Kupiškėnų mintys

2024 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MUZIKO KELIAS €“ ILGAS IR SPALVINGAS

Jurgita BANIONIENÄ–

2016−04−23

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Karjeros aukÅ¡tumų pasiekÄ™s choro dirigentas, pedagogas Pranas Jankauskas džiaugiasi grįžęs gyventi į gimtinÄ™.  
Jurgitos BanionienÄ—s nuotrauka
Kupiškyje vykstančiuose profesionalios muzikos renginiuose nepamatyti žymaus choro dirigento, pedagogo Prano Jankausko ir jį visuomet lydinčios žmonos Irenos tiesiog neįmanoma. Docento, nusipelniusio artisto vardą turinčio P. Jankausko muzikinis kelias vingiavo plačiai – per Panevėžį, Vilnių, Šiaulius, Klaipėdą. Jau 16 metų gyvenimas lėtesne vaga teka Kupiškyje. Ten, kur ir prasidėjo. Čia – muziko gimtinė, ištakos, mokslų pradžia.

Muzika – atsitiktinumas, tapęs gyvenimo būdu

87 metus einantis P. Jankauskas – visuomet žvalus, fenomenalios atminties. Kol laukiame parminančio dviračiu nupirkus naminio pieno, pokalbį pirmiausia užmezgame su jo žmona, medike Irena. Jankauskų pora – visuomet drauge. Ilgą gražaus santuokinio gyvenimo patirtį sukaupę sutuoktiniai turi daugybę bendrų dalykų. Vienas jų, be jokios abejonės, yra muzika. Kartu stebi per televiziją rodomą klasikinės muzikos kanalą, lanko koncertus, parodas, kitus kultūros renginius. Drauge skuba ir į sodą netoli namų.

P. Jankauskas tikina, kad jo gyvenime būta labai daug atsitiktinumų. Muzika – vienas jų. Ilgametis choro dirigentas, pedagogas tvirtina, kad atsitiktinai pasukęs šiuo keliu niekada to nepasigailėjo, atrado tikrąją vietą, kur nori būti. „Man ši profesija labai miela, nors kartu ji išties sunki. Dirbti buvo nelengva tiek fiziškai, tiek protiškai, bet neįsivaizdavau, kurioje kitoje srityje galėčiau taip gerai jaustis. Mylimas darbas – didžiausia gyvenimo vertybė“, – teigė kupiškėnas.

Chorinio dirigavimo profesionalas pasakojo, kad ši specialybė reikalauja ne vien puikių muzikinių gebėjimų. Ne mažiau svarbus ir mokėjimas bendrauti su žmonėmis, ryšio su jais ieškojimas. Pasak muziko, chorvedžio profesijos atstovai vieninteliai, patys turintys sau susikurti muzikos instrumentą, jų pagrindinis darbas – su choro dalyviais. Remdamiesi visomis turimomis pedagogikos, psichologijos ir kitomis žiniomis jie turi mokėti su kiekvienu bendrauti ir atkakliu darbu siekti aukštų rezultatų. „Ši profesija – labai sudėtinga, čia reikia turėti ir daug organizacinių gebėjimų“, – pabrėžė didelių aukštumų profesinėje srityje pasiekęs P. Jankauskas.

Anot muziko, puikiai yra pasakęs šviesaus atminimo dirigentas Saulius Sondeckis, kad pasiekti geriems rezultatams neužtenka vien proto ir gabumų, būtina įdėti be galo daug darbo, nepamiršti atsakomybės, diplomatijos, pagarbos kitam žmogui.

Biržų apskrityje, Vabalninko valsčiuje, Grincagalėje, gimusį P. Jankauską muzika lydėjo nuo vaikystės. Tėvelis jaunystėje grojo armonika, mama buvo labai gera dainininkė. „Mūsų buvo nemažai – keturi vaikai, aš – pats mažiausias, tėvelio numylėtinis. Pamenu, kai vasaros vakarais visi susėdę prie gryčios dainuodavome“, – prisiminė pašnekovas.

Tėvai ūkininkavo, turėjo nemažai žemės, tačiau maitintojo šeima neteko anksti, Pranui tuomet tebuvo 10 metų. Baigęs Alizavos pradžios mokyklą, 1942 m. P. Jankauskas įstojo mokytis į Kupiškio gimnaziją. Tai buvo jo muzikinio kelio pradžia. „Mano muzikinis kelias prasidėjo nuo dešrų, – šypsodamasis kalbėjo chorvedys. – Tuo metu mokytojai sunkiai vertėsi. Kartą atėjęs klasės auklėtojas pasakė, kad bus kreipiamasi į tėvus, ar jie negalėtų mokytojų paremti maistu. Pasakiau apie tai mamai, ji įdėjo naminės dešros, o aš ja nešinas nuėjau tiesiai pas savo muzikos mokytoją. Mėgau muziką, o ir jis turbūt jau buvo mane pastebėjęs. Atsidėkodamas mokytojas man atnešė Jadvygos Čiurlionytės leidinį „Jaunasis pianistas“ ir dar pažadėjo pasakyti budintiems, kad duotų muzikos salės raktą ir galėčiau bet kada nuėjęs ten skambinti fortepijonu.“

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"



Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

BitÄ—, Debora, Melita, Ubaldas, Vaidmantas, VaidmantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 020 699

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]