Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 26 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KARPYTOJOS DARBAI €“ DUOKLÄ— GIMTAJAM KRAÅ¡TUI

Jurgita BANIONIENÄ–

2016−07−23

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Karpinių meistrė Virginija Jurevičienė.
AutorÄ—s nuotrauka
Kupiškio tautodailininkams vadovaujanti karpinių meistrė Virginija Jurevičienė begalinio kruopštumo, kantrybės reikalaujančiu karpybos menu susidomėjo atsitiktinai. Karpiniai paviliojo taip, kad gyvenimo be jų nebeįsivaizduoja. Intensyviai kuriančios moters kūrybos bagažas dabar itin gausus. V. Jurevičienės popieriaus karpiniai yra pripažinti tautiniu kultūros paveldu, ji gali didžiuotis amato meistrės vardu. Karpytojos darbai džiugina ne tik kraštiečius ar kaimyninių rajonų liaudies meno mylėtojus. Kartu su parodomis jie keliauja po visą Lietuvą, taip pat ir į užsienį.

Polinkis į meną – iš vaikystės

V. Jurevičienė į meną buvo linkusi nuo pat mažens. Ypač traukė piešimas akvarele. Bendraamžiai skubėdavo žaisti į kiemą, o ji mieliau imdavo į rankas popieriaus lapą, dažus ir tapydavo. Polinkį į meną, matyt, bus paveldėjusi iš tėvų. Mama gražiai piešė, siuvinėjo, kaime buvo žinoma kaip gera siuvėja. Tėtis buvo muzikantas, savarankiškai išmokęs groti linksmindavo gegužinių dalyvius. V. Jurevičienė pasakojo kartą atsitiktinai aptikusi jo botanikos pamokų mokyklinius sąsiuvinius, kuriuose puikavosi tiksliai, kruopščiai nupiešti augalai.

Janinos ir Antano Čemerių šeimoje Virginija augo kartu su dviem broliais ir seserimi. Visi jie iki šiol gyvena Antašavoje. V. Jurevičienė gimė Panevėžio rajone, Daukniškių kaime, o tėvams pasistačius namus Antašavoje persikėlė čia gyventi, baigė Antašavos aštuonmetę, vėliau – tuometę Vlado Rekašiaus vidurinę mokyklą. Pasirinko mokslus Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultete, įgijo ikimokyklinio ugdymo pedagogės specialybę. Kai baigė studijas, specialistų labai trūko. Galėjo darbą gauti bet kur, tačiau traukė atgal į tėviškę, todėl grįžo.

„Karpyba į mano gyvenimą atėjo, kai pradėjau dirbti 3-iajame Kupiškio darželyje, kur dabar yra Kupos pradinė mokykla. Sienos buvo tuščios, reikėjo jas papuošti. Nuvykome pas Antašavoje gyvenusią karpytoją Birutę Urbonienę, susipažinusi su ja, pamačiau kūrėjos darbus, pabandžiau ir pati – nusipiešiau eglę ir ją iškirpau. Labai patiko. Tai buvo apie 1986 metus“, – pasakojo tautodailininkė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"



Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 009 433

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]