Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 26 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

SMALSU, KODÄ—L IR KAIP SUKASI PASAULIS

Gaila MatulytÄ—

2004−06−26

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Ech, galvoju, tas nepaprastas žmonių paprastumas! Rodos, tokie panašūs vieni į kitus, taip pat jaučiantys, tiek pat svajojantys, pasinėrę į įprastus kasdienybės rūpesčius. “Esu normalus žmogus, gyvenu niekuo per daug neišsiskiriantį gyvenimą,” – sako vienos popietės pašnekovė, tarsi norėdama vėjais paleisti mano ketinimą Kupiškyje surasti netradiciškai mąstančio jaunimo ir papasakoti jums apie dar vieną šaunią mergaičiukę. Įsikalbame. Veronika Urbonaitė šiais metais baigė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją ir drauge su bendraklasiais dar negali patikėti, kad rudenį nebepravers senosios mokyklos durų.
KelionÄ—s patikrina draugystÄ™
Mažas miestelis, anot Veronikos, nėra ideali erdvė naujiems įspūdžiams, intensyviai veiklai. Turiningas laisvalaikis reikalauja nemažai pastangų, ir mergina teigė negalinti nustygti vietoje, pati susigalvojanti, kaip leisti laiką.
“Muzikos klausausi 24 valandas per parą, – su šypsena pasakojo abiturientė. – Mėgstu įvairaus stiliaus kūrinius, nuo klasikinių iki roko. Šiuo metu labai žaviuosi folkroko žanru, bene žinomiausias jo atlikėjai Lietuvoje – kolektyvas “Žalvarinis”. Dievinu gitarų skambesį, netraukia muzika, kur neišgirstu šio instrumento akordų.” Veronika artimų draugų būryje išdrįsta prakalbinti stygas.
Dar vienas iš merginos pomėgių – kelionės, kurioms atiduoda didžiąją dalį laisvalaikio. Su draugais jau yra apkeliavusi nemažai Lietuvos. Ilgam įsimena stovyklose patirti įspūdžiai, surastų naujų pažįstamų veidai.
“Pamenu, pernai viename festivalyje paskaičiavau, kad jau šešetą metų nebuvau prie jūros, - pasakojo Veronika. – “Tranzuojam,” - sakau savo draugei. Lietus pliaupė kaip iš kibiro. Vos 20 minučių grožėjomės banguota Baltijos jūra po lyjančiu dangumi. Išalkusios, pavargusios po kelionės, bet labai laimingos…”
Kelyje pažįsti žmogų – tuo Veronika neabejoja. Gali įsitikinti, kiek tas žmogus pasirengęs dalintis. Draugystėje jai svarbiausia savitarpio supratimas, galimybė išsipasakoti ir suprasti kitą žmogų. Draugai, pašnekovės nuomone, reikalingi tam, kad šiame pasaulyje nebūtum vienas.
IÅ¡blÄ—so meilÄ— politikai
Tačiau vienatvės valandas Veronika pašvenčia knygoms. Vos tik pramokusi skaityti, literatūra tebesižavi iki šiol. Be privalomosios grožinės literatūros, traukia sociologijos veikalai. Šiuo metu mergina pasinėrusi į eseisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą.
Iškylų metu, klasės draugai Veroniką praminė “miško vaiku”. Ir ne veltui. Mergina, neleidžianti bendramoksliams mėtyti šiukšlių, nuo mažų dienų jaučia ypatingą pagarbą gamtai ir sako: “Aš negaliu mylėti atskirų augalų, gyvūnų ar jūros. Gamta yra šalia mūsų, ji yra vientisa.”
Mokykliniais metais merginą buvo sužavėjęs politikos mokslas. Skirtingai nei kiti pomėgiai, ši aistra pamažu išblėso. Į jaunųjų politologų debatų klubus traukė amžinas klausimas “kodėl?”, smalsu buvo, kaip sukasi pasaulis, pagal kokius dėsnius funkcionuoja visuomenė, tačiau teorinės žinios nepaviliojo išbandyti tai praktiškai, nes šiandieninėje politikoje svarbu karjera. “Lipti per kitų galvas, - ne man,” – nusprendė Veronika, kažkada svajojusi apie politologijos studijas.
Savos žemės vaikas
V. Urbonaitės vidinio pasaulio struktūrą bene labiausiai atliepė senoji lietuvių pasaulėžiūra. Prieš pora metų stovykloje ji susipažino su Gyte iš Varėnos. Toji mergaitė gilinosi į pagonybės kultūrą, o Veroniką kitaip mąstantis žmogus traukė diskusijai. Tačiau tikrąjį susidomėjimą tradicinėmis lietuvių vertybėmis pažadino tarptautinis festivalis “Mėnuo juodaragis”, vykstantis Kernavėje, kur tris dienas ir tris naktis trunkančioje šventėje linksminasi įvairių subkultūrų atstovai. Paskutinį vasaros savaitgalį susibėgantys netradicinio mąstymo žmonės klauso gotiškos, liaudiškos, pagoniškos muzikos, dalyvauja įžanginėse apeigose, šoka, kūrena laužus, betarpiškai bendrauja tarpusavyje.
“Pirmas reisas, vos tik sugrįžus namo, – į biblioteką, - dalinosi prisiminimais Veronika. – Norėjau iš arčiau susipažinti su senovės lietuvių papročiais ir tradicijomis. Tiesa, netapau pagone ir į etnologiją nepasinėriau visa savo esybe. Tai tiesiog yra mano gyvenimo dalis, viena iš interesų sferų.” Paklausta, ar širdžiai mieli dalykai atsispindi ir išorėje, aplinkoje, elgsenoje, mergina teigė, jog ją žavi netradicinis stilius. Žalvariniams seserų, kurios kažkada taip pat domėjosi pagonybe, papuošalams Veronika neleidžia rūdyti, aprangoje taip pat nevengia liaudiškų motyvų.
Tautinis identitetas šiandien reikšmingas toli gražu ne kiekvienam. “Tačiau kol bus žmonės, kuriems svarbi lietuvybė, mes išsaugosim savo kultūros paveldą. Europos Sąjungoje niekas nevers valgyti McDonaldo mėsainių, jei iš tiesų branginsim savo šalies vertybes, – mano mergina ir priduria: - Nenoriu, kad visi mano draugai išvyktų į užsienį, viliojami pinigų, kurie svetimoj žemėj laimės neatneš.” Tiesa, ji pati taip pat neatsisako minties kokiam pusmečiui išvažiuoti, bet ilgiau svetur neištvertų – traukia namai, čia yra jos žmonės, čia jos šeima, kurią labai myli.
Joninės – jau nieko tikro.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 009 717

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]