Kupiškėnų mintys

2020 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

Sveikata

PROFESORĖ LAIMA GRICIŪTĖ:

Banguolė ALEKNIENĖ

2008−05−22

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Praėjusį šeštadienį Vilniuje buvo surengtas devintasis projekto "Nedelsk", vykdančio krūties vėžio prevenciją, seminaras. Pranešimą "Vėžio problema šiandien" skaitė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto profesorė Laima Griciūtė.

Onkologija 21 amžiaus pradžioje

Pasak L. Griciūtės, niekas neatsiranda tuščioje vietoje. Šiuolaikinė onkologija remiasi tuo, kas padaryta ankstesniais laikais. Šioje srityje į sėkmę 20-ajame amžiuje buvo gerokai pasistūmėta. Pirmiausia pagerėjo diagnostika, nustatyta daug vėžio atsiradimo priežasčių, atsirado šios ligos profilaktika, tarptautinis onkologų bendradarbiavimas. Praėjusiame šimtmetyje vėžys buvo tolygus mirčiai. Šiuo metu ši nuostata jau susvyravusi. Siekiama žmogų ne tik išgelbėti, bet ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Vėžio gydymo esmė - pašalinti išsisėjusias organizme vėžines ląsteles. 20 a. pradžioje pagydoma buvo tik 5 proc. vėžiu susirgusių žmonių. Tai paprastai būdavo neišplitę, vaizdžiai tariant, peiliu pasiekiami augliai. Vėliau, atsiradus radikalesnėms operacijoms, 1920 m. - rentgeno terapijai, pavykdavo pagydyti 20 proc. šios rūšies ligonių. 1950 m. į gydymo procesą įsijungus chemoterapijai šie rodikliai pagerėjo iki 30 proc.

Nuo 2000 m. pagydoma 50 proc. onkologinių ligonių, turint omenyje visas vėžio lokalizacijas. Yra vėžinių susirgimų, kur pasveiksta apie 90 proc. ligonių, pvz., odos vėžio atveju, bet yra ir iki šiol labai sunkiai pasiduodančių gydymui vėžio formų, kaip plaučių, kiaušidžių navikai.
Per pastaruosius 20 m., pasak profesorės, vėžio gydymas visose šalyse labiau nepagerėjo ir stabtelėjo ties 48-50 proc. išgydytųjų riba. Vadinasi, šiuolaikinis mokslas nesugeba peržengti kažkokio slenksčio. Daug ateityje tikimasi iš genų terapijos, molekulinės biologijos.

Apie profilaktiką

L. Griciūtė kalbėdama apie profilaktiką išskyrė du svarbiausius jos uždavinius - nustatyti rizikos faktorius, kurie lemia onkologinius susirgimus, ir imtis tam tikrų visuomeninių veiksmų, kad jiems pasireikšti būtų kuo anksčiau užkertamas kelias.
Atlikę tyrinėjimus mokslininkai yra nustatę, kad labiausiai letalinius (mirtinus) vėžio atvejus lemia rūkymas (25,31 proc.) ir mitybos ypatumai (20,80 proc.). Kiti faktoriai irgi turi lemiamos reikšmės, bet mažiau, pvz., alkoholis (4,60 proc.), profesija, vaistai, pramonės produkcija, infekcijos, elektromagnetinė spinduliuotė, aplinkos užterštumas ir kt.
1985 m. buvo visuomenei pristatytas (2003 m. atnaujintas) Europos kovos su vėžiu kodeksas. Norėdami išvengti šios ligos visų pirma turėtume nerūkyti, nebūti šalia rūkančių. Tabakas ne tik 30 proc. didina riziką susirgti plaučių vėžiu, bet gali sukelti ir gerklų, burnos ertmės, nosies ertmės, ryklės, stemplės, kasos, kepenų, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kiaušidžių vėžį.
Antras minėto kodekso priesakas - vengti nutukimo, ypač nevartoti gyvulinės kilmės riebalų. Antsvoris gali turėti įtakos gimdos, tulžies pūslės, storosios žarnos ar krūties (ypač po menopauzės) piktybiniams navikams atsirasti.
Tad žmonėms, norintiems kuo ilgiau išsaugoti sveikatą, be to, rekomenduojama mankštintis, valgyti įvairių daržovių bent 5 kartus per dieną. Anot profesorės, vaisių ir daržovių kraitelė turėtų kasdien būti ant mūsų stalo. Taip pat reikėtų nepiktnaudžiauti alkoholiu, vengti deginimosi saulėje, jonizuojančios apšvitos.
Patarimai visuomeninei veiklai būtų tokie: skatinti moteris dalyvauti gimdos kaklelio patikroje, po 50 m. būtinai išsitirti krūtis momografu. Vyrams reikėtų atlikti prostatos tyrimus. Tiek moterims, tiek vyrams, vyresniems nei 50 m., reikėtų išsitirti storąją žarną, bet L. Griciūtė apgailestavo, kad šios rūšies patikros Lietuvoje dar nerengiamos. Taip pat rekomenduojama dalyvauti vakcinacijos programose.
Europos kovos prieš vėžį programoje buvo numatyta per 15 metų sumažinti mirtinų susirgimų vėžiu skaičių bent 15 proc., tačiau tai pavyko tik 9 proc. Tiesa, kai kur, pvz., Suomijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Didžiojoje Britanijoje visgi per minėtą laikotarpį onkologinių ligonių mirtingumas sumažėjo kaip planuota - 15 proc. Iki 2020 m. bus siekiama 20 proc. sumažinti mirtingumą nuo kai kurių piktybinių navikų.

Stinga sąmoningumo

Pasak L. Griciūtės, šiuo metu atliekamos gimdos kaklelio atrankinės patikros. Tačiau pastebima, jog dar daug moterų yra abejingos savo sveikatai ir neateina išsitirti. Kauno medikai vienąkart, kai dar nebuvo organizuojama jokių patikrų, atliko bandymą - siuntė moteris tikrintis gimdos kaklelio. Paaiškėjo, jog daugiausia tikrinosi pacientės, turinčios aukštąjį išsilavinimą.
Profesorė pateikė vieną iš visuomeninio sąmoningumo pavyzdžių iš Suomijos. Ten sezoninį darbą dirbančiom lietuvaitėm netikėtai atnešė kvietimą profilaktiškai pasitikrinti gimdos kaklelį. Moterys nekreipė į tai jokio dėmesio. Gyvena svečioje šalyje laikinai. Kokie dar gali būti vizitai pas medikus? Gavusios raginimą antrą kartą, jos vėl numojo ranka.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Mantrimas, Mantrimė, Mantvilas, Mantvilė, Manvilas, Manvilė, Matas, Nijolė, Viskintas, Viskintė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt