Kupiškėnų mintys

2024 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PASTATų SIENOS DAR MENA žYDų GYVENIMą

Gaila MatulytÄ—

2004−09−11

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šiemet jau dešimtą kartą mūsų šalyje vykstančių Europos paveldo dienų tema – “Žydų kultūros paveldas Lietuvoje”. Sunku būtų rasti miestą ar miestelį, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo nebūtų gyvenusi ir kūrusi žydų bendruomenė. Pasaulio žydų atvykimas į Kupiškį ne vieno kraštiečio atmintyje sujudino prisiminimus apie šios tautinės mažumos atstovus, kurių kaimynystėje gyventa. Atsiminimams užrašyti, rodos, neužtektų storiausios knygos puslapių. Kaskart besiklausant mūsų senolių pasakojimų iškyla vis naujos įdomios detalės, ne vieno miesteliuose išlikusio pastato istorija mena ne taip seniai čia buvus žydų namus, prekyvietes, malūnus, mokyklas ir sinagogas. Jei šiandien Kupiškį ir Subačių vadiname miestais, kažin ar tai nebus gausiai čia gyvenusių žydų nuopelnas, jų savito kultūrinio ir materialaus paveldo integracija į lietuvių kultūrą?
Prekėmis užversti sandėliai
Bemaž pusė Subačiaus gyventojų buvo žydai. Nenuostabu, kad čia jie paliko daug pastatų, čia plėtojo verslą, statėsi maldos namus, mokyklas, prekiavo keliaudami po aplinkinius kaimus. Nors šios tautybės žmonės nebuvo linkę artimai bendrauti ar giminiuotis su vietiniais, tačiau jų apsukrumo dėka Subačiuje virė gyvenimas, vyko prekybiniai mainai, turtingieji žydai leido neblogai uždirbti lietuviams.
Deja, jau nedaug kas gali mums papasakoti, ką byloja gyvenvietėje likę pastatai, daugelį kartų keitę fasadą, tačiau atlaikę metų naštą. Kokias istorijas mena jų žemėn smengantys pamatai, mūrinės sienos erdvūs langai? Ar dažnas subatėnas galėtų pasakyti, kur prieš keliasdešimt metų būta žydų krautuvės, vaistinės ar šventovės?
Šiltam pokalbiui prisėdome su Biržų gatvėje gyvenančia 81-erių Vladislava Remeikiene. Šviesaus proto senolė galėtų nenutildama pasakoti apie Subačiaus žydus, jų gyvenimo būdą, papročius, tragišką tautos lemtį.
Prie pat geležinkelio pervažos išlikusiame autentiškame mūro pastate buvo urmo bazės sandėliai. Kada jie pastatyti, pasakotoja tiksliai neprisimena. Gal tuo metu ji jau buvo gimusi. Sandėliai priklausė žydui milijonieriui Šneideriui. Čia dirbo trys broliai, sesuo ir tėvas. Žydai samdydavo darbininkus, kurie išliedavo daug prakaito. Tekdavo iškrauti vagonus, surikiuoti prekes, sargai budėdavo naktimis. Savininkai su samdiniais atsiskaitydavo teisingai, neblogai jiems mokėjo. Neteko girdėti, kad kas keiktų žydus. Patys Šneideriai dirbo buhalterijoje, skaičiuodavo pinigus, užsakydavo krovinius. Bėgiais atidundėdavo traukiniai iš Panevėžio, kitų didžiųjų miestų. Buvo atgabenamos įvairiausios prekės: geležis, druska ir kt. Žydų prekeiviai iš sandėlių pirkdavo prekes ir urmu jas išsiveždavo į savo mažesnes krautuvėles. Savo krautuvėje, kur dabar įsikūrusi parduotuvė “Dangiva”, Šneideris pardavinėdavo prekes mažesniais kiekiais.
Sankryžoje - jaunavedžių juokas ir pasmerktųjų ašaros
Panevėžio-Klaipėdos-Biržų gatvių sankryža mena žydų vestuvių papročius. Čia, priešais geležinkelį, stabteldavo vestuvininkų svita. Nuotaka turėdavo koja sudaužyt ant kryžkelės pastatytą apverstą stiklinę. Jei šioji pažirdavo šukėmis, santuoka būsianti laiminga. Lietuvių vaikai bėgdavo stebėti šios ceremonijos, susidomėję sekdavo naujosios žydų šeimos paprotį.
Minėtos gatvės taisyklingu trikampiu apibrėžia žemės plotelį su keliais namukais. Užėjus hitlerinei okupacijai, čia buvęs žydų getas. Į iki šiol išlikusį mūrinį tvartą, buvusią odos supirktuvę, vokiečiai suvarė visus žydus. Eidavo jie net ne šaligatviu, o pačiu kelio pakraščiu, ant nugaros ir krūtinės pažymėti geltonomis žvaigždėmis – taip buvo stengiamasi juos pažeminti. Iš geto žydus veždavo į Kupiškio kalėjimą, kur juos sušaudė. Pasakotoja su siaubu prisimena regėtą vaizdą, kaip tėvas Šneideris pasmerktųjų procesijoje nuleidęs galvą nešasi šiaudiniame krepšelyje savo brangenybes, kurios vėliau buvo iš jo atimtos.
Kitas žydas Blechmanas išsigandęs atbėgo pas V. Remeikienės mamą, nešinas lagaminu. “Jūs geri žmonės, - verkdamas maldavo žydelis, - priimkit vertingiausius mūsų daiktus.” Tačiau moteris labai išsigando ir nuo toli kratėsi svetimų brangenybių. Blechmanas patraukė galulauke upės link, kur vienkiemy gyveno girtuoklis. Tačiau labiau tikėtina, kad savo turtus žydas užkasė po žeme.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Mantrimas, MantrimÄ—, Mantvilas, MantvilÄ—, Manvilas, ManvilÄ—, Matas, NijolÄ—, Viskintas, ViskintÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 068 890

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]