Kupiškėnų mintys

2021 m. sausio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Ulyčia

ŽAIDELIŲ KAIMO ŠVIESULIAI DAR NEPAMIRŠTI

Aušra JONUŠYTĖ

2013−09−05

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Senosiose Žaidelių kaimo kapinaitėse.
Sekmadienį įvairių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai, kilę iš Žaidelių krašto, ir čia gyvenantys žmonės dalyvavo atlaidėliuose Palėvenėlės bažnyčioje ir renginyje pagerbiant 1941 metų birželio 25 d. prie Panevėžio cukraus fabriko žuvusius kankinius mokytoją Kazimierą Jurgevičių ir ūkininką Petrą Grigą. Buvo prisiminti karo ir pokario metais žuvę kraštiečiai.

Svarbu vyresniems ir jaunimui

„Sveikinu suvažiavusius iš Lietuvos miestų ir miestelių į Palėvenėlės bažnyčią švęsti Marijos patiešinimo atlaidėlių, bet kadangi jūsų tiek daug, tai visų atlaidų“, – sakė klebonas Justas Jasėnas. Jis pamokslo metu kvietė mąstyti apie savęs vertingumą. Kiekvieną žmogų turime vertinti pagal tai, kiek jis įdeda savo širdies į kiekvieną darbą, kiek stengiasi padėti kitiems, savo bendruomenei. Savo talentais, savo gerumu, savo įžvalgomis vieniems kitus turtinti ragino klebonas.

Romualdo Gasparonio sūnėnas Gintautas Gasparonis iš Vilniaus su renginio iniciatore, žaideliete Leonora Totoriene.
Senosiose Žaidelių kaimo kapinaitėse renginį pradėjo buvusios gyventojos Alina Stanionienė ir Rasa Šlekienė. Buvo perskaitytos dviejų kankinių, žuvusių 1941 metais birželio 25 d. prie Panevėžio cukraus fabriko, karo ir pokario metais žuvusių kelių dešimčių kraštiečių pavardės. Tais sudėtingais metais įvairiausiomis aplinkybėmis žuvę jaunuoliai buvo drąsiausi, perspektyviausi, darbingiausi, galėję daug nuveikti tėvynės labui. „Daugelio iš jų nežinoma net kapo vieta. Tebus atminimas ir vieta, kur artimieji galės uždegti žvakutę“, – kalbėjo vedėjos. Pašventintas kryžius, koplytstulpis, atminimo lentelės, padarytos dabar jau mirusio Romualdo Gasparonio ir dovanotos kaimui.

Renginio vedėjos Alina Stanionienė (kairėje) ir Rasa Šlekienė.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Apšega kalbėdamas džiaugėsi, kad yra dėkingas likimui, nes šiame krašte jam teko dirbti ir gyventi. Dėkojo Leonorai Totorienei ir Romualdui Gasparoniui, kurie kapinaites padarė gyvas. „Toks žuvusiųjų pagerbimas būtinas ir reikalingas. Turi būti mokyklose apie tai pasakojama. Čia turėtų ateiti vaikai. Gerai, kad yra Etnografijos muziejaus darbuotoja, kad viskas užrašoma ir fiksuojama. Tai labai svarbu mums, vyresniems, ir ypač jaunimui“, – teigė L. Apšega.


Aldona Balaišienė tėviškės sodyboje su Leonoros Totorienės padovanota duonele.
Mylėjo tėvynę ir žemę, kurioje gyveno

Kazimiero Jurgevičiaus dukra Livija Šlakaitienė papasakojo apie savo tėvus Mariją ir Kazimierą Jurgevičius, mokytojavusius Žaidelių kaimo mokykloje. Tėvelis ne tik mokė vaikus skaityti, rašyti ir skaičiuoti, bet ir mylėti tėvynę, žemę, kurioje gyveni.
Vadovavo šaulių sąjungos būriui, skleidė tautinę, švietėjišką, patriotinę veiklą. Už tokius darbus 1941 metų birželio 25 d. okupantų buvo sušaudytas Panevėžyje.

Kalbėjo Romualdo Gasparonio dukterėčia Gražina Rekštienė, savo kūrybos eilėraštį, skirtą žuvusiems, skaitė Palmira Dulksnienė. Renginio organizatorė Leonora Totorienė prisiminė kapinaičių tvarkymo pradžią ir pirmuosius pagalbininkus Algį Gasiūną ir amžiną atilsį Algį Ridiką. Kvietė susiburti ir pabendrauti prie vaišių stalo, signataro L. Apšegos uošvijoje, Aldonos Balaišienės tėviškėje, Laičių kaime.

Pobūvio metu Aldonos Balaišienės tėviškėje, Laičių kaime.
Autorės nuotraukos
Didelėje sodyboje daugiau kaip septyniasdešimt žmonių dalinosi mintimis, susipažino vieni su kitais, klausėsi Salamiesčio laisvalaikio centro kapelos „Dvaras“, vadovaujamos Almanto Totorio, atliekamų kūrinių. Svečiai susipažino su gražiai sutvarkyta sodybos aplinka, Lietuvos Tūkstantmečio parku, pasodintu prie Palmiros ir Leono Apšegų namo.


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Daugis, Eigilė, Justas, Rimantas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt