|
|
|
Sveikata VAIKAS NUPIEšė TAMSų DEBESį. KAIP Jį IšSKLAIDYTI?
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2008−04−03 |
 Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos psichologė Asta Kalvelytė, kaip sakoma, vietinis žmogus.
Ji, baigusi Šimonių vidurinę mokyklą, įstojo studijuoti pasirinktosios specialybės Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Tai buvo psichologija.
Gavusi bakalauro diplomą, sugrįžo dirbti į gimtąjį rajoną. Ši mokykla – jos pirmoji darbovietė. Čia jau ketvirti metai. Galėtume pridurti, jog jaunai specialistei jie - nelengvas tarpsnis, nes buvo pasiryžta ir neakivaizdinėms studijoms. Balandžio pabaigoje A. Kalvelytė tikisi sėkmingai apginti psichologijos magistro studijų baigiamąjį darbą.
O mÅ«sų pokalbis su bendrojo ugdymo įstaigoje dirbanÄia psichologe – apie labai panaÅ¡ias mokinių problemas ir visai skirtingus jų sprendimo metodus.
Tikriausiai tiems metodams nemažai skirta vietos ir Jūsų pastarajame diplominiame darbe?
IÅ¡ tikrųjų – taip. Jame analizuoju paauglių tarpusavio bendravimo ypatumus. Be teorinÄ—s dalies, jame pateikta ir praktinių tyrimų, atliktų pasirinktose mokyklose, iÅ¡vados. VisiÅ¡kai naujų atradimų jame tikrai nÄ—ra, taÄiau svarbu pripažinti ir senas tiesas, pavyzdžiui, jog vis dÄ—lto yra â€dygliuotosios†paauglystÄ—s laikotarpis ir net bÅ«tų neiÅ¡mintinga jį užslopinti. TurÄ—tų bÅ«ti neramu pedagogams, kurių akivaizdoje auga, brÄ™sta vaikai, o juo labiau tÄ—vams, jei su tokiomis problemomis visiÅ¡kai nesusidurtų. Jos paprasÄiausiai pasireikÅ¡tų vÄ—liau ir tikriausiai net skaudžiau.
Į kokius problemiškesnius mokyklinio jaunimo elgesio atvejus norėtumėte atkreipti visuomenės dėmesį?
Kiekviename amžiaus tarpsnyje – vis kitokie akibrokÅ¡tai. Antai tarp Å¡eÅ¡tos-septintos klasių moksleivių labiausiai iÅ¡ryÅ¡kÄ—ja priekabiavimas. Kartais net stebiesi, kodÄ—l keli bendraklasiai pradeda ignoruoti, persekioti ir net skriausti stropų, tvarkingÄ… bendraamžį. PaaiÅ¡kinimais “negalimaâ€, “bÅ«site nubausti†tikrai reiÅ¡kinio nepaÅ¡alinsime. Tam mes, suaugusieji, Äia ir esame, kad mokytume vaikus, paauglius analizuoti savo poelgius, galimas jų pasekmes. Smagiausia bÅ«na, kai konfliktuojantieji asmenys vieni kitiems paspaudžia rankas. ManyÄiau, kad tokius susitaikymus turÄ—tų dažniau praktikuoti ir suaugusieji, kurių bendravime irgi užtektinai yra pykÄio, apkalbų ir kerÅ¡tavimo.
Vaikinukų ir mergaiÄių nuotaika mokykloje – jų Å¡eimų gyvenimo veidrodis. Kokie tie atspindžiai?
Jie keiÄiasi. Net ir per tuos ketverius metus, kai aÅ¡ Äia dirbu, iÅ¡ryÅ¡kÄ—jo naujų skaudulių. Dalykų mokytojai, klasÄ—s auklÄ—tojai pirmiausia pastebi vaikų nuotaikos pasikeitimus, suprastÄ—jusį jų darbingumÄ… klasÄ—je, mokyklos vengimÄ…. IÅ¡ pradžių ir pats mokinys dar nesupranta, kas su juo darosi. Tik pamažėl iÅ¡siaiÅ¡kiname, kas jį slegia. O tos aplinkybÄ—s – suaugusiems tarsi jau ir visai priimtinos: paauglio tÄ—vai iÅ¡vykÄ™ dirbti į užsienį. Telefoniniai pokalbiai su jais dažni, taÄiau jie ne tiek paguodžia, kiek sugraudina. Arba per pokalbį sužinai ir dar skaudesnį dalykÄ… – mokinio tÄ—vai skiriasi. Vaikas, paauglys, netekÄ™s saugumo jausmo, tikrai turi dÄ—l ko sielotis. Vieni tai iÅ¡gyvena savyje, Å¡alindamiesi aplinkinių, kitiems patirta nuoskauda pasireiÅ¡kia agresija.
Analizuodama mokinių tarpusavio santykius, tikriausiai atkreipėte dėmesį, kaip svarbu jiems turėti draugų, su kuriais bendrautų ir laisvalaikiu, turėtų su kuo apsikeisti nuomonėmis, net pasiguosti.
Tai irgi mÅ«sų laikmeÄio problema. Juk ir suaugusieji tampa uždaresni. Vieni saugumo sumetimais, nenorÄ—dami paÅ¡alinių žmonių įsileisti į savo erdvÄ™, brangindami savo laikÄ…. TaÄiau vaikai dar to nežino – jiems reikia draugų. Pokalbio metu ne vienas ir apsiaÅ¡aroja, kad jo neturi. Patariu paÄiam rodyti daugiau iniciatyvos. Ar mokinys sÅ«nus, dukra turi klasÄ—je draugų, turÄ—tų rÅ«pÄ—ti ir tÄ—vams.
Kai kalbame apie tarp mokinių paplitusį priekabiavimą, įsivaizduojame, jog tai labiau berniukų santykių problema.
Deja, nÄ— kiek nemažiau pykÄio, paniekos, pavydo, apkalbų proveržių bÅ«na ir tarp mergaiÄių. StengiamÄ—s kuo greiÄiai tai pastebÄ—ti, aiÅ¡kintis. Mokykloje veikia ir Pagalbos komanda, prevencinio darbo grupÄ—.
Ką pasakytumėte apie pavasarinę moksleivių nuotaiką?
Tikriausiai Å¡iuo metu norÄ—tume daugiau jaunimo matyti kiemuose, sporto aikÅ¡telÄ—se.TaÄiau iÅ¡ tikrųjų taip neatsitinka. Suprantama, kad namų užduotys, ruoÅ¡imasis egzaminams atima daug laiko, taÄiau kad mokinių esama stiprioje kompiuterių, televizijos laidų įtakoje taip pat nepaneigsime. Tai ir psichologo požiÅ«riu labai ne į sveikatÄ….
Man smagu iÅ¡girsti mokinių pasakojimų apie jų su tÄ—vais iÅ¡vykas į gamtÄ…, lankymusis pas kaime gyvenanÄius giminaiÄius. Vaiko, patyrusio teigiamų bendravimo įspÅ«džių, daugiau laiko praleidusio gryname ore, ir klasÄ—je veidas spinduliuoja. Beje, analizuodama atsakymus į vienos anketos klausimus, sužinojau, jog kai kurie iÅ¡ jų labiau stengtųsi mokytis, jei dažniau ir klasÄ—je bÅ«tų mokytojo paklausiami. Bet Äia jau kita problema – per didelis mokinių skaiÄius klasÄ—se.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas.
|
