Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 30 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MINDAUGAS TIKI, KAD SKULPTūRA JO NENUVES į ISPANIJOS BRAšKYNUS

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2004−11−20

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Su kupiškėnu, Vilniaus dailės akademijos trečiakursiu skulptoriumi Mindaugu Kibilda apie studijas, pirmuosius kūrybinius ieškojimus, ateities planus šnekėjomės studentų bendrabutyje, įsikūrusiame sostinės senamiestyje, Latako gatvelėje.
Nepasitvirtino vaikino teiginys, jog esąs ne iš kalbiųjų. Pažintį pradėjome sklaidydami pačių naujausių jo studentiško gyvenimo nuotraukų pluoštelį, kalbėdami apie jo mėgstamą fantastinę literatūrą, Remarko kūrybą ir įspūdingiausią Džeko Keruako romaną “Kelyje”. Nepamiršom užgriebti ir muzikos srovių, iš kurių jam labiausiai prie širdies lengvesnis metalas.

Mindaugas gyvenimo sąlygų nepeikė. Ankštokame kambarėlyje įsitenka trise. Pasak jo, daugiausia laiko praleidžiąs studijoje prie savo darbų. Bendrabutyje tenka pasirengti tik kai kuriems teoriniams dalykams. Nuo šių mokslo metų jau daugiau laiko skiriama saviraiškai, kūrybinei laisvei. Pirmuosiuose kursuose buvę lengviau. Dėstytojai pateikdavo konkrečias užduotis, sekdavo jų įkūnijimo procesą, pasakydavo, kas blogai, pakreipdavo tinkama linkme. Dabar daugiausia lieka pasikliauti tik savimi.
Mindaugas prisipažino, jog tikro kūrybinio įvertinimo dar nėra patyręs. Šiuo metu esąs kūrybinių ieškojimų kelyje. Reikia padaryti kursinį darbą. Sumanymų, apie kuriuos nenorįs garsiai kalbėti, užuomazgos kol kas tik eskizuose. Labai sunku kažką naujo sugalvoti. Kokią medžiagą panaudos skulptūrai, priklausys nuo jos idėjos.
Mindaugas sakė dar tebegyvenąs šių metų vasaros praktikos Lenkijoje įspūdžiais. Tai buvusi jo pirmoji tolimesnė kelionė į užsienį. Į ją susigundęs važiuoti su kurso draugu Rapalu Piesliaku, perskaitęs akademijos skelbimų lentoje Vroclavo dailės akademijos kvietimą atlikti praktiką pas juos.
Jaunimo menų vasaros simpoziumas buvo surengtas liepos mėnesį Kžyžovo miestelyje prie Čekijos sienos. Jo dalyviai buvo apgyvendinti dvare, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais nesėkmingai kėsintasi į Hitlerį.
Čia buvo suvažiavę įvairių dailės šakų atstovai, muzikai iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Rusijos, Čekijos, Ukrainos. Jų, skulptorių, grupė atliko du darbus, kuriems vadovavo profesorius iš Vroclavo Marek Staniulevič. Koplytstulpį padarė visi bendromis jėgomis, o abstraktus darbas religine tematika (interpretacija Kristaus karūna) buvo Mindaugo ir jo kurso draugo sumanymas. Visi simpoziumo dalyvių darbai liko tame dvare.
Mindaugo rankos pridėta ir atgaivinant Pasakų parką Vilniuje tarp Lazdynų ir Karoliniškių. Praktikos metu pirmakursiai ir antrakursiai skulptoriai čia restauravo senąsias skulptūras ir parką papildė naujais savo studijiniais darbais.
Paklaustas, kaip jo akimis jam dabar atrodo gimtasis Kupiškis, Mindaugas nedvejodamas atsakė: “Gražus miestas. Įspūdingų vietų radau naujajame fotonovelių albume apie jį. Sklaidau ir matau, kad iš tikrųjų nepastebėjau, jog man įprastas peizažas toks žavus. Matyt, kai gyveni toje vietoje nuolat, pripranta akys prie to grožio. Dabar, kai grįžtu ilgiau nebuvęs tėvų aplankyti iš Vilniaus, pradedu į aplinką žiūrėti kitomis akimis”, - dalijosi savo pastebėjimais pašnekovas.
Kupiškyje prasidėjo Mindaugo, kaip menininko, kelias. Pusantrų metų jis mokėsi dailės mokykloje, nuo penktos klasės lankė mokytojo Jono Šmigelsko vadovaujamą medžio drožėjų būrelį. Bet daugiausia įtakos jo apsisprendimui studijuoti Dailės akademijoje turėjusi mokytoja Elena Stanienė. Savo pasirinkimu iki šiol nenusivylęs. Savo giminėje skulptorius kol kas yra vienintelis menininkų atstovas. Tiesa, jo tėtis mėgsta konstruoti įdomias kompozicijas iš gamtinės medžiagos. Gal ta kūrybingumo kibirkštėlė ir bus iš jo paveldėta.
Baigęs studijas, savęs susieti su gimtuoju miestu menininkas neketina. “Paprasčiausiai neįsivaizduoju, kur galėčiau ten su savo skulptūryste pasidėti. Dailės mokytojų rajone pakanka, o pragyventi vien tik iš kūrybos nelabai realu. Svarbiausia, kad šiuo metu savo likimu patenkintas, o ateityje būsiu ten, kur likimas nulems, kur Dievas duos,” – sako jis.
Mindaugo teigimu, iš ankstesniais metais baigusiųjų skulptūrą pagal specialybę dirba vos vienas kitas. Yra maketuojančių įvairius leidinius, nemažai išvykusių uždarbiauti į užsienį. Girdėjęs, jog vienas baigęs grafiką įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju.
“Į Ispaniją braškių skinti nesinorėtų. Kol kas esu savo šalies patriotas. Tik neaišku, kas toliau toje Lietuvėlėje dėsis. Būtų įdomu studijas pratęsti magistratūroje,” – dalijosi ateities planais pašnekovas.
Mindaugas sakė, jog daugiausia jam yra tekę skobti medį. Bet labiau žavi metalas, nors su šia medžiaga dar nedirbo. Dažnai užsuka pas draugą į kalvę ir su malonumu stebi, kaip iš paprasto geležies gabalo gimsta jo kūriniai. Yra ir akademijoje liejykla. Galima joje padirbėti visiems norintiems studentams. Kol kas jis yra nuliejęs tik vieną daiktą iš bronzos.
Antra vertus, anot pašnekovo, vien noro maža. Imantis kalvystės reikia turėti nemažai finansų įrangai, metalui. Apskritai brangiai kainuoja skulptoriui reikalingi įrankiai. Pavyzdžiui, akmens pjovimo pigesni diskeliai, galima sakyti, vienkartiniai, o kainuoja ne mažiau kaip 20 Lt. Sunku įsigyti tikrai gerų kaltų medžiui. Parduodami Kaziuko mugėje dažniausiai būna niekam tikę. Mindaugas apgailestauja, kad šių įrankių neužsisakė pas garsų kalvį nuo Kretingos, kuris yra bene vienintelis geras jų meistras.
Jaunasis skulptorius sakė, kad studijuoti ir išgyventi jam labai padedanti per Kupiškio rotariečius skirta stipendija. Aštuoniasdešimties litų studentiškosios neužtenka ir už bendrabutį sumokėti. Pašnekovas tikisi, jog ir toliau jam seksis nenuvilti savo rėmėjų, vykdyti visas jų iškeltas sąlygas ir iki studijų pabaigos gauti paramą.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Marijonas, Skaudmina, Skaudminas, Skaudminė, Skaudvilas, Skaudvilė, Sofija, Vaišmantas, Vaišmantė, Virbutas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 011 819

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]