Kupiškėnų mintys

2019 m. lapkričio 17 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Talalojus

STIRNIŠKIUOSE - BAJORŲ PĖDSAKAI

Ingrida NAGROCKIENĖ

2012−10−11

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Iš praeityje didingų rūmų šiandien likusi tik dalis. Buvusius pastatus liudija aptrupėję bokštų griuvėsiai.
Tiems, kurie dar neįsimylėjo rudens, krentant spalvotiems medžių lapams reikėtų apsilankyti Stirniškiuose. Čia slėnyje įsikūręs mažas kaimelis įkvepia savo ramybe ir jaukumu, o pačiame viduryje stovintis Palėvenės dvaras užburia nostalgija ir šlovinga praeitimi.

Nuo rūmų iki sandėlių

Pirmuose rašytiniuose šaltiniuose Palėvenė (sovietmečiu pavadinta Paulionka) minima nuo 1654 metų, kai Mykolas Komaras įsikūrė Palėvenės dvare. Tuomet tai buvo Ukmergės apskritis.
Šis dvaras - pagrindinė Komarų rezidencijos vieta. Komarai senąjį namą perstatė į gana pretenzingus rūmus. Juose įrengtos 26 įvairios paskirties, formos ir dydžio patalpos.
Pirmame aukšte buvo erdvus kvadratinis, su išėjimu į oranžeriją salonas ir greta valgomasis, kurio sienos dekoruotos riešutmedžiu. Sienas puošė daugiausia K. Pochlavskio ir ruso A. Lundos piešti šeimos portretai. Iš retesnių baldų - Marijos Antuanetės laikų spinta - komoda iš Prancūzijos.

Sutvarkyti dvarą ir jo plačią aplinką šeimininkams kainuoja daug darbo ir pinigų.
Rūmus supo 2 ha ploto angliško stiliaus parkas. Jis išsiskyrė senais ir retais medžiais. Į dvarą vedė apie kilometro ilgio beržų ir šermukšnių alėja. Ji išlikusi iki šiol. Tebėra ir šimtametė didžialapė liepa bei Lietuvoje retas kurilinis maumedis.
Nuo 1859 metų Komarų dvare veikė malūnas ir spirito varykla. XIX a. pab. žemės ūkis čia buvo tvarkomas naujoviškai.
XIX a. pab.-XX a. pr. Palėvenės dvaras atiteko sūnui Bogdanui Komarui (1884-1962). Jis buvo baigęs Sankt Peterburgo žemės ūkio mokyklą ir Krokuvos Jogailos universiteto Agronomijos fakultetą.

1940 metais sovietinė valdžia dvarą nacionalizavo. O Antrojo pasaulinio karo metais dvaro pastatai smarkiai apgadinti - ant rūmų buvo išmesti sprogmenys.
Vėlesniais metais ūkiniame dvaro pastate buvo įsikūręs „Anykščių vyno“ filialas (spaustos obuolių sultys ir gamintas kalvadosas), vėliau Panevėžio autokompresorių gamyklos „Aurida“ ir kolūkio bendras cechas. Vienoje patalpų veikė musgaudžių gamybos cechas. Pastatais naudojosi ir Kupiškio miškų ūkis. Sovietmečiu dvaras buvo visiškai nustekentas.

Į Nijolės Marijos Milaknienės rankas protėvių dvaras atiteko 1992 metais.
Netikėtas radinys

Antram gyvenimui Palėvenės dvarą prikelti nusprendė apleistus pastatus paveldėjusi Bogdano Komaro anūkė Nijolė Marija Milaknienė. Ypač šeimos turtą atgaivinti užsidegė jos sūnus Egidijus Matulevičius. Jis jau 18 metų priklauso Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) Panevėžio skyriui, o nuo 2006 m. eina šios organizacijos Lietuvoje maršalkos pareigas: rūpinasi tinkamu posėdžių organizavimu, paruošimu bei vedimu, stengiasi ieškoti kompromisų tarp 50 senato bajorų.
Dažnai LBKS susirinkimai rengiami ir Palėvenės dvare. Tačiau reikėjo daug lėšų ir pastangų jį atkuriant.

Be to, kartu su paveldėtu dvaru šeimininkų pečius užgulė ir visa šeimos istorija. Reikėjo surinkti kuo daugiau faktų apie savo šaknis, apie pačių pastatų praeitį.
Laimei, atgavus Palėvenės dvarą, šalia jo gyvenę Monika ir Adolfas Vapšiai (iki karo dirbę dvare) grąžino N. M. Milaknienei išsaugotą Bogdano Komaro archyvą. Tai buvo nedidelis senas lagaminėlis, pilnas dokumentų.
Jame gulėjo 1915 metų dvaro inventorizacijos, žemės dokumentai, dienoraštis, bajorystę patvirtinantys dokumentai, daug nuotraukų ir net dvaro šunų - kurtų - pasai.
Iš radinio paaiškėjo, kad Komarų giminė Lietuvoje valdė apie 40 dvarų.
Tarp vertingiausių istorijos šaltinių naujieji dvaro šeimininkai rado ir net 17 kartų Komarų giminės medį. Pagal jį Palėvenės bajorai giminiavosi su Rostropovičių, Kerbedžių, Riomerių, grafų Mohlių ir kitomis giminėmis.

Į Nijolės Marijos Milaknienės rankas protėvių dvaras atiteko 1992 metais.
Remonto pabaigos dar nesimato

Protėvių nuotraukos, Komarų giminės herbas, bajorystės pripažinimo aktas dabar kaba kiekvieno kilmingos šeimos nario namuose. Juos turi N. M. Milaknienės vaikai: sūnūs Egidijus ir Mindaugas bei dukra Inesa.
Taip pat yra sukurta ir šios giminės vėliava, kurią dvaro šeimininkai iškelia valstybinių ir šeimos švenčių proga.
O šurmulio šiame šlovingos praeities kampelyje tikrai netrūksta. Į dalinai restauruotą dvarą užsuka ir turistų grupelės, ir pavieniai keliautojai. Čia įrengtose salėse vyksta įvairios puotos, kūrybinės parodos. Viena jų, pačios N. M. Milaknienės rankomis siuvinėtų paveikslų paroda dabar puošia pagrindinę dvaro salę.

Viena pirmųjų Palėvenės dvaro restauruotų salių. Čia dabar kaba Komarų herbas ir
N. M. Milaknienės rankdarbių paroda.
Autorės nuotraukos
Kol kas, pasak šeimininkės, dvaro išorėje pakeistas stogas, sutvarkytos sienos, nuolat gražinama aplinka. Viduje visiškai restauruotos dvi salės, koridorius ir tualeto kambarys. Didelių reikalavimų, anot jos, remonto darbams nėra. Mat nors tai ir paveldo objektas, nėra žinių apie jo interjero detales.
Nepaisant to, dvarą prikelti labai brangu. Ir nežinia, N. M. Milaknienės teigimu, kada šis objektas bus visiškai baigtas remontuoti. Dar liko sutvarkyti 6 kambarius, kuriuose galėtų būti poilsio kambariai užsukantiems turistams ar švenčių dalyviams. Vieną iš patalpų planuojama skirti dvaro muziejui įrengti.

„Viskam reikia pinigų. Kiek patys pasistūmėjome į priekį, tiek ir turime. Valdžia mums nepadeda. O naudotis Europos Sąjungos parama taip pat reikia savų lėšų“, - sakė pašnekovė.

Moteris džiaugtųsi, jei rajono valdžia bent nuorodą į lankytiną vietą pastatytų. Dabar, anot jos,  žmonės neranda nei Stirniškių, nei Pauliankos, nei Palėvenės dvaro.
Pati N. M. Milaknienė gyvena šalia dvaro, pastate, kuris praeityje buvo dvaro pieninė. Gražiai sutvarkyta sodyba buvo paskelbta gražiausia rajone.


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Benita, Erta, Everardas, Getautas, Getautė, Gilvilė, Klotilda, Kobutas, Kodravas, Kodravė, Koglandas, Koglandė, Nemira, Salė, Salomėja, Viktorija.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt