|
|
|
Sveikata GÄ—DA DÄ—L ALKOHOLYJE NUSKENDUSIO GYVENIMO
„Nenoriu atsigręžti atgal... Man per daug gÄ—da ir per daug skaudu prisiminti savo praeitį. NorÄ—Äiau pasakyti, kad neturiu praeities...
O viskas prasidÄ—jo nuo to, kad vis dažniau Ä—miau Å¡vÄ™sti – kiekvienÄ… savaitÄ™ rasdavau progÄ…. Tai draugo ar giminaiÄio, tai bendradarbio gimtadienis, tai sutiktuvÄ—s ar iÅ¡leistuvÄ—s, galų gale netgi eilinis penktadienis tapo Å¡vente. O kokia Å¡ventÄ— be alkoholio...
Jeigu aÅ¡ bÅ«Äiau žinojÄ™s, kuo tai baigsis. Jeigu bÅ«tų man kas nors papasakojÄ™s, kas manÄ™s laukia ateityje. Tikriausiai nebÅ«Äiau patikÄ—jÄ™s, kad ateityje manÄ™s, inteligentiÅ¡ko, iÅ¡silavinusio žmogaus, ims Å¡alintis artimiausi draugai, kaimynai, nenorÄ—dami su manimi sveikintis, iÅ¡ tolo pereis į kitÄ… gatvÄ—s pusÄ™, o mano Å¡eima negalÄ—s į mane žiÅ«rÄ—ti kitaip, nei su gailesÄiu ir aÅ¡arų pilnomis akimis. Jeigu visa tai aÅ¡ bÅ«Äiau žinojÄ™s, gal bÅ«t viskas bÅ«tų buvÄ™ kitaip. Gal bÅ«t nuo alkoholio, kuris mane tuomet taip traukÄ— ir žavÄ—jo, bÅ«Äiau bÄ—gÄ™s neatsisukdamas.
Deja, mano ateities niekas nenupasakojo. TodÄ—l dabar man gÄ—da.
GÄ—da prisiminti, kaip vis giliau ir giliau grimzdau į alkoholizmÄ…. Senuosius draugus pakeitÄ— „stikliuko“ draugai, ramius pasisÄ—dÄ—jimus vakare su Å¡eima – triukÅ¡mingi ir vulgarÅ«s lÄ—bavimai. Po tokių vakarÄ—lių tarp man artimų žmonių pasklisdavo kalbos apie tai, kaip aÅ¡ eidamas namo, nugriuvau prie kaimynų tvoros ir bÅ«Äiau suÅ¡alÄ™s begulÄ—damas savo Å¡lapimo klane, jeigu žmona nebÅ«tų iÅ¡Ä—jusi manÄ™s ieÅ¡koti. TaÄiau tuomet aÅ¡ nenorÄ—jau to matyti, nenorÄ—jau to pripažinti, nes kitaip paÄiam sau bÅ«Äiau prisipažinÄ™s, kad aÅ¡ sergu. Bet tuomet aÅ¡ to dar nenorÄ—jau pripažinti. Pasakodavau savo vaikams graudžias istorijas, kad tÄ—velis per daug dirbo ir pavargo, kad tik truputÄ—lį iÅ¡gÄ—rÄ— ir dabar tiesiog blogai jauÄiasi, kad reikia jo pagailÄ—ti. Ir tikrai, vaikų akyse atsirado gailestis. TaÄiau laikui bÄ—gant gailestį pakeitÄ— gÄ—da. Jie nebenorÄ—jo niekur su manimi iÅ¡eiti, meluodavo mokytojams, kad jų tÄ—tis iÅ¡vykÄ™s į komandiruotÄ™, kad tik nereiktų man ateiti į mokyklÄ…, nebekviesdavo savo draugų į namus...
Laikui bÄ—gant alkoholis papraÅ¡Ä— savo duoklÄ—s. Ä–mÄ— drebÄ—ti rankos, pradÄ—jo kankinti nemiga ir nuolatinis nerimas, sutriko kepenų veikla, retkarÄiais prieÅ¡ akis iÅ¡kildavo koÅ¡mariÅ¡kos haliucinacijos. Vis dažniau apimdavo depresija...
KartÄ… į mano rankas pakliuvo buvusio alkoholiko laiÅ¡kas. Jis raÅ¡Ä— apie savo gyvenimÄ…. Jame viskas buvo taip artima ir pažįstama - rodÄ—s skaiÄiau apie save. SkaiÄiau apie tÄ… paÄiÄ… purvinÄ… ir dvokianÄiÄ… alkoholiu kasdienybÄ™, apie Å¡eimos aÅ¡aras, apie griÅ«vantį gyvenimÄ… – tada pirmÄ… kartÄ… pamaÄiau save iÅ¡ Å¡alies. Man pasidarÄ— gÄ—da...
Laimei, laiško pabaiga buvo laiminga - rašantysis sugebėjo valios pastangomis atsispirti alkoholio pagundai, kreipėsi pagalbos ir jam pavyko. Pavyko ištrūkti iš liūno ir atversti naują gyvenimo lapą.
AÅ¡ irgi noriu atgimti, noriu vÄ—l matyti besiÅ¡ypsanÄius savo vaikų veidus, spindinÄias savo žmonos akis, noriu atgauti pagarbÄ… savo draugų rate – noriu vÄ—l gyventi. TodÄ—l pasiryžau gydytis ir jau radau kas man padÄ—s. Tai Vilniaus Toksikologijos klinika, kurioje radau supratimÄ…, užuojautÄ… ir tvirtÄ… pagalbos rankÄ…. PasikalbÄ—jÄ™s su ten dirbanÄiais gydytojais supratau, kad aÅ¡ esu Žmogus ir man tereikia iÅ¡ naujo iÅ¡mokti gyventi. Jie pažadÄ—jo man padÄ—ti.
Tikiuosi Å¡is mano laiÅ¡kas kada nors pateks į rankas tokiam paÄiam, kokiu buvau aÅ¡. Tikiuosi jis atvers akis ir sužadins norÄ… sugrįžti į gyvenimÄ… dar vienam paklydÄ—liui...
Buvęs alkoholikas A.J. “
Skaityti komentarus (3)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas.
|
