Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Ulyčia

ŽAIDELIų KAIMO šVIESULIAI DAR NEPAMIRšTI

Aušra JONUŠYTĖ

2013−09−05 2

Sekmadienį įvairių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai, kilę iš Žaidelių krašto, ir čia gyvenantys žmonės dalyvavo atlaidėliuose Palėvenėlės bažnyčioje ir renginyje pagerbiant 1941 metų birželio 25 d. prie Panevėžio cukraus fabriko žuvusius kankinius mokytoją Kazimierą Jurgevičių ir ūkininką Petrą Grigą. Buvo prisiminti karo ir pokario metais žuvę kraštiečiai.

Svarbu vyresniems ir jaunimui

„Sveikinu suvažiavusius iš Lietuvos miestų ir miestelių į Palėvenėlės bažnyčią švęsti Marijos patiešinimo atlaidėlių, bet kadangi jūsų tiek daug, tai visų atlaidų“, – sakė klebonas Justas Jasėnas. Jis pamokslo metu kvietė mąstyti apie savęs vertingumą. Kiekvieną žmogų turime vertinti pagal tai, kiek jis įdeda savo širdies į kiekvieną darbą, kiek stengiasi padėti kitiems, savo bendruomenei. Savo talentais, savo gerumu, savo įžvalgomis vieniems kitus turtinti ragino klebonas.

Senosiose Žaidelių kaimo kapinaitėse renginį pradėjo buvusios gyventojos Alina Stanionienė ir Rasa Šlekienė. Buvo perskaitytos dviejų kankinių, žuvusių 1941 metais birželio 25 d. prie Panevėžio cukraus fabriko, karo ir pokario metais žuvusių kelių dešimčių kraštiečių pavardės. Tais sudėtingais metais įvairiausiomis aplinkybėmis žuvę jaunuoliai buvo drąsiausi, perspektyviausi, darbingiausi, galėję daug nuveikti tėvynės labui. „Daugelio iš jų nežinoma net kapo vieta. Tebus atminimas ir vieta, kur artimieji galės uždegti žvakutę“, – kalbėjo vedėjos. Pašventintas kryžius, koplytstulpis, atminimo lentelės, padarytos dabar jau mirusio Romualdo Gasparonio ir dovanotos kaimui.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Apšega kalbėdamas džiaugėsi, kad yra dėkingas likimui, nes šiame krašte jam teko dirbti ir gyventi. Dėkojo Leonorai Totorienei ir Romualdui Gasparoniui, kurie kapinaites padarė gyvas. „Toks žuvusiųjų pagerbimas būtinas ir reikalingas. Turi būti mokyklose apie tai pasakojama. Čia turėtų ateiti vaikai. Gerai, kad yra Etnografijos muziejaus darbuotoja, kad viskas užrašoma ir fiksuojama. Tai labai svarbu mums, vyresniems, ir ypač jaunimui“, – teigė L. Apšega.


Mylėjo tėvynę ir žemę, kurioje gyveno

Kazimiero Jurgevičiaus dukra Livija Šlakaitienė papasakojo apie savo tėvus Mariją ir Kazimierą Jurgevičius, mokytojavusius Žaidelių kaimo mokykloje. Tėvelis ne tik mokė vaikus skaityti, rašyti ir skaičiuoti, bet ir mylėti tėvynę, žemę, kurioje gyveni.
Vadovavo šaulių sąjungos būriui, skleidė tautinę, švietėjišką, patriotinę veiklą. Už tokius darbus 1941 metų birželio 25 d. okupantų buvo sušaudytas Panevėžyje.

Kalbėjo Romualdo Gasparonio dukterėčia Gražina Rekštienė, savo kūrybos eilėraštį, skirtą žuvusiems, skaitė Palmira Dulksnienė. Renginio organizatorė Leonora Totorienė prisiminė kapinaičių tvarkymo pradžią ir pirmuosius pagalbininkus Algį Gasiūną ir amžiną atilsį Algį Ridiką. Kvietė susiburti ir pabendrauti prie vaišių stalo, signataro L. Apšegos uošvijoje, Aldonos Balaišienės tėviškėje, Laičių kaime.

Didelėje sodyboje daugiau kaip septyniasdešimt žmonių dalinosi mintimis, susipažino vieni su kitais, klausėsi Salamiesčio laisvalaikio centro kapelos „Dvaras“, vadovaujamos Almanto Totorio, atliekamų kūrinių. Svečiai susipažino su gražiai sutvarkyta sodybos aplinka, Lietuvos Tūkstantmečio parku, pasodintu prie Palmiros ir Leono Apšegų namo.