Kupiškėnų mintys

2024 m. gegužės 17 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ANT ES STALO VISKO NESUDÄ—SIME

Reneta MISIŪNIENĖ Šimonių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja

2004−12−11

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Su mokinių grupe prieš kurį laiką teko ruošti kolektyvinį projektą “Saugokime tautos lobius” -apie lietuviškas tradicijas ir jų puoselėjimą. Rašėmė apie gimtosios kalbos svarbą, senųjų papročių, apeigų savitumą, švenčių įvairumą, lietuvišką gėlių darželį ir nacionalinę virtuvę, nepamiršdami pasiteirauti, kokie atmenami šimoniečių senoviniai valgiai. Pateiksiu jų ir “Kupiškėnų kulinarijos paveldo” skyreliui. Apskritai sumaniau pasidalyti mintimis apie lietuviškos virtuvės išlikimą, mūsų šaliai tapus Europos Sąjungos nare.
Lietuviškos produkcijos savitumas ir įvairovė stebina ne vieną užsienietį, atvykusį į mūsų svetingą kraštą. Tačiau ar daug grynai kaimiškos produkcijos galima išvežti į kitas šalis ir ten ją prekiauti? Juolab kad daugelio produktų galiojimo laikas labai trumpas. Taip yra ir su įvairių receptų naminiais varškės sūriais. Jie tinka vartoti tik kelias dienas, tad šis skanėstas, mano galva, išliks tik ūkininkių gaminiu svečiams. Verslo tikslu jo gamyba brangi, o realizavimo terminas labai trumpas. Nė viena tokio skanėsto šeimininkė nesutiks burnoje tirpstančio sūrio gadinti su konservantais. Tačiau tikrai dar ilgai turėsime kaimuose pavienių saldaus sūrio technologijos žinovių ir gamintojų.
O kaip bus su kvepiančiais česnaku ir kadagio dūmu skilandžiais? Be abejo, nuo aukštaičio stalo jie neišnyks, nes kiekviena šeimininkė vasaros darbymečiams ar garbiam svečiui vasarą kamine saugo šio gardėsio. Prekiauti skilandžiais už Lietuvos ribų nėra galimybių, nes parduotuvės ir taip lūžta nuo gražių pažiūrėti mėsos produktų. Tačiau paragavę jų suprantanme, kad sintetiniai priedai pakeičia gaminio skonį. Tad jau dabar galime pranašauti, kad sodiečių gamybos skilandis ilgainiui liks tik kulinariniu paveldu.
Teko skaityti, jog pristatant Lietuvą Europos Komisijoje, svečiai prašė dvigubos didžkukulių (cepelinų) su spirgučiais porcijos. Tikėtina, kad šis patiekalas vis dėlto pateks į Europos restoranų valgiaraščius, nes gudručiai Lietuvos verslininkai sugebės prasmukti “pro adatos skylutę” ir išplatinti šį lietuvišką skanėstą.
Įvairiomis progomis skanaujame šalies konditerių iškeptų šakočių. Patinka jie ir užsieniečiams, kaip sevenyrai vežami į daugelį šalių. Pradės jų atsirasti ir ES šalių parduotuvėse, nes šakočių galiojimo laikas eksportui palankus. Tačiau šviežio kepinio ir baigančio jam nustatytą realizavimo laiką skonis vis dėlto nebe tas. Tad didelės paklausos tarp išrankių pirkėjų šis saldėsis gali ir neturėti.
O mūsų lietuviška duonelė? Kokia daugybė pavadinimų jai pastaruoju metu sugalvota, kokia prieskonių įvairove ji gardinama. Bet vis dėlto skaniausia ta, kurią kepė mano mačiutė. Kepalas rankomis nuglaistytas, pirmasis - kryžiumi paženklintas, namų jaukumo apgaubtas. Atmintyje išliko ir šimoniečių J. Samulevičienės, J. Domžienės iškeptos duonos skonis. Juoda duonelė neturėjo kito pavadinimo, nebent kepėjos pavardę.
Lietuva - didelės Europos Sąjungos draugijoje, bet ar ji išsaugos savitumą, ar veikiami kitų kultūrų neišblanksime. Mums brangios lietuviškos tradicijos ir savita virtuvė.
Sena, graži tradicija, - sutikti svečią su juodos duonos kepalu ant raštuoto lininio rankšluosčio, pavaišinti sūriu su medumi, įvairių žolelių arbata, - eina iš kartos į kartą. Tai mums labai svarbu.
Senoviniai šimoniečių valgiai
Dagtiena
Į puodą įpilti rugienių miltų, juos apšutinti karštu vandeniu. Į išmaišytą masę dfar pridėti vandens, kad būtų skysta, ir pakišti krosnį. po kokių 4 valandų ištraukti ir ataušinti. Pridėti druskos, sumaltų garstyčių, rūgšties ar raugo. Sandariai uždengtą ar užrištą indą padėti šiltai, kad greičiau išrūgtų. Tokia košė vadinama dagtine. Ji valgoma su virtomis bulvėmis.
Dagtiena kitaip
Ruginiai miltai apšutinami, praskiedžiami vandeniu, pakepinama, kol košė pagelsvėja. Ataušinus įdedama rugienės duonos plutelių, garstyčių. Praskiedžiama vandeniu ir rauginama. Ši košė turi ir šiek tiek kartumėlio. Valgoma su šutintomis bulvėmis.
Žirniai su batviniais (burokėliais)
Išverdama žirnių, nupilamas vanduo. Kitame dubenyje užliejama batvinių, įdedama pipirų, lauro lapelių, svogūnų druskos, paskaninama silkės gabaliukais. Valgoma su žirniais. Tai gavėnios patiekalas.
Blynai
Sumaigomos virtos bulvės, pridedama grikinių miltų ir kepama ant krosnies laito. Valgoma su kopūstais, užtrintais aliejumi arba silke be kaulo.
Avižienis šustinis
Avižos nusijojamos, sudžiovinamos, gerai paskrudintos sumamalamos. Miltai praskiedžiami vandeniu ir apšutinami. Masę reikia gerai išmaišyti. Ji sukietėja. Būna gardi ir kvapni. Valgoma viena arba prie kitų patiekalų.
Putelis
Avižos nusijojamos, sudžiovinamos, paskrudinamos, sumalamos. Gardžiai kvepiantys miltai praskiedžiami rūgusiu pienu ir valgoma su šutintomis bulvėmis.
Silkinis viralas
Vandeniu užpilama silkė, pagal skonį pridedama lauro lapelių, pipirų, druskos ir verdama. Išvirta silkė pertrinama per sietelį. Ištrinamos ir atskirai išvirtos avižinės kruopos. Gauta masė supilama į skystimą, kuriame virė silkė. Valgoma su duona ar bulvėmis.
Skryliai
Iš įrūgusios duonos tėšlos padaromi nedideli skryliai ir išverdami. Išgraibyti į keptuvę užpilami pašildytu sviestu, galima pridėti ir saldžios grietinėlės, užbarstyti cukraus.
Rasalas
Nulupti žali burokėliai sudedami į statinaitę, apipilami virintu vandeniu, pridedama ruginių miltų. Šiltai nebūtina laikyti, per kelias dienas ir taip skystimas įrūgsta. Jis geriamas su duona. Rasalą galima pagardinti svogūnu, įsidėto druskos.
Avižinis kisielius
Avižos supilamos į dubenį, užpilamos šiltu vandeniu ir brinkinamos. Tada sumalamos, išsunkiamos ir gauta masė puode paverdama. Toks kisielius tinka valgyti su duona ar bulvėmis. Kai į kisielių įdedama silkės, jis valgomas šiltas. Be jokių priedų, tik pasaldintas, jis valgomas šaltas.
Gaidžio juka
Duonos tešla praskiedžiama karštu vandeniu, maišant užverdama. Ši pilka košė valgoma karšta su duona, srebiama ir viena.
Sula
Pavasarį beržų sulos pripilama statinaitė, ant viso jos viršaus užberiamas sluoksnis avižų ir nejudinama. Šie grūdai greitai suželia ir kone hermetiškai uždengia visą talpos paviršių. Vasarą, kai pradedama gaivintis sula, sužėlusių avižų pluta prapjaunama. Taip užkonservuota sula būna labai skaidri ir gardi.



Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

BazilÄ—, Gaila, Gailas, GailÄ—, Nedinga, Nerdingas, Paskalis, Virkanta, Virkantas, Virdvaldas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 020 928

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]