÅ«sų batsiuvys“.
TÅ«KSTANTINÄ—JE MINIOJE SUSITIKINÄ—JO SKAUDAUS LIKIMO SESÄ—S IR BROLIAI (0) 2007−08−09 KupiÅ¡kÄ—nų į sÄ…skrydį “Su Lietuva Å¡irdy†šeÅ¡tadienį organizuotai važiavo per trisdeÅ¡imt. Pasak Lietuvos tremtinių, politinių kalinių sÄ…jungos (LPKTS) rajono skyriaus pirmininko Algimanto VaitiekÅ«no, kasmet Dubysos slÄ—nyje ties Ariogala vykstanÄiame Å¡ios sÄ…jungos ir LaisvÄ—s kovų dalyvių respublikiniame renginyje iÅ¡ mÅ«sų rajono dalyvauja keliasdeÅ¡imt tokios lemties žmonių. TaÄiau į tokiÄ… jiems mielÄ… bÅ«davusiÄ… Å¡ventÄ™ nemažai žmonių dÄ—l senyvo amžiaus ar ligos jau nebegali nuvykti. TaÄiau smagu, kai vietoj jų iÅ¡ Å¡eimos vis tiek kas nors bÅ«na. Ir šį kartÄ… vietoj moÄiutÄ—s Bronislavos Å akaleviÄienÄ—s važiavo jos vaikaitis Tomas PukÄ—nas su tÄ—veliais.Vaikinas labai noriai padÄ—jo neÅ¡ti atributikÄ…. Å EPETOJE Å«KININKÄ—S IR LINKSMINOSI, IR APIE Å¡EIMININKAVIMÄ… KALBÄ—JOSI (1) 2007−08−02 Gražina ValaitienÄ—, Ä—musi pasakoti apie Å epetos Å«kininkių sambÅ«rį, ir pati nustebo, jog jis gyvuoja jau devynerius metus. Dabar jam priklauso devyniolika narių, nors pradžioje nebuvo nÄ— deÅ¡imties. Ä® NUVAžIUOJANTį TRAUKINį TURÄ—TUME SUSPÄ—TI (3) 2007−07−12 Europos komisijos narÄ— atsakinga už finansų programavimÄ… ir biudžetÄ… Dalia GrybauskaitÄ— jau seniai skambina pavojaus varpais, kad Lietuva nepasiima Europos SÄ…jungos lėšų, kurios gali bÅ«ti skiriamos patiems įvairiausiems projektams įgyvendinti. Neseniai ir Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra pareiÅ¡kÄ—, kad labiausiai įgyvendinti aplinkosaugos projektus vÄ—luoja bÅ«tent KupiÅ¡kio, po to Biržų, Kretingos, VarÄ—nos rajonų, Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybÄ—s.
MINA TAKÄ… į BENDRUOMENÄ—S NAMUS (3) 2006−12−23 BÅ«simo susibÅ«rimo gruodžio 30-Ä…jÄ… SkapiÅ¡kio seniÅ«nijos KreipÅ¡ių kaimo žmonÄ—s pradÄ—jo laukti iÅ¡ anksto. “Keliolika metų tokio renginio nebeturÄ—jomeâ€, - pabrėžė “MinÄių†paÅ¡nekovÄ—s, aptardamos ir kitus jų laukianÄius rÅ«pesÄius bei suspÄ—tus nuveikti darbus. UOGINIEÄIAI TIKI BENDRUOMENÄ—S SÄ—KME (0) 2006−12−23 Uoginių kaimo bendruomenÄ— – rajone pati jauniausia. Ji registruota tik Å¡ių metų rugsÄ—jo 29 d. TaÄiau Å¡ios bendruomenÄ—s pirmininkÄ— Zita KauÅ¡akienÄ— sakÄ—, kad mintį burtis uoginieÄiai brandino jau trejus metus. Galutinai apsisprÄ™sta Å¡iemet vasarÄ… rengiant jų kaimo koplytÄ—lÄ—s 290 m. jubiliejaus Å¡ventÄ™. Niekas nenorÄ—jo jos paremti finansiÅ¡kai. Svarbiausias motyvas buvÄ™s – jÅ«s ne bendruomenÄ—. Tad po Å¡ventÄ—s susirinkÄ™ Uoginių, NiÄiÅ«nų, TebeÅ¡iÅ«nų ir UžkoplytÄ—s kaimų gyventojai sutarÄ— registruoti bendruomenÄ™. Å iuo metu joje 97 žmonÄ—s. 2006−12−23 Jau verÄiame paskutinius Å¡ių metų kalendoriaus lapelius. Pats laikas apmÄ…styti nuveiktus darbus ir pasvajoti, kÄ… veiksime, ko norÄ—tume ateinanÄiais metais. Å iandien iÅ¡leidome ir paskutiniuosius mÅ«sų projekto „Bendruomenė“ puslapius.
BIBLIOTEKų IR žMONIų LIKIMUOSE - DAUG PANAÅ¡UMų (0) Broniaus Kviklio keturtomyje “MÅ«sų Lietuva†pateiktame Å imonių miestelio apibÅ«dinime raÅ¡oma, jog 1940 metais jame buvo apie 500 gyventojų, be kitų valsÄiaus centrui bÅ«tinų įstaigų, nuo seniau veikÄ— ir trys bibliotekos. Taip pat užsimenama, jog tuomet buvo neseniai įsteigta ir vieÅ¡oji valstybinÄ— biblioteka. PARAPIJIEÄIO SÄ…VOKA DAR GYVA (0) 2007−10−27 SubaÄiaus seniÅ«nijos žmonÄ—s gali melstis ne tik dviejose bažnyÄiose, bet ir keliose koplytÄ—lÄ—se. Dvi iÅ¡ jų jau yra Panevėžio rajone. Mat seniÅ«nijos ir parapijos ribos ne visiÅ¡kai sutampa. OPEROS LAKÅ¡TINGALOS VARDAS GARSINAMAS IR Å¡IANDIEN (0) 2007−10−27 Daugiau kaip dvideÅ¡imt metų tarpukario Lietuvos ir Vakarų Europos miestų teatrų scenose skambÄ—jo iÅ¡ SubaÄiaus miestelio kilusios operos solistÄ—s VincÄ—s JonuÅ¡kaitÄ—s balsas. Už jo grožį dainininkÄ™ jos amžininkai vadino dieviÅ¡kÄ…ja Vince. SubaÄiaus gimnazijos VincÄ—s JonuÅ¡kaitÄ—s skyrius pavasarį minÄ—s deÅ¡imties metų vardadienį - tiek laiko Å¡i pradinÄ— mokykla vadinama operos primadonos vardu.
PO TRUPUTį AUGA VAIKų GLOBOS NAMAI (7) Nors ir lÄ—tai, bet į priekį juda KupiÅ¡kio rajono savivaldybÄ—s parengtas projektas „KupiÅ¡kio Å v. Kazimiero vaikų globos namų infrastruktÅ«ros modernizavimas“. Jau beveik baigti pastato iÅ¡orÄ—s Å¡iltinimo darbai. O po visų planuojamų darbų globotinių laukia visiÅ¡kai kitokie namai. SKAPIÅ¡KÄ—NAMS €“ NAUJOS IR PATOGIOS AIKÅ¡TELÄ—S (3) Jaunų žmonių Lietuvos kaimuose nuolat mažėja. Ne iÅ¡imtis ir SkapiÅ¡kio miestelis. Jaunimas iÅ¡ Äia dažniausiai traukia į didmiesÄius, kur daugiau galimybių įsidarbinti, daugiau įvairios laisvalaikio veiklos, iÅ¡vystyta infrastruktÅ«ra. Kaip sulaikyti jaunimÄ… gimtinÄ—je? Siekdama Å¡io tikslo KupiÅ¡kio rajono savivaldybÄ— pagal Europos SÄ…jungos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programÄ… įgyvendina palankios gyvenamosios aplinkos, bendruomeninÄ—s infrastruktÅ«ros gerinimo projektÄ…. RUOÅ¡IAMI STRATEGINIO RAJONO PLANO DOKUMENTAI (8) KupiÅ¡kio rajono savivaldybÄ— ruoÅ¡iasi parengti strateginį planÄ…, kuris turÄ—tų padÄ—ti mažinti rajono atskirtį nuo kitų Å¡alies savivaldybių. Pasinaudojus Europos SÄ…jungos parama ketinama parengti dvi galimybių studijas dÄ—l atsinaujinanÄių iÅ¡teklių energijos panaudojimo bei vietinÄ—s reikÅ¡mÄ—s kelių rekonstravimo ir plÄ—tros.
MOKSLAI DÄ—L DIPLOMO BAIGÄ—SI MÄ—GIAMU DARBU (1) IÅ¡ dažno abituriento gali iÅ¡girsti: " Stosiu bet kur, kad tik priimtų". TodÄ—l vÄ—liau nenustembi, kai baigÄ™s aukÅ¡tuosius mokslus toks jaunuolis diplomÄ… padeda į tamsiausiÄ… kertelÄ™ ir eina dirbti į visiÅ¡kai kitokiÄ… sferÄ…. Taip nutiko ir dvideÅ¡imt ketverių kupiÅ¡kÄ—nui Dariui Koženiauskui. Vaikinas įstojo į socialinių mokslų specialybÄ™ ir iki pat paskutiniojo studijų kurso nesiejo jos su savo ateitimi. TaÄiau vienÄ… dienÄ… nusprendÄ™s iÅ¡mÄ—ginti socialinio darbuotojo duonos jis suprato, kad Å¡is darbas jam visai tinka ir patinka. EKSPERIMENTAS "AUKÅ¡TASIS MOKSLAS" TÄ™SIASI (0) 2009−12−19 PrieÅ¡ įgyvendinat mokslo ir studijų reformÄ…, ji jau buvo apraizgyta storu gandų tinklu. Kokių fantastinių pasisakymų tik nebuvo girdÄ—ti: vien turtingųjų vaikams bus prieinamas mokslas, Lietuva taps beraÅ¡Äių kraÅ¡tu, protingiausieji emigruos ir dar gausybÄ™ kitokių, holivudiÅ¡kus filmus primenanÄių, scenarijų. Tuo tarpu Å¡vietimo ir mokslo ministro Gintaro SteponaviÄiaus politinÄ™ karjerÄ…, kaip ir jį patį, daugelis jau buvo palaidojÄ™. Interpeliacija atlaikyta, reforma apginta ir tÄ™siasi. POKALBIS SU VILMANTU APIE GATVÄ—S Å¡OKIUS IR JAUNIMO PROJEKTUS (0) Nors dažnai jauni žmonÄ—s dejuoja, kad mažame miestelyje yra nuobodu, nÄ—ra jiems įdomios veiklos, Vilmantas KriÅ¡ÄiÅ«nas tai neigia. Vaikinas į KupiÅ¡kį atvyko gyventi prieÅ¡ dvejus metus, taÄiau nesijauÄia, kad gyventų apmirusiame miestelyje. Jam veiklos Äia nestinga.
JUOZAS KARIBUTAS BUVO IÅ¡TIKIMAS DVIEM MÅ«ZOMS (0) 2008−12−20 Toks keistas sutapimas: pasakojimÄ… apie JuozÄ… KaributÄ… pateikiame Jo 99-erių metų sukakties dienomis. Tegul tai bÅ«na įžanga į Å¡io kraÅ¡tieÄio emigranto bÅ«simo jubiliejaus minÄ—jimÄ… kitÄ…met artÄ—jant gruodžio Å¡eÅ¡ioliktajai. MOKÄ—JÄ™S įPRASMINTI VEIKLÄ… - KUPIÅ¡KÄ—NAS DR. VILIUS UžTUPAS (1) 2008−11−22 Dr. Vilius Užtupas - žinomas žurnalistas, pedagogas, knygų autorius, jų kÅ«rÄ—jas, gebÄ—jÄ™s iÅ¡plÄ—sti knygos meno ribas Lietuvoje, iÅ¡garsÄ—jo miniatiÅ«rinÄ—mis knygelÄ—mis. Jis gimÄ— 1927 m. kovo 31 d. MiliÅ«nų kaime, KupiÅ¡kio valsÄiuje (Panevėžio apskr.). Motina mirÄ— anksti, tad tris vaikus augino tÄ—vas, kaip sakÄ™s pats Vilius - nedidelis Å«kininkÄ—lis, kurio per karÄ… dar ir sodyba sudegÄ—... NOSTALGIJA TÄ—VYNEI EMIGRANTų VAIKų KOL KAS NEKANKINA (0) 2008−11−22 Emigrantas. Taip save su karÄia Å¡ypsena vadina daugelis iÅ¡vykusių į kitas Å¡alis geresnio gyvenimo ieÅ¡koti mÅ«sų Å¡alies žmonių. ÄŒia, Lietuvoje, lieka jų laukti artimieji, vaikai.
PAJUODUPÄ— €“ BUVÄ™S KUPIÅ¡KIO SENIÅ«NIJOS CENTRAS (6) Pervažiavus AukÅ¡tupÄ—nus, kiek tolÄ—liau nuo kelio, Å¡alia KupiÅ¡kio marių, yra PajuodupÄ—s kaimas, iÅ¡siskiriantis savo praeitimi, kuria gali didžiuotis ne kiekviena gyvenamoji vietovÄ—. IÅ¡ Å¡io kaimo yra kilusi poetÄ— UrÅ¡ulÄ— TamoÅ¡iÅ«naitÄ—, kariÅ¡kis Romualdas Tonka, gydytojas Bronius Domža, juo labai žavÄ—josi dailininkas Kazys Å imonis. GYVENIMAS, ATIDUOTAS KÅ«RYBAI (2) Medžio drožėjas Algirdas Leonas Balna, nuo 1957 metų dalyvavÄ™s įvairiose rajoninÄ—se, zoninÄ—se, respublikinÄ—se, vÄ—liau ir sÄ…junginÄ—se parodose, 1958 metais pasaulinÄ—je parodoje Briuselyje su savo darbu „Piemenukas“ susilaukÄ— pripažinimo, o Kauno dailÄ—s kombinatas, kuriame meistras dirbo, pelnÄ— aukso medalį. MUZIEJUS, UžGRÅ«DINTAS NEGANDų IR KARO METų (4) Daugelis Å¡imtmeÄiais sukauptų kraÅ¡to vertybių randa savo vietÄ… nuolatinÄ—se parodose, saugyklose ir muziejaus archyvuose. Kad neiÅ¡nyktų senoji praeitis, labai svarbu, jog ji bÅ«tų ne tiktai saugoma muziejaus fonduose, bet ir prieinama lankytojams. Dar prieÅ¡kario metais tÄ… gerai suprato KupiÅ¡kio kraÅ¡to inteligentai ir Å¡viesuoliai.
Å IMONIų GIRIA MAITINA KÅ«NÄ… IR DVASIÄ… (6) 2013−12−17 Å imonių istorija tokia plati, kad jai paraÅ¡yti reikÄ—tų ne vieno kraÅ¡totyros projekto ar metraÅ¡Äio. Å iuo kraÅ¡tu domÄ—josi ne tik profesionalÅ«s tyrinÄ—tojai, bet ir patys kaimo gyventojai. Dabar tuo daugiausia užsiima Å imonių pagrindinÄ—s mokyklos mokiniai. VisÄ… krÅ«vÄ… įvairių darbelių apie Å imonis jiems padÄ—jo parengti buvusi istorijos mokytoja Tatjana Gromakova. Ji Å¡ioje mokykloje praleido keturis savo gyvenimo deÅ¡imtmeÄius. GYVENIMAS PRIEÅ¡KARIO INTELIGENTų SODYBOJE €“ PASKATA KRAÅ¡TOTYRAI (1) 2013−12−10 Jolanta VosylienÄ—, SalamiesÄio bibliotekininkÄ—, bene pati jauniausia iÅ¡ mÅ«sų kalbintų metraÅ¡tininkių. KolegÄ—s jÄ… giria už stropumÄ…, profesionalų informacijos iÅ¡dÄ—stymÄ… ir pateikimÄ…. Ä®domu, kad pirmasis didesnis Jolantos parengtas kraÅ¡totyros darbas buvo apie buvusį salamiestÄ—nų mokytojÄ…, tremtinį JuozÄ… VÄ—jelį, kurio sodyboje ji užaugo ir dabar su Å¡eima tebegyvena. Pagerbdama mokytojo atminimÄ… bibliotekininkÄ— paraÅ¡Ä— jo gyvenimo istorijÄ…. NORIÅ«NAI €“ MELIORATORIų LOPÅ¡YS (2) 2013−12−02 Kas kartÄ… pravažiuojant pro NoriÅ«nus, Å¡alia kelio į Å¡iÄ… gyvenvietÄ™
pasitinka didžiulės iš akmenų sumūrytos raidės MSMV. Jaunimas retai
besupranta jų reikšmę, o štai sovietmetį menantys pakeleiviai puikiai
žino, kad tos raidės – didelės įmonės pavadinimas. Įmonės, kuri kažkada
subūrė į Noriūnus didžiulę melioratorių bendruomenę ir išplėtė šią
gyvenvietÄ™.
2014−12−11 KupiÅ¡kyje vykstanÄiuose kultÅ«ros renginiuose dažnai galime sutikti pedagogÄ™ JuzefÄ… PranauskienÄ™. Daug metų mokiusi pradinukus, kuravusi pradinių klasių mokytojų darbÄ…, turÄ—jusi ir dailÄ—s pamokų, Å¡iuo metu ji mÄ—gaujasi užtarnautu poilsiu ir turi užtektinai laiko atsidÄ—ti savo pomÄ—giams. O pomÄ—gių talentu apdovanota moteris turi ne vienÄ…. 2014−12−11 VieniÅ¡i langai... BRONÄ— VALINSKAITÄ—: €ŽRADAU TÄ…, KURIS MYLI MANO Å¡IRDį€Œ (4) 2014−12−04 KupiÅ¡kio kraÅ¡to poetÄ— BronÄ— ValinskaitÄ—, gyvenanti BakÅ¡Ä—nuose, – tikras gamtos vaikas. TodÄ—l ir jos kÅ«rybos pagrindinÄ—s temos – aplink kasdien pastebimas gamtos grožis, jausmų iÅ¡raiÅ¡ka. TaÄiau pastaruoju metu artimÄ… ryšį su Dievu atradusi moteris sako kurianti vis mažiau. „Dabar esu laiminga“, – drÄ…siai tvirtina kÅ«rÄ—ja, kuriÄ… dvasinis kelias atvedÄ— į vidinÄ™ ramybÄ™ ir džiaugsmÄ…. Ji kasdien dÄ—koja Dievui už tame kelyje sutiktus puikius žmones. „NÄ— vieno žmogaus mÅ«sų gyvenime nÄ—ra atsitiktinio“, – sako B. ValinskaitÄ—.
KOL GYVENS žMONÄ—S €“ TOL LAIKRAÅ¡TIS GYVUOS (1) 2014−12−13 Baigiasi visus metus raÅ¡ytas straipsnių ciklas, atspindÄ—jÄ™s laikraÅ¡Äio
ir visos Kupiškio rajono spaudos istoriją. Tai tebūnie nors maža duoklė
tiems, kurie pradėjo spaudos kelią į mūsų krašto gyventojų namus. Visus
metus kalbinome tuos žmones, kurie dirbo laikraÅ¡Äio redakcijoje,
užraÅ¡Ä—me jų prisiminimus apie kolegas. NUOTYKIų IEÅ¡KOTOJO VIZITINÄ— KORTELÄ— SU KUPIÅ¡KÄ—NIÅ¡KU ATSPALVIU (3) 2014−12−06 Vytaras RadzeviÄius – prodiuseris, žurnalistas, sporto komentatorius,
keliautojas, knygų autorius – yra neabejingas Kupiškio kraštui. Čia gimė
ir augo jo tÄ—vas, Äia praleista ne viena vasara pas senelius. Ä®domu
tai, kad Vytaro pirmieji žurnalistinės veiklos žingsniai taip pat yra
susijÄ™ su „KupiÅ¡kÄ—nų minÄių“ laikraÅ¡Äio redakcija. EDITA MAžELYTÄ—: €ŽNEžINAU, KOKIA DAR PROFESIJA GALÄ—Tų BÅ«TI SPALVINGESNė€Œ (5) 2014−11−22 „KupiÅ¡kÄ—nų minÄių“ redakcija yra paskatinusi raÅ¡yti, siuntusi į
humanitarines studijas ne vienÄ… jaunuolį. YpaÄ Å¾urnalistams smagu
išgirsti, kad buvęs jų jaunasis kolega pasirinko būtent žurnalistiką.
Edita Maželytė – viena iš tokių. Mergina šiuo metu yra interneto portalo
„Delfi“ žurnalistė.
GYVENIMAS NUO 75 METų AUKÅ¡TUMOS (11) Lietuvos NepriklausomybÄ—s Akto signatarui, politikui ir visuomenÄ—s veikÄ—jui Leonui ApÅ¡egai Å¡iandien sukako 75-eri metai. MIÅ¡KININKUI STASIUI KARAZIJAI €“ 85 (0) Stasys Karazija – vienas žymiausių Lietuvos miÅ¡kininkystÄ—s mokslo kÅ«rÄ—jų, įneÅ¡usių svarų indÄ—lį į biogeocenotinÄ™ miÅ¡ko kaip ekosistemos sampratÄ…. Jo mokslinÄ— veikla susijusi su Lietuvos miÅ¡ko ekosistemų struktÅ«ros tyrimais, kurių rezultatai padÄ—jo sprÄ™sti fundamentinius miÅ¡ko biologijos ir ekologijos klausimus ir praktiÅ¡kus miÅ¡ko Å«kinÄ—s veiklos uždavinius. Garsaus kraÅ¡tieÄio vaikystÄ— prabÄ—go Terpeikių kaime. KupiÅ¡kyje jis baigÄ— gimnazijÄ…. Iki Å¡iol gimtinÄ—je akademikas – dažnas sveÄias. „Traukia grįžti, ypaÄ dabar, vyresniame amžiuje, sukyla sentimentai“, – kalbÄ—jo garbingÄ… 85 metų jubiliejų minintis S. Karazija. BOLESLOVUI ADOMUI MOTUZAI-MATUZEVIÄIUI €“ 105 (0) Dailininkas, pedagogas Boleslovas Adomas Motuza-MatuzeviÄius – sudÄ—tingo likimo kÅ«rÄ—jas. Politinio gyvenimo audrų laužyto ir iki galo atsiskleisti negalÄ—jusio menininko kÅ«ryba mažai iÅ¡tyrinÄ—ta, taÄiau labai gausi ir spalvinga. Kauno meno mokykloje monumentaliÄ…jÄ… tapybÄ… studijavÄ™s B. A. Motuza-MatuzeviÄius kÅ«rÄ— ne tik tapybos, bet ir grafikos darbus. DidelÄ— dailininko gyvenimo dalis susijusi ir su KupiÅ¡kiu. Gruodžio 10 dienÄ… sukanka 90 metų, kai gimÄ— kalbininkÄ—, habil. humanitarinių mokslų (filologija) daktarÄ— AdelÄ— ValeckienÄ—-MažeikytÄ— (1925). Skulptoriaus Juozo KÄ—dainio darbai – tai puikių mokytojų profesorių
Juozo Zikaro ir Juozo Mikėno kūrybos tąsa. Menininko „kūriniai dvelkia
autentišku sodietiškumu, tikra etnine atmosfera, nenuglaistyta raiškia
plastine kalba, kuriai svetima bet kokia idealizacija ir gražinimas“, –
tokį apibÅ«dinimÄ… yra paraÅ¡iusi Irena KostkeviÄiÅ«tÄ—. ALIZAVOS BIBLIOTEKAI €“ 75 (0) Pirmosios žinomos bibliotekos KupiÅ¡kio kraÅ¡te buvo prie PalÄ—venÄ—s ir
Skapiškio domininkonų vienuolynų. 1804 m. Palėvenės vienuolyno
bibliotekos inventorius skelbia turintis 363 knygas. Didesnius ar
mažesnius knygų rinkinius turėjo ir dvarai. Noriūnų dvaro savininkų
VenclovaviÄių bibliotekoje buvo 6000 tomų spaudinių, PalÄ—venÄ—s dvaro
Bogdano Komaro – apie 5000.
SPARTI žEMAITÄ— GYVENIMO TEMPO LÄ—TINTI NEKETINA (3) 2015−12−12 KupiÅ¡kyje daugiau nei 30 metų gyvenanÄiÄ… LinÄ… VaitonienÄ™ vargu ar sutiksi lÄ—tai vaikÅ¡tinÄ—janÄiÄ… Kupos pakrantÄ—mis. Ji – visur bÄ—gte. Darbas, aktyvus dalyvavimas rajono kultÅ«riniame gyvenime, laisvalaikis sode. „Taip nuo vaikystÄ—s esu iÅ¡mokyta. Kuo daugiau apsiimi padaryti, tuo daugiau ir padarai. Man reikia veiklos, kitaip nemoku“, – tvirtina moteris ir tuo tartum paneigia nusistovÄ—jusį stereotipÄ…, kad žemaiÄiai – lÄ—to bÅ«do. GYDYTOJA SAVO PROFESIJOS NEKEISTų į JOKIÄ… KITÄ… (4) 2015−12−05 MedikÄ™ RomÄ… RamanauskienÄ™ pažįsta daugelis kupiÅ¡kÄ—nų. Ji rajono gyventojų sveikata rÅ«pinasi jau 35 metus. Nors nuo praÄ—jusių metų rugsÄ—jo gydytoja eina KupiÅ¡kio ligoninÄ—s direktorÄ—s pareigas, dalį laiko skiria ir gydomajam darbui. Å i veikla jai visada bus artima. Å aknis KupiÅ¡kyje įleidusi, nuo 1980 metų Äia gyvenanti R. RamanauskienÄ— – tikra dzÅ«kÄ—, užaugusi Alytaus rajone. GimÄ— ji tremtyje, Irkutsko srityje, ÄŒeremchovo mieste. RUSIÅ¡KI SENTIMENTAI STRAÄNIų KAIMUI (0) 2015−11−07 „Visada maniau, kad esame vienos planetos gyventojai – ir ne tautybÄ—s mÅ«sų santykius kuria, o mes patys“, – sako jau pusÄ™ amžiaus tarp Lietuvos ir Rusijos gyvenanti Roza Leonidova. Maskvoje gimusiÄ… ir užaugusiÄ… jÄ… gyvenimas atvedÄ— į labai mažą kaimelį KupiÅ¡kio rajone – StraÄnius. ÄŒia moteris iÅ¡ naujo atrado gamtos grožį ir labai pamilo LietuvÄ… bei jos gyventojus.
PADÅ«KÄ—LIAI €ŽZBITKAI€Œ €“ JAUNIEJI ETNOKULTÅ«ROS VERTYBIų PUOSELÄ—TOJAI (2) KupiÅ¡kio Povilo Matulionio progimnazijoje trejus metus gyvuoja
etnokultūros būrelis „Zbitkai“. Įvairaus amžiaus vaikams meilę liaudies
dainai, Å¡okiui skiepija, lietuvių paproÄių ir tradicijų lobynÄ…
atskleidžia muzikos mokytoja Daiva Palionienė. FOTOGRAFAS IGNAS TEBEIEšKO SAVITO STILIAUS (0) Pernai, liepos 10 d., Kupiškio visuomenei ant viešosios bibliotekos
sienos pirmÄ… kartÄ… buvo demonstruoti du Vilniaus dizaino kolegijos
absolvento Igno Medelinsko darbai iÅ¡ nuotraukų ciklo „AsmenukÄ—s“. RAUDONPLAUKÄ— PERFEKCIONISTÄ—, SVAJOJANTI APIE BIOCHEMIJOS MOKSLININKÄ—S KARJERÄ… (1) IÅ¡vardyti visÄ… veiklÄ…, kuria užsiima gimnazistÄ— RugilÄ— SirvydytÄ—, pasak jos paÄios, turbÅ«t neužtektų ne tik rankų, bet ir kojų pirÅ¡tų. RaÅ¡ymas, teatras, floristika, kulinarija, pieÅ¡imas – ir tai toli gražu dar ne viskas. Nenuilstanti, aktyvi, gebanti planuoti savo laikÄ… ir visur spÄ—janti. Gyvenimo be nuolatinio judÄ—jimo mergina tiesiog neįsivaizduoja. Tokiu bÅ«du tikina realizuojanti savo idÄ—jas ir jauÄiasi laiminga.
Å IMTAMETÄ— BETLIEJAUS TVARTELIO TRADICIJA (0) BažnyÄiose prieÅ¡ KalÄ—das tradicija įrengti Betliejaus, miesto, kurio
gyvulių tvartelyje gimė Jėzus Kristus, vizualizacijas su Kalėdų stebuklo
scenas vaizduojanÄiomis statulÄ—lÄ—mis gimÄ— XIX a. Istorijos Å¡altiniai
byloja, kad šio darbo imdavosi statybininkai, žiemą taip bandydami
prisidurti savo pragyvenimui. MAžYÄIO TVARTELIO Å¡VIESA: NUO Å¡IRDIES IKI DANGAUS (0) IÅ¡ pat vaikystÄ—s atiteka giluminis ir nesumeluotas KalÄ—dų ilgesys. Jos turi bÅ«ti baltos, Å¡altos, taikingumu, ramybe ir bendryste pažymÄ—tos. VienintelÄ—s, nepakartojamos, taip ilgai lauktos. BÅ«damas mažytis kaime stebÄ—davau bruzdesį ir lyg nežemiÅ¡kÄ… sujudimÄ…: tvarkomos, Å¡veiÄiamos namų kertelÄ—s, moÄiutÄ— didelÄ—je krosnyje imdavo kepti Å¡ližikus, paskutinį vakarÄ… atsirasdavo eglÄ—... Puldavau padÄ—ti jos puoÅ¡ti, tai jau mano pareiga, jauÄiausi toks reikÅ¡mingas, galįs ir aÅ¡, mažas, savo dideliems namiÅ¡kiams padÄ—ti. KUPIÅ¡KIO SOCIALINÄ—S GLOBOS NAMų ISTORIJA (0) KupiÅ¡kio socialinÄ—s globos namai - vieni iÅ¡ daugelio Lietuvoje veikianÄių globos namų, kuriuose gyvena žmonÄ—s, turintys psichinÄ™ negaliÄ…. Jie gyvuoja jau 65 metus. Per šį laikotarpį įstaiga pakeitÄ— ne vienÄ… pavadinimÄ…: jie buvo ir invalidų namai, ir psichoneurologinis internatas, ir KupiÅ¡kio pensionatas. Dabartinis pavadinimas labiausiai atspindi Å¡ių namų prasmÄ™ - juose savo vietÄ… randa ir į naudingÄ… veiklÄ… įsitraukia socialiai pažeidžiamiausi žmonÄ—s.
KERMOÅ¡IUS DIDELIS, ALIA IR MAIÅ¡ALYNAS DAUG (6) Å Ä—mat Å¡iltasna ir sausasna spalio pradžia - gol vÄ—liau žiema prasdas? JÄ—gu žvirbliai renka plÅ«ksnas, pÅ«kus prÄ— viÅ¡tidas ir naÅ¡as savo lizduos - graitai atÅ¡als. Ir vorai jÄ—gu iÅ¡ apaÄios kraustos kur paluban, bus Å¡alta žiema. Katrų spalio dienų pasnigs, tų kovo dienų prasdas pavoseris.ŽVILGT ZARKOLAN - VIS TO BOBIÅ¡KA PRÄ—DARMA (2) Par Mykolinas (rugiasÄ—jo 29-oj) BažnyÄia prisimana Dievo posiuntinį, Å¡vintų Mykolų, katras kovojo su Liuciperiu. Rytų AukÅ¡taitijoj seniau, kÄ— raikdavo kur toliau iÅ¡važiuotÄ—n ar iÅ¡eit, seniejÄ— žmonas visadu sukalbadavo tokių maldalį: „Švintas Mykolai Arkangelai, kÄ—p tu nugalajai bieso galybį ir apvalai dungų, tÄ—p nuvalyk mono kelius no viso pikto. Amen.“ TikÄ—jo, kad tadu neloima neatsitiks. PO Å¡VINTO MATAUÅ¡O - žėMA ATAUÅ¡O (2) Po MatauÅ¡o (rugiasÄ—jo 21-os) ne tik žėma, alia ir koÅ¡Ä— visiem atauÅ¡ta - trumpa dÄ—nos, nebavolgo pavakarių. Ir Å¡iaudinis kepeliuÅ¡ys po Å¡vinto MatauÅ¡o jau unt pÄ—Äiaus, mat rudenį raikia Å¡iltasnas kepuras.
DIALOGAS, įKÅ«NYTAS SU Å¡AMOTU IR UGNIMI (1) 2012−12−27 Antradienį, gruodžio 18 d., KupiÅ¡kio etnografijos muziejuje atidaryta pirmoji personalinÄ— keramiko Romualdo AleliÅ«no, jau beveik deÅ¡imt metų gyvenanÄio ir kurianÄio mÅ«sų rajone, keramikos darbų paroda. GRAžUOLÄ— IÅ¡ MIRABILÄ—LIO KAIMO (0) 2012−12−20 Gyvenimas verÄia atsigręžti atgal, kad tam tikrame laike atskleistum, kiek ir kaip gyveno žinomi gimtajame kraÅ¡te gimÄ™ ir užaugÄ™ talentingi žmonÄ—s. Juk kiekvienas žmogus yra gimÄ™s meilei, laimei, kÅ«rybai. GabiÄ…, gražiÄ…, talentingÄ… aktorÄ™ EugenijÄ… BajorytÄ™ Lietuvai davÄ— mažas MirabilÄ—lio kaimas, įsikÅ«rÄ™s už dviejų kilometrų nuo SkapiÅ¡kio miestelio. ÄŒia bÅ«simÄ…jÄ… aktorÄ™ Å¡ildÄ— gimtojo kaimo žemÄ—, danguje Å¡vieÄianti saulÄ—, medžiuose savo melodijas Äiulbantys paukÅ¡Äiai, begalinÄ— tÄ—vų meilÄ—. Užaugo prie žibalinÄ—s lempos, naminÄ—s duonos kepalo ir Å¡viežio pieno Ä…sotÄ—lio. ÄŒia ji juokÄ—si, braukÄ— aÅ¡aras, mokÄ—si dirbti kaimiÅ¡kus darbus. Vienuolika metų su pulkeliu mažo kaimo vaikų iÅ¡skubÄ—davo į SkapiÅ¡kio septynmetÄ™ ir atskubÄ—davo iÅ¡ jos, o vÄ—liau iÅ¡ vidurinÄ—s mokyklos. OI, KAS SODAI DO SODÄ—LIAI (2) 2012−12−13 KupiÅ¡kÄ—niÅ¡kas Å¡iaudais kvepiantis sodas pamažu vÄ—l atgyja. Vis dažniau
svetur iÅ¡vykÄ™ lietuvaiÄiai savo naujiems namams ar dovanoms ieÅ¡ko Å¡io
šiaudų vėrinėlio.
ROMUALDAS ALELIÅ«NAS: KÅ«RYBA GIMSTA DIRBANT (2) 2014−01−04 PrieÅ¡ pat KalÄ—das KupiÅ¡kio rajono mero apdovanojimÄ…, kaip metų ugdytojas, pelnÄ™s keramikas Romualdas AleliÅ«nas nesitikÄ—jo tokio įvertinimo mÅ«sų kraÅ¡te. Nors buvÄ™s panevėžietis KupiÅ¡kyje gyvena jau daugiau nei deÅ¡imtmetį, dar nesijauÄia kupiÅ¡kÄ—nams žinomas menininkas. Tik pastaraisiais metais vyras tikina pradÄ—jÄ™s aktyvesnÄ™ veiklÄ… KupiÅ¡kio rajone: neseniai surengÄ— keletÄ… keramikos pamokų jaunimui, nebijo siÅ«lyti idÄ—jų Darbdavių klubo veiklai. Å IMTÄ… METų GYVENTI VIS DAR įDOMU (2) 2013−11−30 TreÄiadienį, lapkriÄio 27-Ä…jÄ…, Treznickų sodyboje Gaigalių kaime, Å imonių seniÅ«nijoje, nuo pat ankstyvo ryto plevÄ—savo iÅ¡kelta valstybinÄ— vÄ—liava. NeregÄ—ta, nebÅ«ta Å¡ventÄ— namuose, sodybos Å¡eimininkui Liudvikui Treznickui tÄ…dien sukako Å¡imtas metų. JUDITOS SÄ—KMÄ—S ISTORIJA: NUO BARMENÄ—S IKI DIREKTORÄ—S (20) 2013−11−02 Kol esi vaikas, turi daug svajonių, kuo norÄ—tum tapti ateityje.
Dabartinėmis sąlygomis vis daugiau tokių jaunatviškų svajonių dūžta vos
baigus mokslus ir minios jaunuolių savo ateitį kuria užsienyje. Deja,
reto jų karjera kyla iki norimų aukštumų.
MIGLÄ— PRANIAUSKAITÄ—: €ŽMANO GYVENIMAS €“ Å¡OKIS€Œ (0) Visai neseniai baigÄ—si populiarus televizijos projektas „Šok!“. Jo metu
pasirodžiusią jauną šokėją Miglę Praniauskaitę už jausmingumą gyrė ne
tik profesionali vertinimo komisija, dvidešimt penkerių merginos judesių
plastika prie ekranų prikaustė ir daugybę žiūrovų. Dalį jų ir
Kupiškyje. Mat šokėja kilusi būtent iš mūsų mažo miestelio, kur šokiui
galimybių – ne per daugiausia. SU ARKLIU ELGTIS €“ TIK GRAžIAI IR TAIKIAI (1) Ateinantys metai pagal kinų horoskopÄ… žaliojo medinio arklio metai.
Pagal šios Rytų šalies tradicijas Naujieji metai konopomis sutrinksės
dar tik vasarį. Bet lietuviai šį gyvulį gali prisiminti per kiekvienas
Kalėdas. Mat senieji pagonys tikėjo, kad po ilgų naktų į žemę grįžtanti
deivė Saulė iš tolimos šalies per aukštus kalnus, per žemus klonius
atrieda žirgais pakinkytame vežime. O baltas arklys lietuvių
mitologijoje laikytas stebuklingu, apdovanotas nepaprastu protu,
aiÅ¡kiaregyste, stebukladaryste. KUNIGų VAIKYSTÄ—S KÅ«ÄIOS IR KALÄ—DOS (6) Didžiosios metų pabaigos Å¡ventÄ—s savaip suvirpina kiekvieno žmogaus
širdį. Tai šventas visos šeimos, artimųjų susibūrimo metas, sklidinas
gerumo, daug žadanÄių nuojautų ir paslapties. Å io laikotarpio pirmosios
patirtys vaikystÄ—je dažnai lydi mus visÄ… gyvenimÄ…. Vieniems tai KÅ«Äių
burtai ir kalėdinės giesmės, kitiems neužmirštamas mandarinų kvapas ir
baimÄ—, kad kiti nesužinotų, jog su tÄ—vais buvai KalÄ—dų rytÄ… bažnyÄioje.
Tretiems jau visiškai nesuvokiama, kad buvo galima taip nepaisyti
žmogaus tikėjimo ir sąžinės laisvės.
2015−12−03 Esant Å¡iandieninei geopolitinei situacijai, kilus prieÅ¡prieÅ¡ai tarp Rytų ir Vakarų, vykdomas informacinis karas prieÅ¡ LietuvÄ… ir jos žmones. Ä®vairiais informaciniais Å¡altiniais bandoma suklaidinti Baltijos valstybių gyventojus vis primenant ir aukÅ¡tinant sovietinÄ™ praeitį ir kirÅ¡inant kitatauÄius, gyvenanÄius mÅ«sų Å¡alyje. TodÄ—l labai svarbu žadinti mÅ«sų visuomenÄ—s ir regione gyvenanÄių žmonių savimonÄ™, užtikrinti nuomonių įvairovÄ™, tvirtinant demokratijos pamatines vertybes kaip prieÅ¡prieÅ¡Ä… vykdomai propagandai. KÄ… TURITE žINOTI APIE RUSIJOS PROPAGANDÄ…? (1) 2015−12−03 Rusijos propaganda Å¡iuo metu yra viena populiariausių temų Lietuvoje, kartais net užgožia pÅ«psanÄius garsenybių iÅ¡kilimus. Apie tai kalba ir televizijos, ir turgaus prekeiviai, raikantys raudonus mÄ—sos gabalus. Ir tai yra gerai. Gerai, kad žmonÄ—s diskutuoja. Deja, kartais mes viskÄ… taip sumaiÅ¡ome, kad iÅ¡eina viralas, dvokiantis kaip sÄ…mokslo teorija. IÅ¡ tikrųjų viskas yra daug įdomiau ir paprasÄiau. 2015−12−03 Å iandien esame bombarduojami įvairiomis informacijos dozÄ—mis, mitais, sensacingomis naujienomis ar kvietimais rinktis arba imtis veiksmų. Propagandos technologai supranta, kad informaciniame amžiuje visuomenÄ—ms reikia „tvarkos projektų“ ar „mentalinių žemÄ—lapių“, kuriais remdamiesi žmonÄ—s jaustųsi saugesni ir priimtų sprendimus. BÅ«tent įvairius „tvarkos projektus“ ir „mentalinius žemÄ—lapius“ propagandos technologai ir bando įsiÅ«lyti visuomenÄ—ms. PASIRENGIMAS PROPAGANDOS IÅ¡Å¡Å«KIAMS (1) 2015−12−03 Yra sugalvota daugybÄ— metodų, kaip valdyti visuomenÄ™. Ä®statymais paremtÄ… valdžiÄ… papildÄ— kur kas rafinuotesni manipuliavimo bÅ«dai, kurie valdo žmones, jiems to net nesuvokiant. Vienas iÅ¡ tokių galingų ginklų – propaganda. Tai ilgalaikis procesas, vykstantis įvairiose, mÅ«sų gyvenimÄ…, pasaulėžiÅ«rÄ… nuolat veikianÄiose sferose. PropagandinÄ—s informacijos mastai Lietuvoje auga. Užkurta Rusijos propagandos maÅ¡ina veikia. Ar įmanoma jai pasiprieÅ¡inti? Kokia galima atsvara? To teiravomÄ—s rajono vadovo Dainiaus Bardausko, Seimo, KupiÅ¡kio rajono savivaldybÄ—s tarybos narių. APSISKAITÄ™S žMOGUS į DEZINFORMACIJOS TINKLUS NEPAKLIÅ«VA (0) 2015−12−03 Istorija ne kartÄ… parodÄ—, koks galingas ginklas gali bÅ«ti propaganda.
Juk žmogaus pasÄ…monÄ— yra daug stipresnÄ— už paÄius moderniausius tankus
ir automatus. Jei įtikinsi žmogų persukti pasaulį, jis taip ir padarys.
Jei liepsi jam žudyti dÄ—l įskiepytų vertybių, ranka nebesudrebÄ—s. STALININÄ—S EPOCHOS PROPAGANDOS ATSPINDžIAI (0) 2015−12−03 Eilinis žmogus, iÅ¡girdÄ™s žodį – propaganda, pasakytų tiesiai Å¡viesiai ir vaizdžiai, kad tai smegenų plovimas. Vien iÅ¡ tokio pasakymo galima susidaryti įspÅ«dį, kad Å¡i sÄ…voka turi neigiamÄ… atspalvį. Sovietiniais metais gyvenÄ™ žmonÄ—s puikiai suvokia, kad propaganda buvo siekiama užkirsti keliÄ… žmonÄ—ms turÄ—ti savo nuomonÄ™ ir įtvirtinti komunistinÄ™ ideologijÄ…. Taigi, kas gi yra ta propaganda ir kaip ji reiÅ¡kÄ—si Stalino valdymo laikotarpiu mÅ«sų Å¡alyje.
BARBARAI €“ PABÄ—GÄ—LIAI AR MES? (0) „Na, tai pasakyk tu man pagaliau, ar bus karas tarp musulmonų ir, Å¡itų,
kaip juos, katalikų?“ – taip be jokių užuolankų ir parengiamojo žodžio
mane kartą prispaudė kaimo kaimynas. Ir, net nesulaukęs mano sutrikusių
veblenimų pabaigos, pats su įsitikinimu atkirto, kad bus. PABÄ—GÄ—LIų PRIÄ—MIMO SAVIVALDYBÄ— NESIBAIMINA (1) Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 pabÄ—gÄ—lius iÅ¡ Sirijos, Irako ir EritrÄ—jos. VyriausybÄ— tikisi, kad pirmieji pabÄ—gÄ—liai LietuvÄ… pasieks visai netrukus – kitų metų pradžioje. Ä® mÅ«sų Å¡alį perkelti pabÄ—gÄ—liai integracijÄ… pradÄ—s PabÄ—gÄ—lių priÄ—mimo centre Rukloje, paskui bus iÅ¡skirstyti po įvairias Å¡alies savivaldybes. Jos iki Å¡iol dar neturi aiÅ¡kios informacijos, kaip realiai bus vykdomas pabÄ—gÄ—lių integravimo procesas, kam ir kiek bus skiriama lėšų, kokia bus savivaldybių atsakomybÄ—. Vienos teigia, kad jau yra pasirengusios apgyvendinti užsienieÄių Å¡eimas, antros tvirtina tokių sÄ…lygų neturinÄios arba svarstytų šį reikalÄ…, jei lėšų skirtų VyriausybÄ—. Ar KupiÅ¡kio rajono savivaldybÄ— ruoÅ¡iasi priimti pabÄ—gÄ—lius, pasikalbÄ—jome su administracijos direktoriumi Mariumi MALIÅ AUSKU.
AÅ¡, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS (0) Žinote, kada mes pradÄ—sime gyventi iÅ¡ties gerai ir galÄ—sime su palengvÄ—jimu atsidusti, kad bÅ«tent už tokiÄ… LietuvÄ… kovojom? Ogi tuomet, kai dauguma – na, jei ne dauguma, tai bent kritinÄ— masÄ— – Äia gyvenanÄių žmonių, atsakydami į klausimÄ… „kas tu toks?“, pirmiausia atsakys „Lietuvos Respublikos pilietis“. Ne „lietuvis“, „lenkas“, „rusas“, „katalikas“, „staÄiatikis“, „filatelistas“, „krepÅ¡ininkas“ ar „gÄ—jus“, o bÅ«tent „pilietis“. PILIETIÅ¡KUMAS €“ TUÅ¡ÄIA SÄ…VOKA AR VISUOMENÄ™ SUTELKIANTIS JAUSMAS? (1) Prisipažinsiu, kad man asmeniÅ¡kai žodis „pilietiÅ¡kumas“ yra nors ir netuÅ¡Äia sÄ…voka, bet kiekvienÄ… kartÄ… iÅ¡girdÄ™s šį žodį bandau atidžiai įsiklausyti, ar jį vartojantis žmogus jau rengiasi rinkimams, ar tai yra tik kokio projekto skambus pavadinimas. Kai „Žinių radijo“ kolegos sumÄ…stÄ— ir net įgyvendino labai smagiÄ… idÄ—jÄ… vieÅ¡inti eteryje įvairių žmonių mintis apie pilietiÅ¡kumÄ…, kaskart iÅ¡girdÄ™s kokio verslininko, muzikanto ar žurnalisto pasisakymÄ… apie pilietiÅ¡kumÄ… jauÄiausi lyg kreivų veidrodžių karalystÄ—je. Visų pirma, dÄ—l to, kad kiekvienas pilietiÅ¡kumÄ… supranta labai skirtingai, ir man natÅ«raliai kilo klausimas – jei taip skirtingai suprantame šį žodį, ar galime kalbÄ—tis apie nors kokį sutelktumÄ… ir bendrumÄ…, kai net paprastas lietuviÅ¡kas žodis visiems reiÅ¡kia absoliuÄiai skirtingus dalykus? PILIETIÅ¡KUMO IR TOLERANCIJOS PAMOKOS (0) PilietiÅ¡kumo sÄ…voka dažnai apibrėžiama kaip pareigų atlikimas savo
valstybei, tautai, aktyvumas per rinkimus, dalyvavimas pilietinÄ—se
akcijose, istorijos mokėjimas, pagarba valstybės simboliams, įstatymų
laikymasis. Į šią sąvoką įeina vertybės, moralė, darbas, sąžiningumas,
dora. GYVENIMO DRUSKA SU PRIESKONIAIS (0) Pilietiškumas, pilietinė visuomenė – tai sąvokos, kurias šiuolaikinis
žmogus girdi vos ne nuo lopšio. Visgi kas į tas sąvokas sudėta,
apibrėžti nėra paprasta. Ta tema vyksta daug diskusijų. Kai kas tą
sąvoką sutapatina su patriotiškumu. Vis dėlto pilietiškumo samprata yra
daug platesnė nei patriotiškumas. Pastarasis labiau siejamas su
tautiškumu, gimtąja vieta. O pilietiškas žmogus gali būti gyvendamas bet
kurioje pasaulio vietoje. PILIETIÅ¡KUMAS 1977-AISIAIS €“ RAVÄ—TI CUKRINIUS RUNKELIUS Už DYKÄ… (0) Paskutiniai praeito amžiaus deÅ¡imtmeÄiai iki Lietuvos nepriklausomybÄ—s paskelbimo tiesiog permirkÄ™ pilietiÅ¡kumu. Ä® Å¡iÄ… sÄ…vokÄ… tuomet įėjo komunistinis Å¡eimos auklÄ—jimas, valdžios meilÄ™ liaupsinantys sveikinimai, parodos, renginiai ir pasiaukojimas dÄ—l visos liaudies gerovÄ—s. Jei myli žmones, savo valdžiÄ… ir Tarybų sÄ…jungÄ…, privalai atsakingai nuravÄ—ti visÄ… laukÄ… cukrinių runkelių ar pamelžti porÄ… fermų karvių. „Didžiausia bausmÄ— žmogui – jei už tinginystÄ™ esi iÅ¡mestas iÅ¡ kolÅ«kio“, – taip raÅ¡Ä— 1977 metų KupiÅ¡kio rajono laikraÅ¡tis „Komunizmo keliu“.
KAS PADÄ—Tų APGINTI LIETUVÄ…? (0) ValstybÄ—s gynybÄ… garantuoja ne tik iÅ¡laidos gynybai, efektyvi kariuomenÄ— ir moderni ginkluotÄ—, bet ir tautos valia prieÅ¡intis. O stiprybÄ™ visuomenei gali suteikti tik tvirta tautinÄ— tapatybÄ—. A. Applebaum savo garsiajame straipsnyje „Nacionalizmas yra bÅ«tent tai, ko reikia Ukrainai“ pastebi, jog Doneckas, Luganskas yra pavyzdžiai to, kaip atrodo žemÄ— be nacionalizmo: korumpuota, anarchiÅ¡ka, pilna parsiduoti pasirengusių samdinių. „Dauguma kovÄ… stebi pasyviai ir yra pasirengÄ™ susitaikyti su bet kuria valdžia, kokiÄ… tik gaus“, – pastebi A. Applebaum. Å iuos jos žodžius patvirtina faktas, kad pirmieji 2014 m. pavasarį stojÄ™ į kovÄ… prieÅ¡ Kremliaus samdinius ir karinÄ™ technikÄ… Rytų Ukrainoje buvo kariai savanoriai, daugiausia patriotinių pažiÅ«rų, jauni žmonÄ—s. BÅ«tent jie ir pristabdÄ— stepių vilkolakio žygį į Ukrainos teritorijÄ…. DÄ—L GYNYBOS €“ RAMIAU, NORS NE VISIÅ¡KAI (0) Pasiduosiu paplitusiai madai iki Didžiųjų Å¡venÄių apibendrinti besibaigianÄių metų rezultatus, tik kalbÄ—siu ne globaliai, o apie man artimÄ… sritį – kraÅ¡to apsaugÄ…. IÅ¡kart pasakysiu: 2016-uosius pasitinku Å¡iek tiek ramesnis už mÅ«sų valstybÄ—s saugumÄ… nei pernai pasitikau Å¡iuos metus. Per pastaruosius 12 mÄ—nesių įvyko tiek gerų poslinkių, kiek jų nesitikÄ—jo niekas tarp besidominÄių gynyba žmonių. ORO PAJÄ—GOS SAUGO NE TIK NUO KARO (0) Apie Karines oro pajÄ—gas iÅ¡girdÄ™s eilinis lietuvis, tikriausiai, nusijuoktų: kÄ… jos Å¡iandien apgintų, kai aplinkui didžiausios pasaulio valstybÄ—s kuria neįtikÄ—tinus ginklus. Å i kariuomenÄ—s dalis turi ne vienintelį tikslÄ… ginti valstybÄ™. Oro pajÄ—gos vykdo paieÅ¡kas, gelbÄ—jimo darbus, gabena ligonis ir donorų atiduotus organus. O kartu su NATO mÅ«sų kariai pasirengÄ™ iÅ¡saugoti taikÄ… net ir didžiausios grÄ—smÄ—s akivaizdoje. KARINÄ—S JÅ«Rų PAJÄ—GOS: PASKIRTIS IR įPAREIGOJIMAI (0) Lietuvos kariuomenÄ—s KarinÄ—s jÅ«rų pajÄ—gos Å¡iais metais skaiÄiuoja dvideÅ¡imt trejų metų atkÅ«rimo sukaktį. Ä®kÅ«rus KraÅ¡to apsaugos departamentÄ…, svarbiausiu jo uždaviniu tapo kraÅ¡to apsaugos sistemos kÅ«rimas, po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenÄ—s padaliniai, tarp jų – ir KarinÄ—s jÅ«rų pajÄ—gos. Jos buvo atkurtos 1992 metų liepos 4 d. KarinÄ—s jÅ«rų pajÄ—gos yra reikÅ¡minga mÅ«sų Å¡alies kariuomenÄ—s dalis, kuri užtikrina valstybÄ—s ir savo pilieÄių saugumÄ… Lietuvos teritorinÄ—s jÅ«ros vandenyse ir iÅ¡skirtinÄ—je ekonominÄ—je zonoje. SAUSUMOS PAJÄ—GOS PLÄ—TOJAMOS PAGAL NATO STANDARTUS (0) Lietuvos kariuomenÄ—s Sausumos pajÄ—gos (SP) yra didžiausia kariuomenÄ—s
dalis, skirta Lietuvos valstybÄ—s sausumos teritorijos karinei apsaugai
ir gynybai. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. |
|
Jūs esate 9 079 508 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |