Kupiškėnų mintys

2020 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

Sveikata

GĖDA DĖL ALKOHOLYJE NUSKENDUSIO GYVENIMO

2007−01−09

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

„Nenoriu atsigręžti atgal... Man per daug gėda ir per daug skaudu prisiminti savo praeitį. Norėčiau pasakyti, kad neturiu praeities...
O viskas prasidėjo nuo to, kad vis dažniau ėmiau švęsti – kiekvieną savaitę rasdavau progą. Tai draugo ar giminaičio, tai bendradarbio gimtadienis, tai sutiktuvės ar išleistuvės, galų gale netgi eilinis penktadienis tapo švente. O kokia šventė be alkoholio...
Jeigu aš būčiau žinojęs, kuo tai baigsis. Jeigu būtų man kas nors papasakojęs, kas manęs laukia ateityje. Tikriausiai nebūčiau patikėjęs, kad ateityje manęs, inteligentiško, išsilavinusio žmogaus, ims šalintis artimiausi draugai, kaimynai, nenorėdami su manimi sveikintis, iš tolo pereis į kitą gatvės pusę, o mano šeima negalės į mane žiūrėti kitaip, nei su gailesčiu ir ašarų pilnomis akimis. Jeigu visa tai aš būčiau žinojęs, gal būt viskas būtų buvę kitaip. Gal būt nuo alkoholio, kuris mane tuomet taip traukė ir žavėjo, būčiau bėgęs neatsisukdamas.
Deja, mano ateities niekas nenupasakojo. Todėl dabar man gėda.
Gėda prisiminti, kaip vis giliau ir giliau grimzdau į alkoholizmą. Senuosius draugus pakeitė „stikliuko“ draugai, ramius pasisėdėjimus vakare su šeima – triukšmingi ir vulgarūs lėbavimai. Po tokių vakarėlių tarp man artimų žmonių pasklisdavo kalbos apie tai, kaip aš eidamas namo, nugriuvau prie kaimynų tvoros ir būčiau sušalęs begulėdamas savo šlapimo klane, jeigu žmona nebūtų išėjusi manęs ieškoti. Tačiau tuomet aš nenorėjau to matyti, nenorėjau to pripažinti, nes kitaip pačiam sau būčiau prisipažinęs, kad aš sergu. Bet tuomet aš to dar nenorėjau pripažinti. Pasakodavau savo vaikams graudžias istorijas, kad tėvelis per daug dirbo ir pavargo, kad tik truputėlį išgėrė ir dabar tiesiog blogai jaučiasi, kad reikia jo pagailėti. Ir tikrai, vaikų akyse atsirado gailestis. Tačiau laikui bėgant gailestį pakeitė gėda. Jie nebenorėjo niekur su manimi išeiti, meluodavo mokytojams, kad jų tėtis išvykęs į komandiruotę, kad tik nereiktų man ateiti į mokyklą, nebekviesdavo savo draugų į namus...
Laikui bėgant alkoholis paprašė savo duoklės. Ėmė drebėti rankos, pradėjo kankinti nemiga ir nuolatinis nerimas, sutriko kepenų veikla, retkarčiais prieš akis iškildavo košmariškos haliucinacijos. Vis dažniau apimdavo depresija...
Kartą į mano rankas pakliuvo buvusio alkoholiko laiškas. Jis rašė apie savo gyvenimą. Jame viskas buvo taip artima ir pažįstama - rodės skaičiau apie save. Skaičiau apie tą pačią purviną ir dvokiančią alkoholiu kasdienybę, apie šeimos ašaras, apie griūvantį gyvenimą – tada pirmą kartą pamačiau save iš šalies. Man pasidarė gėda...
Laimei, laiško pabaiga buvo laiminga - rašantysis sugebėjo valios pastangomis atsispirti alkoholio pagundai, kreipėsi pagalbos ir jam pavyko. Pavyko ištrūkti iš liūno ir atversti naują gyvenimo lapą.
Aš irgi noriu atgimti, noriu vėl matyti besišypsančius savo vaikų veidus, spindinčias savo žmonos akis, noriu atgauti pagarbą savo draugų rate – noriu vėl gyventi. Todėl pasiryžau gydytis ir jau radau kas man padės. Tai Vilniaus Toksikologijos klinika, kurioje radau supratimą, užuojautą ir tvirtą pagalbos ranką. Pasikalbėjęs su ten dirbančiais gydytojais supratau, kad aš esu Žmogus ir man tereikia iš naujo išmokti gyventi. Jie pažadėjo man padėti.
Tikiuosi šis mano laiškas kada nors pateks į rankas tokiam pačiam, kokiu buvau aš. Tikiuosi jis atvers akis ir sužadins norą sugrįžti į gyvenimą dar vienam paklydėliui...
Buvęs alkoholikas A.J. “


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Bilvina, Bilvinas, Bilvinė, Bylotė, Daiva, Josbutas, Josbutė, Josgailas, Josgailė, Karolina, Vaidutis.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt