Kupiškėnų mintys

2019 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Talalojus

KUPIŠKIO BAŽNYČIA: DAUGIAPRASMIAI LITURGINIAI DRABUŽIAI IR JŲ STILIAI

Banguolė ALEKNIENĖ

2012−07−05

Komentarai9    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

1900–1914 m. Kupiškio klebono ir dekano kanauninko St. Janulevičiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (senoji nugriauta 1903 m.). 1921 m. rugsėjo 7 d. vyskupas Pranciškus Karevičius bažnyčią konsekravo.
Banguolės Aleknienės nuotraukos
Tradiciškai katalikų dvasininką įsivaizduojame vilkintį juodą sutaną, priekyje susegamą 33 sagutėmis, simbolizuojančiomis Kristaus amžių nukryžiavimo metu, ir kunigiška apykakle („koloratke“). Šią apykaklę kunigai nešioja ir vilkėdami kasdieninį pasaulietišką kostiumą, megztinį. Tačiau per šv. Mišias, kitokias bažnytines apeigas dvasininkus regime vilkinčius labai gražiai dekoruotus, įvairiaspalvius liturginius apdarus.
Bažnytiniai drabužiai turi savitą istoriją ir prasmę, apie kurią daugelis mažai ką žinome. Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje yra įdomi liturginių drabužių kolekcija kaskart naudojama religinių apeigų metu. Kai kurie apdarai čia yra saugomi dar iš prieškario laikų. Gal kada nors jie taps muziejinėmis vertybėmis.

Pagrindiniai liturginiai drabužiai

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios kunigas Justas Jasėnas yra parengęs mokiniams edukacinę pamoką apie bažnytinius drabužius. Dvasininkas maloniai sutiko parodyti tuos nekasdieniškus liturginius apdarus ir papasakoti plačiau apie jų paskirtį. Pradėjome nuo pačių svarbiausių, kuriuos per religines apeigas visuomet privalo dėvėti dvasininkai.

Alba (Jėzaus kančios drabužis) – siuvama iš natūralaus pluošto balto audinio. Ji į apačią platėjanti, ilga, beveik siekia žemę, gali būti su kapišonu arba be jo. Šis drabužis yra kilęs iš romėnų tunikos. Balta albos spalva simbolizuoja sielos tyrumą. Kartais alba būna sujuosiama balta virvele, kurios galai baigiasi kutais. Ši juosta simbolizuoja virves, kuriomis surištas Jėzus buvo vedamas į kančią. Visa tai yra širdies tyrumo, blogio sustabdymo išraiška.

Patriotiniais ir religiniais simboliais puošta stula.
Stula (šalis) – senovės graikų drabužio dalis. Tai nemirtingumo simbolis, taip pat kunigiškų pareigų, teisės suteikti sakramentus simbolis. Stulą kunigas būtinai dėvi atlikdamas visas religines apeigas po arnotu. Stulos spalva priklauso nuo švenčių prasmės, kokias apeigas jis atliks. Antai violetinė – atgailos, gedulo spalva, labiau tinka einant klausytis išpažinčių, per laidotuves, o balta – krikštijant vaikelį, per vestuves, kai ką nors reikia pašventinti. Stulos yra puošiamos religiniais simboliais.

Arnotas (graikiškai puošnus) – per šv. Mišias privalomas drabužis. Jis simbolizuoja Kristaus meilę žmogui. Šis drabužis velkamas ant kitų bažnytinių drabužių. Tai reiškia tos meilės viršenybę.
Kupiškio bažnyčioje yra gotiško ir romėniško stiliaus arnotų. Gotiškieji trumpesni, su puošnia nugaros dalimi, nes anksčiau šv. Mišias kunigas laikydavo atsisukęs į altorių. Jie siuvinėti aukso siūlais augalų motyvais (vynuogių kekės, rugio varpos, lapai, viskas, kas susiję su maistu, gyvastimi), puošti religiniais simboliais (išsiuvinėtas Jėzaus ženklas, įkomponuoti šventųjų paveikslai).

Arnotas (graikiškai puošnus) – per šv. Mišias privalomas drabužis. Jis simbolizuoja Kristaus meilę žmogui. Šis drabužis velkamas ant kitų bažnytinių drabužių. Tai reiškia tos meilės viršenybę.
Tačiau yra ir be šių simbolių, pvz., tik margintų gėlių motyvais. Vieno arnoto vidinėje pusėje išsiuvinėtas priminimo ženklas, kad tai yra Elžbietos Kavoliūnienės auka, 1934 m. liepos 15 d.Kito arnoto vidinėje pusėje yra prisiūta medžiagos juostelė, kurioje užrašyta, kad šis arnotas yra 1977 m. padovanotas kunigui klebonui Klemensui Gutauskui.
Šiuo metu dažniausiai dėvimi romėniško stiliaus arnotai ilgesni, į apačią platėjantys, panašūs į tuniką.
J. Jasėnas pabrėžė, kad šiuo metu arnotai puošiami labai minimaliai, kokiu vienu religiniu ženklu. Nebėra senojo puošnaus dekoravimo.

Kiti drabužiai

Per apeigas kunigai ant arnoto dar deda vėliumą ir juo apsigobia pečius. Kartais ant arnoto užsivelkama ir kapa, kurios prasmė tokia pat kaip arnoto. Viduramžiais ji saugodavo nuo lietaus. Šiais laikais ji užsivelkama per procesijas, pasitinkant vyskupą, sutuoktinius ir kitais atvejais.
Į arnotą panašus diakono, neįšventinto į kunigus, drabužis dalmatika. Diakonas stulą juosia per petį.
Kamžos – balti bažnyčios patarnautojų drabužiai. Jos taip pat panašios į tunikas. Gali būti ilgos ir trumpos.

Aksesuarai ir kepuraitės

Metalinės kapos sąsagos.
Liturginius drabužius papildo įvairūs aksesuarai, pagal kuriuos galima atpažinti, kokio rango yra dvasininkas.
Pasak J. Jasėno, išskirtiniai yra vyskupo drabužiai. Juos papildo kryžius ant kaklo, žiedas su ištikimybės bažnyčiai ženklu, lazda, valdžios ženklas, ir vyskupo kepurė – mitra. Pagal šventę jos spalva gali būti violetinė, balta, raudona. Vyskupas dar nešioja ir apvalią vyšninę kepuraitę – pijusę. Tokia pat popiežiaus kepuraitė – balta, o kardinolo – raudona. Žydų panaši kepuraitė vadinama – kipa.

Senesni kunigai dar nešioja, dažniausiai per laidotuves, juodą kunigo kepurę. Anot J. Jasėno, jaunesni kunigai jau nieko ant galvos nebesideda. Taigi bėgant laikui, keičiasi ir kunigų drabužių stilius. Pasaulyje katalikų kunigų drabužiai nėra absoliučiai vienodi. Pavyzdžiui, italų dvasininkų stilius yra kitoks, nei vokiečių. Lietuva per maža šalis, kad diktuotų madas šioje srityje. Dažniausiai liturginių drabužių mūsų šalies dvasininkai įsigyja Lenkijoje, kartais Italijoje. Kai kas ir pas siuvėją užsisako.

Spalvų prasmė

Arnotas puoštas šventojo paveikslo aplikacija.
J.Jasėnas sakė, kad nuo bažnytinių metų ciklo priklauso, kokios spalvos liturginius drabužius dėvės kunigai. Žaliai jie vilki po šv. Velykų iki pat šv. Kalėdų. Žalia yra šiokiadienių spalva, simbolizuoja viltį. Raudona simbolizuoja ugnį, kraują, kančią, kankinystę, karštą meilę, dvasinę auką. Raudonus liturginius drabužius kunigai dėvi kankinių, apaštalų šventėse, Verbų sekmadienį, Didžiojo penktadienio pamaldose. Balta simbolizuoja tyrumą, nekaltybę ir džiaugsmą. Auksinė spalva prilyginama baltai. Velykų savaitgalį visi pasaulio kunigai per šv. Mišias dėvi tik auksinius ir baltus liturginius drabužius. Juoda – gedulo spalva, simbolizuojanti tamsą, neviltį, beprasmybę, pragarą, prakeiksmą. Pasak kunigo, dvasininkai šiais laikais beveik nebedėvi tokios spalvos drabužių. Dabar gedulą simbolizuoja violetinė, su vilties atspalviu, spalva. Tai reiškia, kad Dievas žmogui siunčia pagalbą, paguodą ir sunkiausią gyvenimo akimirką.


Skaityti komentarus (9)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Mantrimas, Mantrimė, Mantvilas, Mantvilė, Manvilas, Manvilė, Matas, Nijolė, Viskintas, Viskintė.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt