|
|
|
Vėrinys POPIETÄ—, SKIRTA POETEI JADVYGAI GABRIÅ«NAITEI
DanutÄ— SOKIENÄ– |
2004−10−02 |
Virbališkių mokyklos mokytojos Janina Puronienė, Kristina Šinkūnienė ir bibliotekininkės Laima Čejauskienė bei Inga Inapienė sumanė įdomų renginį. Rugsėjo 10-toji – tai mūsų kraštietės poetės Jadvygos Gabriūnaitės gimtadienis. Nors poetė jau ilsisi gimtųjų Laukminiškių kaimo kapinėse, dažnai ją prisimename. Kaimo žmonės, kaimynai, giminės, buvę jos mokytojai Virbališkių mokykloje, draugai, bendramoksliai dažnai aplanko jos kapą, tėviškę. Taip ir šį kartą, suvadinti į būrį, rinkomės prie J. Gabrėnaitės amžinojo poilsio vietos. Gėlės, Virbališkių mokyklos mokinukų montažas, kalbos. Malonu, kad laiko surado ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, kuri priminė, kaip svarbu žinoti apie savo krašto garbingus žmones, juos gerbti, jais sekti.
Poetė J. Gabriūnaitė rašė:
“…Ir mano vardas virpa išbalęs,
Laukdamas teismo gimimo dieną…â€
Ne. ÄŒia teismo nebuvo. Buvo iÅ¡sakyta daug gražių žodžių, skaityti eilÄ—raÅ¡Äiai iÅ¡ jos knygelÄ—s “Vardynosâ€.
IÅ¡ kapinių pasukome į Jadvygos tÄ—viÅ¡kÄ™. Gimtajame name suruoÅ¡ta įdomi parodÄ—lÄ—: eksponuoti mokykliniai sÄ…siuviniai, žodynÄ—liai ir kt. Ąžuolų, seno sodo medžių apsuptyje, sodyboje toliau nuo vieÅ¡o kelio, laukų ramybÄ—je buvome tarsi mieganÄioje pilyje, supami Å¡viesių prisiminimų apie darbÅ¡ÄiÄ…, tvarkingÄ… lietuviÅ¡kÄ… Å¡eimÄ…, prieÅ¡ keliasdeÅ¡imt metų kÅ«rusiÄ… gražiÄ… buitį, aplinkÄ…. Deja… Å iandien sodyba sensta, nebÄ—ra nuolatinių gyventojų, nÄ—ra darbo rankų, kurios galÄ—tų prikelti jÄ… gyvenimui. Tyla ir ramybÄ— supa namÄ…, klÄ—telÄ™, tuÅ¡Äius biÄių avilius, nokstanÄius vaisius rudenÄ—janÄiame sode.
SusÄ—dame seklyÄioje už stalo, dedame duonÄ…, obuolius ir pasineriame į prisiminimus. “Ir atsitik tu man Å¡itaip: per patį bulviakasį mÅ«sų paÄių bobutÄ— sugavo mane mÅ«sų NarÅ¡tupÄ—ly…†– sakydavo Jadvyga. Taip. Ji atÄ—jo į pasaulį per patį darbymetį – per patį bulviakasį… BÅ«dama vienturtÄ— visuomet stengÄ—si padÄ—ti tÄ—vams, labai mylÄ—jo savÄ…jÄ… tÄ—viÅ¡kÄ™, savÄ…jį kraÅ¡tÄ…. Gerai mokÄ—si. Stropiai dirbo. Buvo visų mylima.
“Narštupėli, Narštupėli! – ar meni tu
Nuplukdytą pirmą mano džiaugsmą?..
VandenÄ—lis teka, bÄ—ga, mirga, marga
Ir Å¡aukimo manojo neklauso…â€
Mokytoja J. Puronienė priminė, kad susirinkome į linksmą šventę – gimtadienį, todėl pakvietė visus padainuoti. Daininga buvo ir Gabriūnų šeima: balsinga poetės mama, pati Jadvyga. Suskambo dainos apie tėviškę, apie Lietuvą ir žmonių jausmus.
PraturtÄ—jÄ™ gražiomis mintimis apie prasmingÄ… žmogaus gyvenimÄ…, parymojÄ™ prie ąžuoliuko, žyminÄio poetÄ—s paskutinius žingsnius ir atodÅ«sius tÄ—viÅ¡kÄ—s kieme, pabraidÄ™ po senÄ…jį sodÄ…, skirstÄ—mÄ—s prie savųjų darbų ir rÅ«pesÄių.
AÄiÅ« rengÄ—jams už prasmingÄ… popietÄ™, už gražų bendraminÄių suÄ—jimÄ…. O jų daug. Tai žmonÄ—s, pažinojÄ™ ir draugavÄ™ su poete Jadvyga: V. KerÅ¡ulienÄ—, D. KatelienÄ— ir kt.
Apibendrindamas šventę kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos Virbališkių skyriaus direktorius Darius Bajorūnas sakė, kad šviesūs prisiminimai apie poetę ilgai lydės kasdienybės darbuose ir vingiuose.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
|
