Kupiškėnų mintys

2024 m. gegužės 21 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

SAVAITGALIS HELSINKYJE

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2005−04−02

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

(Tęsinys, pradžia Nr.33)
IÅ¡ diplomatijos istorijos
Daug įdomaus apie Lietuvos ir Suomijos ilgamečius ryšius galima sužinoti iš knygos “Lietuvos vėliavnešys Suomijoje”, išleistos 2004 metais. Ją parengė Suomijos ir Lietuvos kultūros fondo darbuotojai su kitais talkininkais. Tekstas pateikiamas suomių, lietuvių ir vokiečių kalbomis. Ne per seniausiai šis leidinys buvo pristatytas Lietuvos ambasadoje Helsinkyje.
“Lietuvos vėliavnešys Suomijoje”, - tai pasakojimas apie Ragnar Oller, paremtas jo paties sukauptąja medžiaga. R. Oller Lietuvos nepriklausomos valstybės ambasadoje pradėjo dirbti 1922 metais, o kai ambasadorius Ignas Jurkūnas-Šeinius, be Helsinkio, buvo akredituotas ir į Stokholmą bei Švedijos sostinėje įsikūrė ir jo būstinė, jis buvo paskirtas Lietuvos konsulu Helsinkyje. Šis žmogus - kultūrininkas, žurnalistas, rašytojas, pramonininkas - ir paskesniuosius 15 metų išliko Suomijos ir Lietuvos ryšių gyvastimi.
Dar ir praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmyje R. Oller (jis mirė 1960 m.) Suomijos laikraščiams pateikinėjo straipsnių apie Lietuvos jam žinomą netolimą praeitį, šitaip žadindamas mintį apie Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Tačiau, kaip rašoma apybraižoje, dėl politinių aplinkybių ne visi jo pasakojimai pasiekdavo skaitytoją.
Minimas ir Kupiškio kraštas
Kupiškėnui skaityti šią knygą juo maloniau, nes joje minimas ir jo kraštas. Pirmasis atvejis susijęs su 1854-1855 metų įvykiu, kai per Lietuvą žygiavę Suomijos gvardijos kariai, pirmuoju nurodymu turėję pasiekti Vengriją, o vėlesniuoju - padėti Rusijai kare su Turkija.
Gvardija Rokiškį pasiekė 1854 metų lapkričio viduryje ir ruošėsi čia žiemoti. Nemažai kariuomenės buvo apgyvendinta apylinkės ūkininkų namuose. Netrukus karius ėmė guldyti vidurių šiltinė. Dominikonų vienuolyne Skapiškyje buvo įrengta lauko ligoninė. Vis dėlto po kelių mėnesių teko pranešti, kad iš 600 susirgusių kareivių daugiau kaip trečdalis jų mirė. Šiltinės aukos palaidotos bendrame kape ant Totorkalnio. Tokio didelio mirtingumo priežastimi buvo nurodyta šaltam metui visai netinkama apranga ir avalynė. Apskritai Lietuvos teritorijoje tais metais mirė 658 Suomijos kareiviai, tačiau didžiausias broliškasis kapas - netoli Skapiškio. Švedukalniu toji vieta vadinama todėl, kad Suomijos gvardijos karininkai tarpusavyje kalbėję švedų kalba, nes ji tuo laikmečiu Suomijoje buvo pripažinta išsilavinusių žmonių bendravimo kalba.
Žinių reikėtų suteikti
Visa tai mums jau buvo žinoma, tik dar teks pasistengti, kad Suomijos-Lietuvos kultūros fondą, taip pat ir Lietuvos ambasadą Helsinkyje pasiektų naujausia informacija, kaip dabar atrodo ir prižiūrimas suomių kareivių kapas Švedukalnyje. Juolab kad minimame leidinyje rašoma: “Kaip dabar Skapiškyje atrodo kapas, nėra jokių žinių”.
Dar galima pridurti, kad 1927 metų gegužės 6 dieną Lietuvoje buvę Suomijos bičiuliai buvo sukviesti į susirinkimą Kauno karo muziejaus sodelyje įkurti Lietuvių-suomių draugystės draugiją. Renginio aprašyme pabrėžiama, kad tarp svečių buvo prof. A. R. Niemi, taip pat kalbėjo Skapiškio miestelio atstovas, kuris pareiškė, kad skapiškiečiai nutarė kasmet papuošti suomių kareivių kapus gėlėmis, o juos prižiūrėsią Šaulių sąjungos vietinė rinktinė. Apie tai dr. R. Olleri Suomijos šaulių sąjungos korpusų vyriausiajame organe žurnale “Hakkpeliitta" parašė išsamų, nuotraukomis iliustruotą straipsnį apie suomių kareivių kapą Skapiškyje ir jam parodytą dėmesį Lietuvoje.
Sužavėjo liaudies dainos
Nors Suomijos ir Lietuvos tarpusavio ryšių istorija sena, tačiau glaudžiau pradėta bendradarbiauti tik XIX amžiaus pabaigoje. Kelią tam praskynė Suomijos jaunosios mokslininkų kartos siekiai artimiau pažinti Baltijos kraštus. Antai Helsinkio universitete studijavęs slavų filologiją Jooseppi Julius Mikkola su žmona Marija Winter 1893 metais povestuvinei ir mokslinei kelionei pasirinko Lietuvą. Kaip pabrėžiama atsiminimuose, šių mokslininkų pramintam keliui jau nebebuvo lemta užželti.
Lietuvoje jau visas šimtmetis su didele pagarba tariamas prof. Aukusti Robert Niemi vardas. Pasišventęs savo ir kitų kraštų tautosakos tyrinėjimams, po nuodugnios pažinties su Skandinavijos šalių, Vokietijos, Estijos, Latvijos tautosakos savasties studijų, jis 1900 m. atvyko į Lietuvą. Joje ne kartą lankėsi ir vėliau, pasistengė gerai išmokti lietuvių kalbą, padirbėdavo Kauno, Tilžės, Karaliaučiaus archyvuose, visur jis sutikdavo tautinio atgimimo patriotų ir, turėdamas bendraminčių, Lietuvoje jautėsi savas ir laimingas. Turėdamas tikslą užrašyti kuo daugiau lietuvių liaudies dainų, A. R. Niemi daug keliavo pėsčiomis. Tarp jo aplankytų vietovių minimi Šimonys ir Kupiškis. Toliau jo kelias tuokart vedęs per Vabalninką, Biržus, iki Nemunėlio Radviliškio. Darbuotasi jo ir Vilniaus krašte. A. R. Niemi Lietuvoje užrašė apie 3500 dainų, grįžęs į Suomiją netruko išleisti rinkinį “Lietuvių dainos ir giesmės”, o suomiškai “Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai”. Vėliau jam buvo suteiktas Kauno universiteto garbės daktaro laipsnis, taip pat buvo pakviestas tapti Lietuvių mokslo draugijos nariu korespondentu. Helsinkyje buvo išleista jo parašyta lietuvių literatūros istorija. Verta pridurti, jog Helsinkyje ant kapo žmogaus, klausiusio kupiškėnų žemės protėvių dainavimo, 1933 m. buvo pastatytas skulptoriaus B. Pundziaus Rūpintojėlis. Visa tai padaryta mūsų krašto šviesuolių suaukotomis lėšomis.
Lietuvių bendruomenė - nedidelė
Tarpukario laikmečiu, ypač po 1930 metų, labai pagyvėjo Suomijos ir Lietuvos studentų, mokytojų, agronomų, kariškių, architektų, sportininkų bendradarbiavimas. Kūrėsi bendro darbo komisijos ir sąjungos, buvo keičiamasi delegacijomis. Visai realu, kad tuose sūkuriuose buvo ir ne vienas kupiškėnas, tad būtų malonu tokių faktų iš vyresniųjų kartų žmonių likimų sužinoti ir mums.
Dabartinė lietuvių bendruomenė Helsinkyje nėra didelė - apie du šimtai žmonių. Pusė jų studentai. Po keletą tautiečių kasdien apsilanko Lietuvos ambasadoje Helsinkyje ir savo reikalus sprendžia su konsulės Janinos Hanel pagalba. O daugiausia tautiečių į ambasadą ateina per Lietuvos Respublikos prezidento ir Seimo rinkimus - atstovybės patalpose veikia rinkimų apylinkė.
Tarp tautiečių - kupiškėnė
Trumpo pasibuvimo Helsinkyje metu pavyko sužinoti, jog šiame mieste gyvena ir dirba kupiškietė Aušra Vičinaitė. Ten su šia kraštiete susitikti nepavyko - ji buvo išvykusi į Lietuvą. Norėdama daugiau apie A. Vičinaitę sužinoti, apsilankiau pas jos tėvelius Kupiškyje.
Bronislava ir Julijonas Vičinai - buvę ilgamečiai Virbališkių pagrindinės mokyklos pedagogai. Kupiškyje jie įsikūrę neseniai, tad dukterys Aušra ir Loreta augo dar Jutkonyse, mokėsi Virbališkiuose.
Baigusi Kupiškio vidurinę mokyklą, Aušra pasirinko psichologijos studijas Vilniaus universitete. Jas baigusi dirbo vienoje Vilniaus poliklinikų, o sužinojusi, kad yra galimybių gilinti savo žinias užsienyje, dalyvavo konkurse ir laimėjo studijų vietą Helsinkyje. Baigusi jame mokslą, įsigijo psichoanalitikės kvalifikaciją ir pasiliko Suomijos sostinėje dirbti. Pasak J. Vičino, kuriam jau teko pas Aušrą svečiuotis, dukra turi savo būstą ir privatų kabinetą, kol kas klientų nestokoja. Aušra atostogas praleidžia turistinėse kelionėse ir jau suspėjo aplankyti daugelį Europos valstybių, pažįstama jau ir Amerika, pietryčių Azijos kraštai. Pasak tėčio, Aušra Kupiškyje nėra dažna viešnia, nes atvykusios į Vilnių irgi laukia pacientų, profesijos kolegos. Tačiau per metus ištaiko laiko ir tėvus gimtinėje, ir seserį Kaune aplankyti.
Suomijoje gyvenantieji lietuviai žino savo šalies ambasados adresą - į Rauhankatu gatvės 13 a pastatą jie atvyksta rinkti Lietuvos Respublikos prezidento ar pasirinktojo kandidato į Seimą.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Ankantas, AtÄ—nÄ—, GÄ—lÄ—, Kytautas, KytautÄ—, Kyvainas, KyvainÄ—, Teobaldas, Vaidevutis, Vaidys, Valentas, Vydmina.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 023 268

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]