|
|
|
Vėrinys PASTATų SIENOS DAR MENA žYDų GYVENIMÄ…
Gaila MatulytÄ— |
2004−09−11 |
Å iemet jau deÅ¡imtÄ… kartÄ… mÅ«sų Å¡alyje vykstanÄių Europos paveldo dienų tema – “Žydų kultÅ«ros paveldas Lietuvojeâ€. Sunku bÅ«tų rasti miestÄ… ar miestelį, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo nebÅ«tų gyvenusi ir kÅ«rusi žydų bendruomenÄ—. Pasaulio žydų atvykimas į KupiÅ¡kį ne vieno kraÅ¡tieÄio atmintyje sujudino prisiminimus apie Å¡ios tautinÄ—s mažumos atstovus, kurių kaimynystÄ—je gyventa. Atsiminimams užraÅ¡yti, rodos, neužtektų storiausios knygos puslapių. Kaskart besiklausant mÅ«sų senolių pasakojimų iÅ¡kyla vis naujos įdomios detalÄ—s, ne vieno miesteliuose iÅ¡likusio pastato istorija mena ne taip seniai Äia buvus žydų namus, prekyvietes, malÅ«nus, mokyklas ir sinagogas. Jei Å¡iandien KupiÅ¡kį ir SubaÄių vadiname miestais, kažin ar tai nebus gausiai Äia gyvenusių žydų nuopelnas, jų savito kultÅ«rinio ir materialaus paveldo integracija į lietuvių kultÅ«rÄ…?
Prekėmis užversti sandėliai
Bemaž pusÄ— SubaÄiaus gyventojų buvo žydai. Nenuostabu, kad Äia jie paliko daug pastatų, Äia plÄ—tojo verslÄ…, statÄ—si maldos namus, mokyklas, prekiavo keliaudami po aplinkinius kaimus. Nors Å¡ios tautybÄ—s žmonÄ—s nebuvo linkÄ™ artimai bendrauti ar giminiuotis su vietiniais, taÄiau jų apsukrumo dÄ—ka SubaÄiuje virÄ— gyvenimas, vyko prekybiniai mainai, turtingieji žydai leido neblogai uždirbti lietuviams.
Deja, jau nedaug kas gali mums papasakoti, kÄ… byloja gyvenvietÄ—je likÄ™ pastatai, daugelį kartų keitÄ™ fasadÄ…, taÄiau atlaikÄ™ metų naÅ¡tÄ…. Kokias istorijas mena jų žemÄ—n smengantys pamatai, mÅ«rinÄ—s sienos erdvÅ«s langai? Ar dažnas subatÄ—nas galÄ—tų pasakyti, kur prieÅ¡ keliasdeÅ¡imt metų bÅ«ta žydų krautuvÄ—s, vaistinÄ—s ar Å¡ventovÄ—s?
Å iltam pokalbiui prisÄ—dome su Biržų gatvÄ—je gyvenanÄia 81-erių Vladislava Remeikiene. Å viesaus proto senolÄ— galÄ—tų nenutildama pasakoti apie SubaÄiaus žydus, jų gyvenimo bÅ«dÄ…, paproÄius, tragiÅ¡kÄ… tautos lemtį.
Prie pat geležinkelio pervažos iÅ¡likusiame autentiÅ¡kame mÅ«ro pastate buvo urmo bazÄ—s sandÄ—liai. Kada jie pastatyti, pasakotoja tiksliai neprisimena. Gal tuo metu ji jau buvo gimusi. SandÄ—liai priklausÄ— žydui milijonieriui Å neideriui. ÄŒia dirbo trys broliai, sesuo ir tÄ—vas. Žydai samdydavo darbininkus, kurie iÅ¡liedavo daug prakaito. Tekdavo iÅ¡krauti vagonus, surikiuoti prekes, sargai budÄ—davo naktimis. Savininkai su samdiniais atsiskaitydavo teisingai, neblogai jiems mokÄ—jo. Neteko girdÄ—ti, kad kas keiktų žydus. Patys Å neideriai dirbo buhalterijoje, skaiÄiuodavo pinigus, užsakydavo krovinius. BÄ—giais atidundÄ—davo traukiniai iÅ¡ Panevėžio, kitų didžiųjų miestų. Buvo atgabenamos įvairiausios prekÄ—s: geležis, druska ir kt. Žydų prekeiviai iÅ¡ sandÄ—lių pirkdavo prekes ir urmu jas iÅ¡siveždavo į savo mažesnes krautuvÄ—les. Savo krautuvÄ—je, kur dabar įsikÅ«rusi parduotuvÄ— “Dangivaâ€, Å neideris pardavinÄ—davo prekes mažesniais kiekiais.
Sankryžoje - jaunavedžių juokas ir pasmerktųjų ašaros
Panevėžio-KlaipÄ—dos-Biržų gatvių sankryža mena žydų vestuvių paproÄius. ÄŒia, prieÅ¡ais geležinkelį, stabteldavo vestuvininkų svita. Nuotaka turÄ—davo koja sudaužyt ant kryžkelÄ—s pastatytÄ… apverstÄ… stiklinÄ™. Jei Å¡ioji pažirdavo Å¡ukÄ—mis, santuoka bÅ«sianti laiminga. Lietuvių vaikai bÄ—gdavo stebÄ—ti Å¡ios ceremonijos, susidomÄ—jÄ™ sekdavo naujosios žydų Å¡eimos paprotį.
MinÄ—tos gatvÄ—s taisyklingu trikampiu apibrėžia žemÄ—s plotelį su keliais namukais. Užėjus hitlerinei okupacijai, Äia buvÄ™s žydų getas. Ä® iki Å¡iol iÅ¡likusį mÅ«rinį tvartÄ…, buvusiÄ… odos supirktuvÄ™, vokieÄiai suvarÄ— visus žydus. Eidavo jie net ne Å¡aligatviu, o paÄiu kelio pakraÅ¡Äiu, ant nugaros ir krÅ«tinÄ—s pažymÄ—ti geltonomis žvaigždÄ—mis – taip buvo stengiamasi juos pažeminti. IÅ¡ geto žydus veždavo į KupiÅ¡kio kalÄ—jimÄ…, kur juos suÅ¡audÄ—. Pasakotoja su siaubu prisimena regÄ—tÄ… vaizdÄ…, kaip tÄ—vas Å neideris pasmerktųjų procesijoje nuleidÄ™s galvÄ… neÅ¡asi Å¡iaudiniame krepÅ¡elyje savo brangenybes, kurios vÄ—liau buvo iÅ¡ jo atimtos.
Kitas žydas Blechmanas iÅ¡sigandÄ™s atbÄ—go pas V. RemeikienÄ—s mamÄ…, neÅ¡inas lagaminu. “JÅ«s geri žmonÄ—s, - verkdamas maldavo žydelis, - priimkit vertingiausius mÅ«sų daiktus.†TaÄiau moteris labai iÅ¡sigando ir nuo toli kratÄ—si svetimų brangenybių. Blechmanas patraukÄ— galulauke upÄ—s link, kur vienkiemy gyveno girtuoklis. TaÄiau labiau tikÄ—tina, kad savo turtus žydas užkasÄ— po žeme.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Mantrimas, MantrimÄ—, Mantvilas, MantvilÄ—, Manvilas, ManvilÄ—, Matas, NijolÄ—, Viskintas, ViskintÄ—.
|
