Kupiškėnų mintys

2019 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Talalojus

PRAVĖRUS SUBAČIAUS MIESTELIO ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIOS DURIS

Aušra JONUŠYTĖ

2012−07−12

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Subačiaus miestelio Šv. Trejybės bažnyčios priekinis fasadas.
Aušros Jonušytės nuotraukos
Įsibėgėja projektas „Kroštas brungiausias“. Šį kartą apsilankėme vienoje gražiausių ir puošniausių mūsų rajono bažnyčių – Subačiaus miestelio Švč. Trejybės.

Bažnyčia funduota Zigmanto Vazos 1590 metais. Pastatyta 1591 metais, pavadinta Švč. Trejybės vardu, su keturiais altoriais. Šventorius prie bažnyčios aptvertas ir apsodintas liepomis. Miestelyje bažnyčiai priklausė du sklypai. Viename stovėjo klebonija, kitame du nameliai – vargonininko ir zakristijono.
Per 1655–1661 metų neramumus bažnyčia buvo gerokai apgriauta, bet greitai atstatyta ir vyskupo Slupskio 1670 metais pašventinta. Bažnyčia medinė, keturkampė, turėjusi 6 ar 8 medinius piliorus, tris altorius.

1775 metų Subačiaus bažnyčios inventoriuje minima medinė bažnyčia su dviem bokšteliais ir dviem kupolais, neseniai apkalta lentomis. Priešais bažnyčią buvo dviejų aukštų varpinė su keturiais varpais.
Naujosios bažnyčios statybai pamažu buvo pradėta ruoštis apie 1873 metus klebonaujant kunigui Januškevičiui. Pastarojo darbą tęsė kunigas Lipkevičius, vėliau – Pranciškus Staškauskas. 1875 metais Raguvėlės seniūnija buvo numačiusi apmokėti mūrininkams atlyginimą ir dar primokėti 1050 rublių pinigais. Toks nutarimas buvo patvirtintas 1879 metais.
1881 metais gavus leidimą naujos bažnyčios statybai, greitai įsibėgėjo darbai. 1884 metų gegužės 22 dieną nauja dvibokštė bažnyčia konsekruota vyskupo Mečislovo Paliulionio.

Bažnyčios galinio fasado dalis.
1881–1884 metais statyta bažnyčia buvo mūrinė, puošni, eklektinio stiliaus. Jos architektūroje išryškėjo romaniškas ir baroko stiliai. Dvibokštė trijų navų bažnyčia yra 55x26 metrų. Išorė baltai tinkuota. Fasadas padalytas dviem karnizų eilėmis kartu su bokštais, kurie nežymiai patraukti į priekį. Trečiajame tarpsnyje išryškėja nedidelis frontonas su barokiškai banguotu profiliu. Viršutinė bokštų dalis aštuoniasienė, šiek tiek laibesnė. Bokštų stogai šalmų pavidalo su stambiais kryžiais. Skliautus remia dvi piliorų eilės. Triumfo arka ties presbiterija dekoruota reljefiniais plafonais ir tapytais ornamentais. Visi trys altoriai mūriniai.

Centrinis bažnyčios altorius.
Centrinis bažnyčios altorius Švč. Trejybės su to paties pavadinimo paveikslu. Tarp altoriaus kolonų Apaštalų Šv. Petro ir Povilo statulos. Altoriaus viršuje „Jėzaus paskutinės vakarienės su mokiniais“ paveikslas bei angelų skulptūros.
Dešinėje bažnyčios pusėje Nukryžiuotojo Jėzaus altorius. Virš jo „Apaštalų Šv. Petro ir Povilo“ paveikslas. Prie jo – Švč. Jėzaus Širdies statula. Netoli altoriaus, prie pirmos kolonos, yra Šv. Jurgio altorėlis.
Kairėje bažnyčios pusėje Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės altorius ir to paties pavadinimo paveikslas, jo viršuje – „Trijų Karalių“ paveikslas. Prie jo –Nekaltosios Mergelės Marijos statula. Netoli altoriaus, prie pirmos kolonos yra Šv. Antano altorėlis.

Nešiojamas altorėlis.
Bažnyčioje apeigų metu naudojami du nešiojami altorėliai. Vienas Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Šv. Antano altorėlis, kitas – Šv. Dominyko ir Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu altorėlis.
1888 metais šventorius aptvertas mūrine tvora. Per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjusi bažnyčia kunigo Prano Kazlausko rūpesčiu 1925 metais buvo suremontuota, apdengta skarda.
Manoma, kad parapija buvo įsteigta tik pastačius bažnyčią. Ilgą laiką ji turėjo pastovias ribas, ir tik dvidešimto amžiaus pradžioje prasidėjo parapijos mažėjimas. Atsiskyrė Karsakiškio ir Geležių filijos. 1926 metais įsteigiama Surdegio parapija, 1940–1941 metais Subačiaus geležinkelio stoties miestelio parapija.

Ant bažnyčios lubų nupiešta komuninė, kurią laiko angelai.

Ant bažnyčios lubų pavaizduota monstrancija.
Nepriklausomybės metais Subačiaus miestelyje aktyviai veikė religinės draugijos, buvo aktyvi parapijos veikla. Po Antrojo pasaulinio karo parapijos veikla labai sumenko, žymiai sumažėjus gyventojų skaičiui. Subačiaus miestelio bažnytinę veiklą labai susilpnino 1937–1938 metais pastatyta Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietės bažnyčia.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Arnulfas, Giedrė, Giedrius, Girvinas, Vytė, Vilhelmina, Vilė.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt