Kupiškėnų mintys

2019 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Talalojus

DVARININKO ADOMO VILĖNIŠKIO FUNDUOTA BAŽNYČIA

Aušra JONUŠYTĖ

2012−09−27

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Adomynės bažnyčios priekinio fasado dalis.
Gana vėlai pastatyta Adomynės Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia turi įdomią istoriją, glaudžiai susijusią su Adomynės dvaro valdytojais.

Adomynės kaimo bažnyčios, pastatytos Aluočio upelio kairiajame krante, istorija prasideda XIX a. pradžioje, kuomet dvarininkas Jonas Žurauskas 1826 metais Jonavos dvare įrengė koplyčią.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą iš dvaro savininkių Sofijos Koscialkauskienės ir Malvinos Maksimovos (Žurauskaičių) 193,93 dešimtinių žemės su visais pastatais už 23 500 sidabrinių rublių nusipirko eigulys Adomas Vilėniškis, kurio tėvas Silvestras pas J. Žurauską dirbo miško darbininku degutininku. Naujasis dvaro savininkas A. Vilėniškis, savo brolio sūnaus kunigo Juozapo Vilėniškio paragintas, nusprendė Jonavos dvare pastatyti bažnyčią ir įkurti parapiją, nes gretimos bažnyčios buvo tolokai nuo šios vietovės.


Adomynės bažnyčios fundatorius
Adomas Vilėniškis.
Ruošiantis maldos namų statybai buvo kaupiama mediena. Tačiau Pirmasis pasaulinis karas sustabdė statybą. Karo metu iš Pajūrėlio parapijos atvykus kunigui Liudui Kaulakiui Jonavos dvaro rūmuose įrengiama koplyčia, ir pusantrų metų joje laikomos pamaldos. Kunigui L. Kaulakiui mirus, 1917 metais bažnyčios statyba rūpinasi kunigas J. Vilėniškis su savo dėde Adomu Vilėniškiu, kuris užrašė bažnyčiai 30 ha žemės, ūkio trobesius ir pusę dvaro rūmų. Nuo dvaro savininko vietovė gavo Adomynės vardą, o medinė bažnyčia buvo baigta statyti 1921 metų spalio 23 dieną ir Utenos dekano kunigo Jono Jarašiūno pašventinta tapo Skapiškio parapijos filija. 1928 metų liepos 16 didelėmis J. Vilėniškio pastangomis įkuriama parapija.

Medinė bažnyčia pastatyta pagal tradicinį planą, kaip statyta ir seniau. Stačiakampio plano pastato plotas 24x12 metrų, su puošniu fasadu, dviem zakristijomis. Bažnyčios sienų aukštis septyni metrai. Siauromis, stačiomis lentelėmis apkaltą sieną simetriškai padalija plačios durys ir du langai aukščiau. Fasadinę dalį pagyvina du langai, aukštas frontonas su rozete ir aštuoniakampis bokštelis, užsibaigiantis smailiu stogeliu su kaltiniu kryžiumi. Stogas dvišlaitis, dengtas skarda. Šoninių sienų langai dideli, su į daug stiklinių padalų. Durų ir langų angos puoštos reljefiškais trikampiais sandrikais. Bažnyčioje įrengti trys altoriai, papuošti Igno Šlapelio tapytais paveikslais, yra penkių balsų vargonai, šventorius aptvertas mūrine tvora. Bažnyčioje stovi Vlado Bieliausko drožtos Marijos ir šv. Juozapo medinės skulptūros. Kryžiaus kelio paveikslai taip pat tapyti Igno Šlapelio.

Bažnyčios didysis altorius su Švč. Trejybės paveikslu.
Didžiajame altoriuje yra Švč. Trejybės paveikslas, kairėje - Švč. Mergelė Angeliškoji, dešinėje - šv. Antanas. Šventoriuje palaidoti kunigai Juozapas Vilėniškis (bažnyčios statytojas, gimęs 1873 m., miręs 1952 m.), Steponas Pelešynas (1908-1984, 1950-1956 metų Sibiro tremtinys) ir Aloyzas Raugalė (1911-1942).

Dvidešimto amžiaus aštuntame dešimtmetyje altoriai buvo perdaryti. 1999 metais bažnyčios vidus iškaltas lentelėmis. Bažnyčios šventoriaus dešinėje pusėje stovi medinė varpinė su keturiomis angomis viršutinėje dalyje, ji dengta keturšlaičiu stogu, siekiančiu maldos namų stogą. Varpinės sienos viršuje truputį siauresnės.

17pg.jpg17_1pg.jpg17_2pg.jpg17_3pg.jpg17_4pg.jpgKanauninkas Juozapas Vilėniškis.Varpinė Adomynės bažnyčios šventoriuje.
Adomynės bažnyčios galinio fasado vaizdas iš kampo.Angelas, saugantis vaikus, virš Švč. Mergelės Angeliškiosios altoriaus.
Šv. Antanas.
Autorės nuotraukos
04804804800
    1  iš  5    

Kanauninkas Juozapas Vilėniškis.


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Anastazija, (Nastė), Dagnė, Martinjonas, Martyna, Martynas, Martys, Menas, Milvydė, Vyginta, Vygintas, Vygintė, Vygirda, Vygirdas, Vygirdė.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt