Kupiškėnų mintys

2021 m. sausio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Ulyčia

PRASKLEIDUS DVARŲ ROMANTIKOS ŠYDĄ

Aušra JONUŠYTĖ

2013−07−04

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šokamas Polonezas Palėvenės (Komarų) dvare.
Praėjusį ketvirtadienį Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centras pristatė projektą „Kupiškio dvarų romantika“. Tai galimybė naujai pažvelgti į Adomynės, Antašavos, Salamiesčio, Noriūnų ir Palėvenės dvarus, susipažinti su jų istorija.

Nauju turistiniu maršrutu

Pristatydama projektą jo vadovė Edita Žalnieriūnienė sakė: „Norime visus supažindinti su rajone išlikusiais dvarais ir visiems juos parodyti. Todėl minėto projekto pagrindinis tikslas ir buvo skatinti bendradarbiavimą turizmo paslaugų srityje, sukuriant naują turistinį maršrutą Kupiškio rajone. Mes norėjome, kad ir pačios bendruomenės galėtų teikti įvairias turizmo paslaugas ir atgaivinti mūsų dvarus.

2012 metų birželio mėnesį pasirašius paramos sutartį su Kupiškio vietos veiklos grupe projektui finansuoti, prasidėjo darbas. Įgyvendinant projektą buvo sukurtas logotipas, įsigyta 10 dvaro rūbų komplektų, apmokyti 2 gidai, išleisti turistinio maršruto lankstinukai, pastatyti informaciniai stendai prie dvarų, surengta vaikų dienos stovykla „Iš praeities aš mokausi“. O šiandien vykstame pasižiūrėti dvarų.“

Adomynės dvaro virėja vaišina karštomis bandelėmis su padažu.
Adomynėje karštos bandelės su padažu

Prie Adomynės dvaro bendruomenės pirmininkė ir gidė Virginija Pakalniškienė supažindino su dvaro istorija, senaisiais dvaro šeimininkais. Pasak jos, kur dabar stovi Adomynės dvaras, senovėje buvęs Aluntos dvaras, priklausęs Svėdasų dvarininkui Marikoniui. Iki 19 a. pradžios ši vietovė vadinosi Aluotėliais o nuo 19 a. pradžios iki Pirmojo pasaulinio karo – Jonava. Apie 1820–1821 metus, dvarą valdant Jonui Žurauskui, imtasi restauruoti vienaukščius dviejų fligelių ištęstos L raidės formos dvaro rūmus su arkiniu cokoliu į parko pusę, su didelėmis puošniomis kolonomis iš paradinės pusės ir puošniu interjeru.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvarą nupirko Adomas Vilėniškis ir pavadino Adomyne. Jis fundavo ir bažnyčios statybą.

Dvaro rūmuose, ekskursijos dalyvius nustebino lubų puošyba, iki mūsų dienų išlikęs senasis parketas, kokio nerasime kituose dvaruose.
Susėdus verandoje šeimininkės pavaišino bandelėmis, įdarytomis varške ir razinomis bei užlietomis padažu. Tokį valgį, kaip karštą patiekalą, valgė dvarininkai. Taip pat buvome pagirdyti mėtų arbata.

Antašavos dvaras.
Mykolo Šulco projektuotas dvaras

Antašavos dvare apie jo praeitį pasakojo gidė Vaida Laučinavičė ir dabartinis dvaro šeimininkas Algimantas Drutys. Dvarvietė labai sena, minima 16 amžiuje. 1895 metais dvaras buvo žinomas kaip Papyvesiai. Šį vardą jis gavo nuo netoliese tekančios upelės Pyvesos pavadinimo. Dvarą valdant Antaševskiui buvo pastatytas naujas jo rūmas, suprojektuotas architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus mokinio architekto Mykolo Šulco.
Dvaro šeimininkas Antaševskis daug padarė svarbių darbų. Pavyzdžiui, nutiesė kelią į Kupiškį, pastatė tiltus, taip norėdamas savo dvarą padaryti labiau prieinamą keliauninkams ir sulaukti daugiau svečių.

Šiuo metu klasicistinio dvaro puošmena yra dvi jonėninės kolonos buvusiame miegamajame ir buvusi šokių salė su išlikusiais papuošimais.
Dvare ekskursijos dalyviai vaišinosi žemaitišku kastiniu, gardžiavosi kiaulienos karka, namine gira ir kupiškėnišku alumi.

Salamiestyje – šokio sūkury

Salamiestis, 16 amžiuje vadinamas Naujamiesčiu, priklausė Upytės valdytojui Jurgiui Astikui. 1580-aisiais Karalius Steponas Batoras Naujamiestį už nuopelnus dovanoja Kristupui Radvilai Perkūnui. Vėliau miestelį ir dvarą paveldi Kristupas II-sis Radvila ir jis tampa pirmuoju evangelikų reformatų židiniu Kupiškio krašte, kai 1583-aisiais Radvilos pastato savo maldos namus, o 1565-aisias įsteigia parapinę lietuvišką mokyklą, kuri žinoma kaip seniausia mokykla Kupiškio krašte.
Apie Salamiesčio dvarą ekskursijos dalyviams pasakojo V. Pakalniškienė. Po to čia pat įsikūrusiame laisvalaikio centre visus linksmino Almantas Totoris su smuikininke Daiva Plaioniene. Skambėjo dainos apie Kupiškio kraštą, ekskursantai buvo kviečiami burtis į ratelį pašokti.

Palėvenės dvare svečius pasitinka Nijolė-Marija Milaknienė su vyru Algirdu.
Aušros Jonušytės nuotraukos
Noriūnų ir Palėvenės dvarų įžymybės

Vakarop buvo sustota dar prie vieno, arčiausiai Kupiškio esančio, Noriūnų dvaro su išlikusiais senojo parko fragmentais ir jame augančiais balzaminiais kėniais, sidabriniais maumedžiais, pilkaisiais riešutmedžiais. Šis dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1560-ųjų. Dvaro rūmai statyti Henriko Venclovavičiaus. Įvairiu laiku dvaras priklausė Boločinskiams, Vilkomirskiams, Oginskiams. 1921 metais dvare vyko jo savininko Jono Adomonio sesers Pranciškos Ievos ir poeto Kazio Binkio vestuvės.

Ekskurijos paskutinė stotelė buvo Palėvenės (Komarų) dvaras. Prie šio dvaro ekskursijos dalyvius sutiko paskutiniojo tarpukario Lietuvos dvaro savininko Bogdano Komaro anūkė Nijolė-Marija Milaknienė su vyru Algirdu. Pasak jos, dvarą Lietuvoje, būtent šioje vietoje, 17 amžiaus viduryje įkūrė Komaras, atvykęs iš Padniestrės. Visi Lietuvos Komarai kilę iš Palėvenės. Mykolas Komaras pastatė dvaro rūmus, kurių dalį mes ir matome.

„Mano senelis Bogdanas buvo medžiotojas. Laikė medžioklinius kurtus. Ant jo peties tupėdavo beždžionėlė Lėta. Mėgo keliones. Iš jų parsiveždavo įvairių augalų. Dvaro parke matome Europinį maumedį ir šalia bonsą iš Kurilų salų, kurį parsivežė senelis“ – sakė paveldėtoja.

Dvare kiekvienais metais vyksta Lietuvos karališkos bajorų sąjungos respublikiniai sąskrydžiai. Pernai buvo abiturientų išleistuvių šventė.
Mums lankantis vyko Europos Sąjungos finansuotas tęstinis projektas „Iš praeities į dabartį“, kuriame dalyvavo vienos Šalčininkų rajono gimnazijos, Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos ir Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos mokiniai, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos atstovai. Moksleiviai mums parodė meninę programą.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Daugis, Eigilė, Justas, Rimantas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt