|
|
|
Vėrinys PRISIMINIMAI APIE ALEKSANDRÄ… VANAGÄ…
Genovaitė Vanagaitė-Tamošiūnienė, gimusi 1943 m., gyvena Tiltagalių kaime (Panevėžio r.):
“Už brolį Aleksandrą jaunesnė 9 metais. Kai žuvo mama, buvau 1,5 metų. Iš vaikystės mažai ką teprisimenu.
SukÅ«rus kolÅ«kius, visos seserys dirbome fermose. Visi dirbo, vienas kitam padÄ—dami. Aleksandras labai norÄ—jo mokytis. Pamenu, kad seserys, papjovus kiaulÄ™, ruoÅ¡davo spirgus, nes reikia broliui padÄ—ti mokytis. Vyresnioji sesuo Antanina atstojo motinÄ…, labai visais rÅ«pinosi. Gyvenome sunkiai. Fermose dirbanÄioms seserims už metų atlyginimÄ… net suknelÄ—s neiÅ¡eidavo. Truputį padÄ—davo valdžia: duodavo kokius batus, kad nebÅ«tume visai basi, bet niekas dydžių nežiÅ«rÄ—jo. Dažniausiai iÅ¡ mokyklos eidavome basi.
IÅ¡ pradžių labai sunku buvo ir Aleksandrui mokytis, kabintis į gyvenimÄ… Vilniuje. Seserys stengÄ—si iÅ¡ paskutiniųjų padÄ—ti. VÄ—liau, kai prasigyveno, mÅ«sų aplankyti atvažiuodavo su pilnu lagaminu lauktuvių. Mane susirgusiÄ… Aleksas pasiÄ—mÄ— į Vilnių, labai rÅ«pestingai abu su broliene slaugÄ— besigydanÄiÄ… ligoninÄ—je. Per atostogas dažniausiai pas brolius, seseris bÅ«davo, padÄ—davo Å«kio darbuose.
Nuvykus į sveÄius pas jį į Vilnių visÄ…laik vaiÅ¡indavo kepta antimi ir nusivesdavo į teatrÄ….â€
Alfonsa Vanagaitė-Adamonienė, gyvena Tiltagalių kaime:
“Aleksandras labai mėgo bendrauti ne tik su giminėmis, bet ir su pažįstamais bei visiškai svetimais žmonėmis. Labai mėgo dainuoti, vaidinti, ir tai jam sekėsi. Į mokyklą keliaudavome trise, bet Aleksiukas pirmas eidavo, nes mes su broliu išmaišydavome ir pusnis, ir balas. Gal todėl jis sunkiai (nes labai vargingai gyvenome), bet gerai mokėsi ir dirbo.
Atvažiuodamas pas mane, visada kiÅ¡enÄ—je turÄ—davo raÅ¡iklį ir lapelių. KlausinÄ—davo upelių, žvyrynų, įvairių vietelių pavadinimų. Kartais rasdavo kokį mažiau žinomÄ… daiktÄ…, teiraudavosi, kas Äia yra. Labai daug dirbo raÅ¡ydamas knygas: pareina iÅ¡ darbo, iÅ¡kart į savo kambariukÄ… ir vis kažkÄ… raÅ¡o.
Nuvažiavus pas jį į Vilnių, iÅ¡kepdavo antį, paruoÅ¡davo voniÄ…, nupirkdavo bilietus į teatrÄ…. Jis laikydavosi tokios taisyklÄ—s: vonia, teatras, antis. Aleksandras labai rÅ«pinosi kitais: tiek savais, tiek svetimais.â€
Pasakojimus užraÅ¡Ä— SubaÄiaus vidurinÄ—s mokyklos 6a klasÄ—s mokinÄ—s Manta Å APARNYTÄ– ir Justina POÅ KAITÄ–, vadovaujamos lietuvių kalbos mokytojos Reginos UrbonienÄ—s
Aldona Å vintienÄ—, gyvenanti SubaÄiuje, mokiusis vienoje klasÄ—je su A. Vanagu:
“Aleksandras buvo pirmūnas. Labai domėjosi lietuvių kalba, visi dalykai jam sekėsi. Buvo klasės siela, jos seniūnas.
Lietuvių kalbÄ… dÄ—stÄ— mokytoja Janina Å liogerytÄ—. PedagogÄ— dažnai mokiniams iÅ¡ skaitytų kÅ«rinių užduodavo paraÅ¡yti referatus. TÄ… kartÄ… tema buvo iÅ¡ Antano Vienulio “PaskenduolÄ—sâ€. IÅ¡ klasÄ—s mokinių mokytoja paskirdavo pagrindinį vertintojÄ…, kuris kritikuodavo klasÄ—s draugų darbus. Apie Aleksandro referatÄ… klasÄ—s draugas nieko gero nepasakÄ— – viskas jam atrodÄ— blogai. ManyÄiau, kad mokytojos paskirtas kandus vertintojas, tyÄia, galbÅ«t iÅ¡ pavydo, taip kalbÄ—jo apie Aleksandro darbÄ…. Tada, kai buvo taip sukritikuotas jo referatas, Aleksandras labai supyko ir pasakÄ—: “Kritikas, kuris pastebi vien bloga, yra kiaulÄ—â€. PagalvojÄ™s dar pridÅ«rÄ—: “Viena iÅ¡ didžiausių kiauliųâ€.
PasakojimÄ… užraÅ¡Ä— SubaÄiaus vidurinÄ—s mokyklos 5 klasÄ—s mokinÄ— Justina Å ateikaitÄ—.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Marijonas, Skaudmina, Skaudminas, Skaudminė, Skaudvilas, Skaudvilė, Sofija, Vaišmantas, Vaišmantė, Virbutas.
|
