Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 30 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ĮžYMYBE NETAPO, TAčIAU SAVAJAME KRAšTE PRIPAžINTAS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2004−10−16

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kiekvienas, klausydamasis Regimundo Satkevičiaus dainavimo anksčiau ar dabar, garantuotai yra pagalvojęs, kodėl šis žmogus, apdovanotas gražaus tembro ir kaip reta stipriu balsu, netapo profesionaliu dainininku. Tokio klausimo suintriguota pas Rimantę ir Regimundą Satkevičius, gyvenančius Krantinės gatvėje, keletą valandų svečiavausi ir aš.
Rytmečiais į repeticijas
Kupiškio kultūros centro “Bočių” choro, kuriame arti trisdešimties balsingų moterų ir vyrų, repeticijos vyksta antradienių ir ketvirtadienių rytmečiais. Antrus metus šiam meno kolektyvui vadovaujanti muzikos mokyklos pedagogė Vanda Dičkienė korespondentei sakė, jog į kiekvieną susitikimą su šiais garbaus amžiaus žmonėmis, turinčiais tvirtų chorinio dainavimo įgūdžių, eina su malonumu ir net pasisemia geros energijos tolimesniam dienos darbui. Tai esąs puikus pavyzdys, jog mūsų miestas turtingas meninės prigimties žmonių, kurie, be dainavimo, be nuolatinio mokymosi tobuliau atlikti choro repertuarą, negali gyventi. Jie, susikurdami sau tokią sielos šventę, iš jos sklindančiais spinduliais sušildo ir klausytojų kasdienybę.
Pasak chorvedės, pirmieji šio kolektyvo dalyviai apsidžiaugė, kai į jų būrį kiek vėlėliau atėjo ir jiems gerai pažįstamas Regimundas. Nors jo paties prisipažinimu, dainavimas chore jam būdavęs tik iš bėdos, ansamblyje, duetu ar solo - tai jau malonumas. Nuo moksleiviškų dienų taip. Visai neturėdamas jokių muzikinio pasirengimo pagrindų mokykliniais metais jis grojo kone visais pučiamaisiais instrumentais.
R. Satkevičius prisipažino, jog į “Bočių” chorą atėjęs po ilgesnės dainavimo pertraukos, Rimanto Galinio pašnekintas, ir apmaudavo, kad pats Rimantas aptingo lankyti šio choro repeticijas. Choro vadovė V. Dičkienė, dalydamasi mintimis apie jos vadovaujamą meno kolektyvą, pridūrė, jog labai džiaugiasi galėdami paruošti ir solinio dainavimo ir dueto atliekamų kūrinių. Pastaruoju metu choristų R. Satkevičiaus ir Stanislovo Rugaičio duetas yra palydimas klausytojų nuoširdžių plojimų.
Gal ir kūdikis ne verkė, o dainavo
Į klausimą, ką jam, septinton dešimtin įžengusiam vyrui, gyvenime reiškė daina, R. Satkevičius pajuokavo, jog gal ir kūdikystėje jis ne verkęs, o dainavęs, tik gimdytojai to nesupratę. O už tai, kad į šį pasaulį atėjo dainingas baritonas, yra dėkingas genams. Pasak jo, balsingų Satkevičių Kupiškio miesto lopšyje Kalnalyje nuo senesnių laikų gyventa. Jo augimo metais miestelėnų Satkevičių giminystėje ne kiekvienas ir susigaudydavo. Regimundo senelis buvo iš trijų brolių, o tėvas - iš keturių brolių ir trijų seserų šeimos. Visi buvę balsingi, o dėdė Albertas Satkevičius ypač gražiai dainuodavęs. Turėjo klausą ir potraukį dainuoti jo tėvas, dar labiau žinoma Regimundo mama Veronika, ten pat, nedideliame namuke Kalnelio gatvėje tebegyvenanti. Jos balsas 40 metų skambėjo nuo Kupiškio bažnyčios viškų ir daugiau kaip trijuose šimtuose “Senovinių kupiškėnų vestuvių” spektaklių.
Kasdien aplankydamas savo mamą, Regimundas sakė sugrįžtąs ir į vaikystės dienas, kai jis su tėveliais dainuodavęs žinomiausias liaudies dainas. Jis iki šiol neįpėjantis paslapties, kodėl jos niekada nenusibosdavusios ir tada, ir iki šiol.
Svajojo tapti dainininku
Nestokojantis pagyrimų už gražų dainavimą ir priekaištų iki šiol, jog nevertinęs savo galimybių galbūt įkopti ir į operos sceną, R. Satkevičius neslepia, jog turėjo svajonę tapti profesionaliu dainininku. Ketinimą stoti į tuometinės Valstybinės konservatorijos Dainavimo skyrių sutvirtino jo sėkmingas pasirodymos mokyklos baigimo spektaklyje “Kupriukas muzikantas”. Bet periferijoje gyvenančiam tuometiniam abiturientui ne visų stojamųjų egzaminų tvarka būdavo žinoma. Tad į šiuos stojamuosius egzaminus nuvykti jis paprasčiausiai pavėlavo. Tuo pačiu atvykimu bandė sėkmę į aktorinio meno studijas. Iš 150 kandidatų pateko į penkioliktuką, “tačiau už vaikiną iš Kupiškio buvo labiau reikalingesnių, - ir po daugelio metų nurijo nuoskaudą mano pašnekovas.
Dainuodamas studijavo agronomijÄ…
Po tokių nesėkmių 1959-ųjų metų rudenį Regimundo laukė privaloma karinė tarnyba. Jau labai nenorėjo į ją patekti ir rado išeitį - per papildomą priėmimą į LŽŪ akademiją tapti jos studentu. Ne tuščiai leido laiką tuos metus, pelnytai gavo agronomijos specialisto diplomą, ir kaip jaunasis specialistas šiek tiek padirbėjo, tačiau kai buvo pakviestas dirbti tuometinėje rajkoopsąjungos sistemoje Kupiškyje, tai čia ir užsibuvo net 22 metų, ilgiausiai dirbęs Prekybos centro direktoriaus pavaduotoju.
Bet mes buvome sutarę kalbėti apie dainos vietą Regimundo gyvenime. Todėl grįžtame į jo studijų metus. “Paskaitos, laboratoriniai darbai - savo ruožtu, - prisiminė Kauną R. Satkevičius, - o man labiau rūpėjo vakarais repeticijos studentų pučiamųjų instrumentrų orkestrėlyje. O kai Akademijoje meno vadovu dirbęs Julius Dušliokas išgirdo jį dainuojantį, tai iš savosios globos taip ir nebepaleido. Po visų repeticijų grįždavęs ne anksčiau dvyliktą nakties.
Regimundas prisiminė, kokių karštų plojimų sulaukdavo jo dainavimas su studente Danguole Grigaite, vėliau ištekėjusia už vieno kolūkio pirmininko. Meno vadovas vis kurstė ne tik merginą, bet jį stoti mokytis profesionalaus dainavimo, tačiau vaikinas iš Kupiškio jau buvo atsisakęs minties tapti kiek žinomesniu dainininku, tačiau dainą visam gyvenimui pasiėmė sau į drauges.
Studijų metais su Akademijos meno koklektyvais Regimundui teko koncertuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Leningrade, Tartu, Minske, Pelesoje. Buvo gastrolės ir Užkarpatėje, tačiau jų atsisakė, nes tiek neturėjo rublių, kiek jų reikėje ten pragyventi.
Pasitaikė ir nesėkmių
R. Satkevičius prisiminė, jog koncertuodamas yra patyręs ir nesėkmių. Antai viename konkurse, kuriame turėjo atlikti meno vadovo sukurtą dainą, po pirmojo posmo užmiršo visą tolimesnį tekstą ir jo iš bėdos kapstymasis savąja kūryba baigėsi nesėkme. Kitą kartą labai vaikiškai pasielgęs prieš solinį dainavimą Kauno vienoje scenoje - pasmaližavęs “Eskimo” ledais gatvėje nebedrįso į sceną išeiti. Iki šiol nepamiršta ir per aukšta gaida pradėtos, todėl ir sunkiai ištemptos arijos iš vienos operetės.
Kupiškio visuomenei žinomas dainininkas prisipažino, jog išeidamas į sceną visada šiek tiek baiminasi, kad nepamirštų solo ar duetu atliekamo kūrinio teksto, nes nėra taip, kad jį visą be jokio suklidimo mokėtų. Jam žodžius melodija prišaukia. Šimtus kartų scenoje dainavęs išvaizdus vyras prisipažįsta, jog muzikinio rašto nelabai išmanąs ir pasikliaunąs jautria garso skambesiui klausa. Tarp jam labiausiai patinkančių estrados dainininkų pirmiausia pamini Aleksą Lemaną, Edmundą Kučinską, Nelės Paltinienės ir Eugenijaus Ivanausko duetą.
Jeigu tas nelemtasis pavėlavimas į stojamuosius egzaminus, gal ir Regimundo Satkevičiaus pavardė būtų buvusi rašoma koncertuojančių dainininkų afišose. Tačiau su Satkevičiais pasvajojam: gal už per mažą Regimundo atkaklumą siekiant solisto karjeros bus ryžtingesnis jų anūkas Edvinas. Senelio nuomone, pirmąją klasę lankantis berniukas turi ir gerą klausą, ir stiprų balsą. Anūkė Simona taip pat lavina balsą dalyvaudama bendraamžių meno kolektyvuose. Tai dukters Ingridos Tubelienės, jau prieš keliolika metų baigusios Kupiškio muzikos mokyklą, atžalėlės. Ingrida, Klaipėdos universitete įsigijusi ikimokyklinio auklėjimo pedagogės psichologės specialybę, dirba Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namuose ir, be tiesioginio darbo ji, pasak direktorės, paruošia labai išradingas menines programėles, o laisvalaikiu pati dalyvauja Kupiškio kultūros centro etnografiniame ansamblyje “Kupkėmis”. Apie sūnaus Rimgaudo meninius polinkius tėvas taip pasakė: kai grįžta iš darbo, jo klausomos muzikos pilni visi namai, o pats, ne be mokytojo Jono Šmigelsko įtakos, yra pamėgęs medžio darbus.
GiminÄ—je - autoritetas
R. Satkevičius manąs, kad jo nesibranginimas užtraukti dainą, mokėjimas nuteikti žmones smagiam pasibuvimui lėmė autoritetą tarp giminaičių ir kaimynų.
Iš tikrųjų jis, kaip nedaugelis jo kartos vyrų, gali pasigirti turįs net šešis krikštavaikius. Vienas iš jų, Algirdas, už jį geresnio ir piršlio neradęs. Tad su už save jaunesniais pusbroliais ir pusseserėmės esąs susijęs ir tokiais giminystės sustiprinimais. Regimundui buvo smagu prisiminti, jog ir kaimynas Petras Aukštikalnis, kaip ir jis užaugęs Kupiškio piliakalnio papėdės gatvelėje, 1965 metais gimusio sūnaus krikštatėviu išsirinko būtent jį. Gydytoju tapęs P. Aukštikalnis savo žinias ir rūpestį paskyrė kėdainiškių sveikatai. Pastaruoju metu retai jie besusitinką, o su krikštasūniu Žilvinu Aukštikalniu, kelintus metus dirbančiu Savivaldybės administracijos direktoriumi, kartais pasitaiko per dieną ir du kartus susitikti. Prisiminęs Žilvino krikštynas, R. Satkevičius pridūrė, jog labai daug jose dainavę, tad man beliko padaryti išvadą, jog, matyt, tai įkvėpė geros dvasios vaikeliui, kuris, ir tapęs svarbiu valstybės tarnautoju, nuo tos naštos tarsi ir nepavargsta, nes visada yra geros nuotaikos.
Prie kupiškėnams įdomesnių dalykų iš R. Satkevičiaus biografijos galima pridurti ir tą faktą, jog malūno ilgamečio darbininko Bronislavo ir namų šeimininkės Veronikos Satkevičių vienturtėliui buvo lemta pasaulį pirmajam išvysti, dabartine terminologija, daug europietiškiau. Ne savo tėvelių mažytėje gryčiutėje, o Stefanijos Glemžaitės ir dabar Maironio gatvėje tebestovinčiame name, kuriame nerimastingojo akušerė dar prieš rugsėjo 16-ąją 1940 metais buvo suspėjusi įsteigti gimdymo palatą. Kiek Regimundui žinoma, antras čia gimęs kūdikis buvo vėliau jo pažinota Gailutė Timukienė.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Marijonas, Skaudmina, Skaudminas, Skaudminė, Skaudvilas, Skaudvilė, Sofija, Vaišmantas, Vaišmantė, Virbutas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 011 841

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]