 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos KroÅ¡tas brungiausias KupiÅ¡kėnų kertala Informacija Ä®kainiai |
KupiÅ¡kėnų kertala
Žiūriu pro lungų, anūkai komolį varinėja po kiemų. Nosis apsiavimų prasporda unt tų sviedinį. Vokar ir lungų išburbino.
VoikÅ¡Äioju po savo kÄ—mÄ—lį, arba Å¡vilpiu, ar dainuoju, nu ne tÄ—p smagiai, bat niÅ«niuoju – ainu paupÄ—liu, undenÄ—lis ūžia, Å¡ian žalian gojÄ—lį kukuoja gegužė. Pasdairydama kÄ—p Å¡pokas ainu, nugi žiÅ«riu, gegužėla atsisadus medin mono matus skaito. O, tu gegutala, marga kanapata, ar tu savo vyrų Å¡auki, ar mono vargelius rokuoji? ÄŒia tai burtai, netaisyba, ar su pinigais ažkukuoja geguta, ar ba pinigų. Alia kų Äia gali žinotÄ—n, prisikiÅ¡iau visas keÅ¡enas, kad neažkukot ba kapeikos. PAVOSERį JIR BASLYS SUžALIUOJA (2)
Kasmat kasmat, tiktai pavoseris, sniegas prodada tirptėn bant kiek, pimpas jau klyvoja, lojojas visais keliais, išjuokia, soko – klyvis klyvis, kas iš many pasidyvis, kiaušinėlius dėsiu, vaikelius perėsiu. Tarp viksvynų, tarp žolių, bolos slapias pimpas. Kiaušinėliai pilki tokė su rudais taškeliukais, smaili labai, toks storėsnis taigi drūtgalys. GėLAžį GRAUžIA RūDYS, žMOGų PAVYDAS (3)
Seniau vargiau žmonas gyvano, ale linksmėsniai buvo. Dabar visokė kerštai, pavydai pavydai, daugiau nieko. Kas kad ir soko – gėra palinkėk, nepavydėk, bo pavydas grįžta atgalio.
Volgom su vyreliu pasgardžiuodami, jaunystas posakas prisimanam. KÄ—p abudu smagiai seniau Å¡okdavom, negi kÄ—p dabar kÄ— nestrioku skersuoja! VyrÄ—liu tas gurklio kaulas bais atsikišįs, kruta, kÄ— ryja. Ä–rzinu, kom gi tÄ—p ryji kÄ—p pardvÄ—sįs, turÄ—k sarmotų, bÅ«si kÄ—p brikas. Atotaria mon – susirijus suspenÄ—jus kÄ—p maÅ¡ka. Medžian maÅ¡ka įlipa ir unt Å¡akos susirÄ—ta! Priryjam priryjam masos, pÅ«kÅ¡Äiam, paskiau nebamožna ažmigtÄ—n. Mono vyrÄ—lis tai gardžiakųsnis, ne mÄ—sinis, tunkiai klausia, ko gi užsigardžiuosma, kad nei piernykų, nei saldainių nebaturiam? O kad tau pakla, volgyk masų, nejieÅ¡kok gardasų! Gol apmoniosiu su posaku? KÄ— VALDžIA GERA, IR DIEVAS GÄ—RAS (5) 2016−12−10 ŽiÅ«riu pro lungų, kas ti kiemi vaikÅ¡tinÄ—ja, linkÄioja. Ogi po žėmį vornos dÅ«ksta, jau bus lÄ—taus. Ir dabar žmonas do tiria iÅ¡ paukÅ¡Äių, iÅ¡ vornų orų ir tÄ—p kų. Vornos aukÅ¡tai tupinÄ—ja ir mato žemai plÅ«ksnas – snigs. KÄ— vornos aukÅ¡tai mÄ—dy tupia – Å¡als. JÄ—gu vornos rÄ—kia virÅ¡um galvos – nesisaks.
AtroÅ¡Ä— loiÅ¡kų mono dabotinis, kÄ—p tu gyveni, klausia, labai pasilgįs, vis roÅ¡o, kad oÅ¡en jom buvus skaisti kÄ—p rožė, meili kÄ—p alkanom duona. Mergiota buvus puiki, kÄ—p nupieÅ¡ta! Ir vis kožnų laiÅ¡kÄ—lį tÄ—pos prodada – oi, neraudok, mergÄ—la, neraudok, rÅ«tytala, aÅ¡ tau paraÅ¡iau morgų gromatalį. LaiÅ¡kais do ir dabar slapÄiu suslaidžiam, tabar tokia slaptis padaryta, niekas ir nežino kur, draugÄ—la mono poÅ¡tinykÄ—, tai ti podada mon loiÅ¡kų. Vis ir pasarmotija, vyrų gÄ—rų turi, o su kavalierium groji. Nieko negaliu padarytÄ—n, Å¡irdis savo gieda. Tai kad jaunystaj mas labai draugovom. Buvom susdabojį, meilan didalan abudu inskliopijį, vis dainuodavau klausdama, kur tu manį padabojai, ar bažnyÄioj po bobinÄium, ar tarp mergÄ—lių stoviunÄių?
Dabar senybas vardų mažai, nei Jurgio, nei Jono ar ti Patro. Niekas ir nebasiÄ—rzina – Patrai Å¡otrai, gysma jauÄius pro Å¡ilalį, tįsma varlį kÄ—p kumalį. Mon tai Å¡itas labai gražus – Juozapai tapai, Biržų garboriau, iÅ¡dirbai skÅ«ras juodas raudonas, koks tavo dorbas, toks ir zoplotas, jodos duonos didelis Å¡motas. IÅ¡ POSAKOS JIR TEISYBA IÅ¡EINA (1)
Gerai, kad Å¡Ä—mat unksti paÅ¡olo, pasnigo, rudenį nusbosta makot po purvynį. Bapigu miesti gyvintÄ—n – visur tratavarai. Kiek Äia dabar tos dÄ—nos, tik praÅ¡vito, jau ir timsta. Ajau anoj nedÄ—lioj no keleivinas iÅ¡ KupiÅ¡kio atvažiovus, gi plaukus suskandziravojau, užu tris Å¡imtus paltų nutÄ—Å¡kiau neapžiÅ«rÄ—jus, ir kad įsimakojau ravan, tai lig pilvo. Pareinu namo, vyrÄ—lis jau su žiburiu, sakau, pasborsiu, ko neatajo pastiktų, o tas iÅ¡siÅ¡iepįs Ä—rzina – ÄebaÄiukai vaksavoti, karvÄ—s Å¡Å«dan įmakoti! SUSVORSTYK RAIÅ¡TELIUS, BO TÄ—KÅ¡Ä—S (2)
Galiu derÄ—tis, kad Å¡indÄ—n gražus bus oras. Bo vokar tykus buvo vakarÄ—lis, Å¡vieta skaistus mÄ—nesÄ—lis tarp dvÄ—jų žvaigždÄ—lių. Oi, kų Äia poistu, dabar gi jaunas mano. Ale ko mono Å¡uva vakari lojo, misliau, kad unt mÄ—nulį žiÅ«radamas? Va, gol kaimynų, tom unt galvos mÄ—nesÄ—lis Å¡vieÄia – praplikįs, o apyausiai balti kÄ—p Å¡erkÅ¡nas. Jau grait bus Å¡olta, kotas lenda prÄ— Å¡ilumos. Raiks iÅ¡sitrauktÄ—n tos, kÄ—p jos vadina vis ažmirÅ¡tu, nei vailokai, kÄ—p ir vailokÄ—liais vadina, pabriÄni, apÅ¡niurkuoti ir skÅ«rali, ir ko. Storas podas, geri do, neslidÅ«s. Klatin raiks nuveitÄ—n pasižiÅ«rÄ—t, ar palas grÅ«dų nekapoja, jÄ—gu kapoja, tai bus blogi matai. O kÄ— grÅ«do nÄ—r, no bulbų nelabai dada viÅ¡tos. Kur Äia mono to geroja katyta, įmesiu klatin parnokt, palai nÄ—r stipresnio žvÄ—rÄ—s ažu kotį. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 084 759 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
