|
|
|
Vėrinys ANT ES STALO VISKO NESUDÄ—SIME
Reneta MISIŪNIENĖ Šimonių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja |
2004−12−11 |
Su mokinių grupe prieÅ¡ kurį laikÄ… teko ruoÅ¡ti kolektyvinį projektÄ… “Saugokime tautos lobius†-apie lietuviÅ¡kas tradicijas ir jų puoselÄ—jimÄ…. RaÅ¡Ä—mÄ— apie gimtosios kalbos svarbÄ…, senųjų paproÄių, apeigų savitumÄ…, Å¡venÄių įvairumÄ…, lietuviÅ¡kÄ… gÄ—lių darželį ir nacionalinÄ™ virtuvÄ™, nepamirÅ¡dami pasiteirauti, kokie atmenami Å¡imonieÄių senoviniai valgiai. Pateiksiu jų ir “KupiÅ¡kÄ—nų kulinarijos paveldo†skyreliui. Apskritai sumaniau pasidalyti mintimis apie lietuviÅ¡kos virtuvÄ—s iÅ¡likimÄ…, mÅ«sų Å¡aliai tapus Europos SÄ…jungos nare.
LietuviÅ¡kos produkcijos savitumas ir įvairovÄ— stebina ne vienÄ… užsienietį, atvykusį į mÅ«sų svetingÄ… kraÅ¡tÄ…. TaÄiau ar daug grynai kaimiÅ¡kos produkcijos galima iÅ¡vežti į kitas Å¡alis ir ten jÄ… prekiauti? Juolab kad daugelio produktų galiojimo laikas labai trumpas. Taip yra ir su įvairių receptų naminiais varÅ¡kÄ—s sÅ«riais. Jie tinka vartoti tik kelias dienas, tad Å¡is skanÄ—stas, mano galva, iÅ¡liks tik Å«kininkių gaminiu sveÄiams. Verslo tikslu jo gamyba brangi, o realizavimo terminas labai trumpas. NÄ— viena tokio skanÄ—sto Å¡eimininkÄ— nesutiks burnoje tirpstanÄio sÅ«rio gadinti su konservantais. TaÄiau tikrai dar ilgai turÄ—sime kaimuose pavienių saldaus sÅ«rio technologijos žinovių ir gamintojų.
O kaip bus su kvepianÄiais Äesnaku ir kadagio dÅ«mu skilandžiais? Be abejo, nuo aukÅ¡taiÄio stalo jie neiÅ¡nyks, nes kiekviena Å¡eimininkÄ— vasaros darbymeÄiams ar garbiam sveÄiui vasarÄ… kamine saugo Å¡io gardÄ—sio. Prekiauti skilandžiais už Lietuvos ribų nÄ—ra galimybių, nes parduotuvÄ—s ir taip lūžta nuo gražių pažiÅ«rÄ—ti mÄ—sos produktų. TaÄiau paragavÄ™ jų suprantanme, kad sintetiniai priedai pakeiÄia gaminio skonį. Tad jau dabar galime pranaÅ¡auti, kad sodieÄių gamybos skilandis ilgainiui liks tik kulinariniu paveldu.
Teko skaityti, jog pristatant LietuvÄ… Europos Komisijoje, sveÄiai praÅ¡Ä— dvigubos didžkukulių (cepelinų) su spirguÄiais porcijos. TikÄ—tina, kad Å¡is patiekalas vis dÄ—lto pateks į Europos restoranų valgiaraÅ¡Äius, nes gudruÄiai Lietuvos verslininkai sugebÄ—s prasmukti “pro adatos skylutę†ir iÅ¡platinti šį lietuviÅ¡kÄ… skanÄ—stÄ….
Ä®vairiomis progomis skanaujame Å¡alies konditerių iÅ¡keptų Å¡akoÄių. Patinka jie ir užsienieÄiams, kaip sevenyrai vežami į daugelį Å¡alių. PradÄ—s jų atsirasti ir ES Å¡alių parduotuvÄ—se, nes Å¡akoÄių galiojimo laikas eksportui palankus. TaÄiau Å¡viežio kepinio ir baiganÄio jam nustatytÄ… realizavimo laikÄ… skonis vis dÄ—lto nebe tas. Tad didelÄ—s paklausos tarp iÅ¡rankių pirkÄ—jų Å¡is saldÄ—sis gali ir neturÄ—ti.
O mÅ«sų lietuviÅ¡ka duonelÄ—? Kokia daugybÄ— pavadinimų jai pastaruoju metu sugalvota, kokia prieskonių įvairove ji gardinama. Bet vis dÄ—lto skaniausia ta, kuriÄ… kepÄ— mano maÄiutÄ—. Kepalas rankomis nuglaistytas, pirmasis - kryžiumi paženklintas, namų jaukumo apgaubtas. Atmintyje iÅ¡liko ir Å¡imonieÄių J. SamuleviÄienÄ—s, J. DomžienÄ—s iÅ¡keptos duonos skonis. Juoda duonelÄ— neturÄ—jo kito pavadinimo, nebent kepÄ—jos pavardÄ™.
Lietuva - didelės Europos Sąjungos draugijoje, bet ar ji išsaugos savitumą, ar veikiami kitų kultūrų neišblanksime. Mums brangios lietuviškos tradicijos ir savita virtuvė.
Sena, graži tradicija, - sutikti sveÄiÄ… su juodos duonos kepalu ant raÅ¡tuoto lininio rankÅ¡luosÄio, pavaiÅ¡inti sÅ«riu su medumi, įvairių žolelių arbata, - eina iÅ¡ kartos į kartÄ…. Tai mums labai svarbu.
Senoviniai Å¡imonieÄių valgiai
Dagtiena
Ä® puodÄ… įpilti rugienių miltų, juos apÅ¡utinti karÅ¡tu vandeniu. Ä® iÅ¡maiÅ¡ytÄ… masÄ™ dfar pridÄ—ti vandens, kad bÅ«tų skysta, ir pakiÅ¡ti krosnį. po kokių 4 valandų iÅ¡traukti ir atauÅ¡inti. PridÄ—ti druskos, sumaltų garstyÄių, rÅ«gÅ¡ties ar raugo. Sandariai uždengtÄ… ar užriÅ¡tÄ… indÄ… padÄ—ti Å¡iltai, kad greiÄiau iÅ¡rÅ«gtų. Tokia koÅ¡Ä— vadinama dagtine. Ji valgoma su virtomis bulvÄ—mis.
Dagtiena kitaip
Ruginiai miltai apÅ¡utinami, praskiedžiami vandeniu, pakepinama, kol koÅ¡Ä— pagelsvÄ—ja. AtauÅ¡inus įdedama rugienÄ—s duonos plutelių, garstyÄių. Praskiedžiama vandeniu ir rauginama. Å i koÅ¡Ä— turi ir Å¡iek tiek kartumÄ—lio. Valgoma su Å¡utintomis bulvÄ—mis.
Žirniai su batviniais (burokėliais)
Išverdama žirnių, nupilamas vanduo. Kitame dubenyje užliejama batvinių, įdedama pipirų, lauro lapelių, svogūnų druskos, paskaninama silkės gabaliukais. Valgoma su žirniais. Tai gavėnios patiekalas.
Blynai
Sumaigomos virtos bulvės, pridedama grikinių miltų ir kepama ant krosnies laito. Valgoma su kopūstais, užtrintais aliejumi arba silke be kaulo.
Avižienis šustinis
Avižos nusijojamos, sudžiovinamos, gerai paskrudintos sumamalamos. Miltai praskiedžiami vandeniu ir apšutinami. Masę reikia gerai išmaišyti. Ji sukietėja. Būna gardi ir kvapni. Valgoma viena arba prie kitų patiekalų.
Putelis
Avižos nusijojamos, sudžiovinamos, paskrudinamos, sumalamos. Gardžiai kvepiantys miltai praskiedžiami rūgusiu pienu ir valgoma su šutintomis bulvėmis.
Silkinis viralas
Vandeniu užpilama silkė, pagal skonį pridedama lauro lapelių, pipirų, druskos ir verdama. Išvirta silkė pertrinama per sietelį. Ištrinamos ir atskirai išvirtos avižinės kruopos. Gauta masė supilama į skystimą, kuriame virė silkė. Valgoma su duona ar bulvėmis.
Skryliai
Iš įrūgusios duonos tėšlos padaromi nedideli skryliai ir išverdami. Išgraibyti į keptuvę užpilami pašildytu sviestu, galima pridėti ir saldžios grietinėlės, užbarstyti cukraus.
Rasalas
Nulupti žali burokėliai sudedami į statinaitę, apipilami virintu vandeniu, pridedama ruginių miltų. Šiltai nebūtina laikyti, per kelias dienas ir taip skystimas įrūgsta. Jis geriamas su duona. Rasalą galima pagardinti svogūnu, įsidėto druskos.
Avižinis kisielius
Avižos supilamos į dubenį, užpilamos šiltu vandeniu ir brinkinamos. Tada sumalamos, išsunkiamos ir gauta masė puode paverdama. Toks kisielius tinka valgyti su duona ar bulvėmis. Kai į kisielių įdedama silkės, jis valgomas šiltas. Be jokių priedų, tik pasaldintas, jis valgomas šaltas.
Gaidžio juka
Duonos tešla praskiedžiama karštu vandeniu, maišant užverdama. Ši pilka košė valgoma karšta su duona, srebiama ir viena.
Sula
Pavasarį beržų sulos pripilama statinaitė, ant viso jos viršaus užberiamas sluoksnis avižų ir nejudinama. Šie grūdai greitai suželia ir kone hermetiškai uždengia visą talpos paviršių. Vasarą, kai pradedama gaivintis sula, sužėlusių avižų pluta prapjaunama. Taip užkonservuota sula būna labai skaidri ir gardi.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
BazilÄ—, Gaila, Gailas, GailÄ—, Nedinga, Nerdingas, Paskalis, Virkanta, Virkantas, Virdvaldas.
|
