 |
|
|
2024 m. gegužės 3 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KAPINėS - MIESTAI TIK KūNų BUVEINėMS
Už akmeninės tvoros ir vartų arkos - mūsų netektieji.
IÅ¡ tolo baltumu Å¡vieÄia angelas prie JankeviÄių giminÄ—s amžinojo poilsio vietos. Žvilgsnis nedaug tegali pasakyti: Äeža po kojomis nukritÄ™ liepų ir beržų lapai, ramybÄ—. IÅ¡ tolo Å¡vieÄia baltas angelas, saulÄ—s nuÅ¡viestas, rymo aukÅ¡Äiausias ir svarbiausias kapinių paminklas nepriklausomybÄ—s kovose žuvusiesiems su gerai matomu užraÅ¡u „Garbinga mirti už tÄ—vynę“. Palei kapinių tvorÄ… - kuklÅ«s kryželiai tÄ—vynÄ—s gynÄ—jams savanoriams ir 1941 metų sukilimo dalyviams. Buvo laikas, kai Å¡ių kapelių vieÅ¡oje atmintyje tarsi nebuvo, ne visos valdžios pripažįsta mirusiųjų lygybÄ™. Kalnelis, ten, sakoma, smagiau mirusiems gulÄ—ti, ten bÅ«ta senųjų kapinių, nes smÄ—lis, sausa. O link Varležerio, žemÄ—liau, ten Å¡lapia, ten nenorÄ—jo žmonÄ—s laidoti savųjų... DaugybÄ— granito, Å¡viežio, spindinÄio, ir dar daugiau apsamanojusių akmenų su iÅ¡dilusiais raÅ¡menimis. Taip visi susiglaudÄ™, susispraudÄ™ - negi mirusiems irgi artumo norisi?
Ir Äia - grÅ«stis. 1997 metų rugpjÅ«Äio 28 dienÄ… priimtu rajono Tarybos sprendimu buvo nutarta pakeisti Å¡ių kapinių statusÄ…, jas iÅ¡ dalies uždaryti, leidžiant laidoti tik giminÄ—s kapavietÄ—se. Neturintiems Äia artimųjų tenka keliauti kiton vieton, į naujÄ…sias kapines prie KiÅ¡kio miÅ¡ko. „O kaip ten nenorÄ—jo žmonÄ—s, 1989-aisiais, kai tik buvo atidarytos naujosios kapinÄ—s, primygtinai praÅ¡ydavo senosiose bet kokio kampelio ar kur nors patvory, kad ir ant tako priglausti. Pirmais metais tik vienas žmogus naujoje vietoje tebuvo palaidotas. Dabar kasmet bÅ«na po 40 ar 50 laidotuvių, senosiose kapinÄ—se vis dar laidojame vidutiniÅ¡kai po 100 mirusiųjų“, - pasakoja bendrovÄ—s aplinkotvarkos tarnybos meistrÄ— Violeta StrolienÄ—. Žinoma, reikia įrodyti, kad Å¡eimos kapavietÄ— yra prižiÅ«rima, įvardinti paskutinį palaidojimÄ…. Nuo pastarojo turi bÅ«ti praÄ—jÄ™ ne mažiau 25 metų.
KapinÄ—s tolyn plÄ—tÄ—si nuo smÄ—lio kalnelio. AutorÄ—s nuotraukos Reikia surasti senÄ… kapavietÄ™, bÅ«na, žmogus neprisimena, kuriame kapinių kvartale ji buvo, o ir pasižiÅ«rÄ—ti nÄ—ra kur, nes kapinių tikslių planų komunalininkai neturi (inventorizacija atlikta 1983 metais, ten pažymÄ—ti tik želdiniai ir bendras kapinių plotas, virÅ¡ijantis 3,1 ha), taigi belieka pasikliauti gyvÄ…ja atmintimi, ieÅ¡koti pažįstamų ar buvusių kaimynų. Beje, senosiose, dar neiÅ¡plÄ—stose kapinÄ—se, kupiÅ¡kÄ—nai stengdavosi iÅ¡laikyti kaimynystÄ™ ir giminystÄ™ - kaip greta gyvenÄ™, taip siekdavo Å¡alimais atgulti ir amžino poilsio. Bet gyvenime visaip nutinka, ne visi iÅ¡saugo glaudų ryšį gyvendami, jo pasigenda ir imasi ieÅ¡koti, jau netekÄ™ savųjų. „Dukra gal po 30 ar 40 metų panoro aplankyti tÄ—vo kapÄ…, prisiminÄ— tik, kaip mažutÄ— dalyvavo jo laidotuvÄ—se. IeÅ¡kojome pagal pažįstamų žmonių prisiminimus, bet paÄios kapavietÄ—s surasti nebepavyko“, - tokių ir panaÅ¡ių nutikimų kapinių prižiÅ«rÄ—toja gali papasakoti ne vienÄ…. Yra tekÄ™ prižiÅ«rÄ—tojai atlaikyti ir piktus priekaiÅ¡tus, kam leidžia per arti kasti duobÄ™, kodÄ—l sutvarko be leidimo... Tikrai keistas priekaiÅ¡tas už gerÄ… darbÄ…, bet suprantamas mirusiojo artimųjų nerimas, kai baiminamasi, kad neužgrobtų kas svetimas Å¡eimos kapavietÄ—s. DÄ—l paties sunkiausio kapinių prižiÅ«rÄ—tojos darbo - takų žolių ravÄ—jimo, lapų grÄ—bstymo, sniego kasimo, įveikiant net 1,5 kilometro atstumus, žinoma, niekas nepriekaiÅ¡tauja, dar kartais ir palieka kur ant tako Å¡akų, žolių, grunto krÅ«vas, nesivargindami nuneÅ¡ti iki Å¡iukÅ¡lių surinkimo aikÅ¡telių. Jų, beje, net trys, speciali yra ir augalinÄ—ms atliekoms paskirtoji. Kapinių tvarkytojai jau pastebi vienÄ… Å¡iuolaikiÅ¡kÄ… ypatumÄ…: Å¡eimų kapavietÄ—se vis dažniau laidojami kremuoti palaikai, dažniausiai parvežti iÅ¡ užsienio. Taip patogiau, nereikia iÅ¡laukti 25 metų nuo paskutinio palaidojimo, užtenka iÅ¡kasti vieno metro gylio duobÄ™ urnai nuleisti. Visos kapinÄ—s yra kultÅ«ros paveldo objektas, taigi turÄ—tų bÅ«ti tikslÅ«s kapinių planai, identifikuotos ir apraÅ¡ytos visos kapavietÄ—s. Deja, iki tokios tvarkos - neužmatomi toliai. Valdžia neturi tam lėšų, trÅ«ksta specialistų, nÄ—ra pasiryžimo. Yra tik pavieniai entuziastai ir jų fragmentiÅ¡kos pastangos. DanutÄ— BaronienÄ—, KupiÅ¡kio vieÅ¡osios bibliotekos KraÅ¡totyros ir informacijos skyriaus vedÄ—ja, prieÅ¡ penkerius metus sumanÄ— inventorizuoti kapavietes senosiose kapinÄ—se. Tada iÅ¡gyvendama sunkų asmeninį laikotarpį, dažnai lankydamasi kapinÄ—se, prisiÄ—mÄ— sau tokiÄ… užduotį. PasitarÄ— su tuomeÄiu kultÅ«ros vertybių apsaugos specialistu Kazimieru StanÄiku ir Ä—mÄ—si darbo. „Gal tris ar keturis mÄ—nesius Ä—jau kasdien iÅ¡ eilÄ—s per visus kapinių kvartalus, palei visas kapavietes, raÅ¡iau, žymÄ—jausi, kalbinau žinanÄius žmones, tikslinausi. Sulaidota be tvarkos, trÅ«ksta daug informacijos, iki galo viskÄ… surinkti ir sutvarkyti reikia didesnių pajÄ—gų ir specialistų“, - įsitikinusi D. BaronienÄ—. 2001 metais ji yra paraÅ¡iusi nedidelį kraÅ¡totyros darbÄ… apie žymių kupiÅ¡kÄ—nų kapavietes. Gana iÅ¡samų ir įdomų darbÄ… apie senÄ…sias KupiÅ¡kio kapines 2005 metais parengÄ— Kauno Vytauto Didžiojo universiteto istorijos fakulteto studentas Andriejus Stoliarovas. Jis surinko nemažai archyvinių duomenų, apraÅ¡Ä— kai kurių žymių KupiÅ¡kio kraÅ¡to žmonių ir giminių kapavietes, nagrinÄ—jo kapines pagal istorinius laikotarpius, apklausÄ— nemažai kultÅ«ros, istorijos specialistų, muziejininkų, surinko gyvų prisiminimų. Esama įvairių duomenų, kada įsteigtos Å¡ios kapinÄ—s, sakoma, kad joms apie 200 metų. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos“ II tome V. Jankausko ir A. Totorio straipsnyje įvardijama tiksli data - 1818 metai. Ä® rytus nuo miestelio bažnyÄia numatÄ— steigti kapines ir joms skyrÄ— 1,5 ha savo žemÄ—s. Teritorija buvo aptverta akmenine tvora su arka, 1820 metais pastatyta mÅ«rinÄ— koplyÄia. Yra liudijimų, kad ten carinÄ—s Rusijos valdymo metais knygneÅ¡iai slÄ—pdavo slapta gabenamas lietuviÅ¡kas knygas. Per pirmÄ…jį pasaulinį karÄ… koplyÄia buvo apgriauta ir 1936 metais toje vietoje kunigo Kazimiero Mockaus rÅ«pesÄiu įrengta Lurdo koplyÄios kopija, greta palaidotas ir pats kunigas. Kapinių lankytojai ten dažnai uždega žvakutÄ™, pasimeldžia. Esama žinių, kad dar iki Å¡ių kapinių KupiÅ¡kyje bÅ«ta kitų laidojimo vietų. Gedimino gatvÄ—je, už RaÄiupio upelio, kur stovi policijos komisariato pastatas, statybvietÄ—se kadaise rasta 16-17 amžiaus monetų, ten galÄ—jo bÅ«ti laidojami žmonÄ—s. Senos žydų kapinÄ—s yra buvusios prieÅ¡ais kultÅ«ros namus. Senosiose kapinÄ—se palaidota nemažai KupiÅ¡kio kraÅ¡tui nusipelniusių garbingų žmonių - pedagogų, gydytojų, kraÅ¡totyrininkų, kunigų, knygneÅ¡ių, istorikų. A. Stoliarovo darbe apraÅ¡ytos Glemžų, Matulionių, Aleknų, Zulonų, JankeviÄių giminių bei kitos kapavietÄ—s. Daugelio amžinojo poilsio vietas ženklina vertingi skulptorių ir tautodailininkų medžio drožėjų sukurti paminklai ir kryžiai. IÅ¡ tolo baltumu dangaus mÄ—lynÄ—je Å¡vieÄia baltas angelas, sergstintis Justino JankeviÄiaus, KupiÅ¡kio progimnazijos direktoriaus, ir jo giminÄ—s kapavietÄ™. Ä®spÅ«dingas kito pedagogo, gimnazijos direktoriaus Vinco Eiduko kapo paminklas, kurį sukÅ«rÄ— skulptorius Bernardas BuÄas. Didžioji dalis Äia palaidotųjų katalikai, bet yra ir staÄiatikių. Nemažai lenkiÅ¡kų užrašų. StabtelÄ—jus prie senų antkapinių paminklų ir perskaiÄius apÄ—jusius samanomis žodžius - „Patras... gimis ...miris“ - aiÅ¡ku, kad Äia savieji, tikrieji kupiÅ¡kÄ—nai ilsisi. KapinÄ—s - ne kažkur toliuose, o arti, Å¡alia miestų ir kaimelių, prie visų mÅ«sų. ÄŒia ryÅ¡kiai įbrėžtas buvusiųjų kartų ir ankstesniojo gyvenimo pieÅ¡inys. ÄŒia slypi vertingas gyvenimo bÅ«do ir žmonių santykių žinių lobynas. Tik reikia norÄ—ti ir mokÄ—ti jį perskaityti. Ne tik VÄ—linių proga... Reikia tÄ… lobynÄ… saugoti. Taip sakÄ— visi kalbintieji.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Aleksandra, Aleksandras, Artautas, ArtautÄ—, Arvis, Arvystas, JaunÄ—, Jaunius, Juvenalis, Kantvilas, KantvilÄ—, Kantvydas, KantvydÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 014 368 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
