Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Sveikata

AJURVEDA €“ HARMONINGAM GYVENIMUI

Jurgita ŽIUKAITĖ

2007−12−06 0

Šiuo metu vis plačiau prabylama ir tampa netgi savotiška mada mums tolimo krašto – Rytų – gyvenimo filosofija. Maždaug penkis tūkstančius metų gyvuojantį mokslą apie gyvenimą ir sveikatą – ajurvedą – praėjusį penktadienį Kupiškyje kalbėjo VšĮ „Ajurvedos akademija“ vadovai Lina Lukošienė ir Aurelijus Piešinas seminare „Ajurveda – mano gyvenimo instrukcija. Aš – tai kūnas, protas, ego, intelektas, siela“.

Tūkstantmečio tradicijos

Fizinė ir dvasinė žmogaus prigimtis nepriklauso nuo to, kuriame žemyne jis gyvena. Mūsų protėviai, nė patys to nežinodami, taip pat gyveno pagal ajurvedą. Tai gyvenimo būdas, prieinamas kiekvienam, juk sveikata - be tautybės ir religijos. Tuo tolimos šalies Indijos savitos kultūros tradicijos patrauklios bei lengvai suprantamos ir mums.
Vedos – prieš 5 tūkstančius metų užrašyti pirmieji žmonijai žinomi mokslo šaltiniai, fundamentalus visų mokslų, taip pat ir medicinos, pagrindas. Tūkstantmečių tradicijas puoselėjančio indų mokslo apie gyvenimo meną sekėjai Lietuvoje A. Piešinas ir L. Lukošienė teigia, kad būties pilnatvę dabartiniais įsigalėjusio materializmo laikais pajusime tik harmoningai gyvendami su gamta, savo kūnu, protu ir siela. Pagal ajurvedą, jei žmogus, nesergantis jokiomis ligomis, nebadaujantis, turintis namus, darbą, nesijaučia laimingas, - vadinasi, jis yra ligonis. Tokios savijautos priežastis yra kūno, proto ir sielos disharmonija. Ajurveda – viena iš keturių vedų, sanskrito kalba užrašytų prieš penkis tūkstančius metų. Tai holistinis mokslas apie žmogų, kaip apie visumą, padedantis pažinti fizinį, dvasinį ir intelektualinį žmogaus lygius, mokanti, kaip išlikti sveikam.

Žmogus – dalelė gamtos

Ajurveda teigia, kad visi gyvi ir negyvi šio pasaulio objektai yra sudaryti iš penkių materialios gamtos elementų – žemės, vandens, ugnies, oro ir eterio. Žmogaus kūne šie penki elementai taip pat pasireiškia trijų došų (biologinių energijų) forma. Remiantis indų filosofija, yra trys psichosomatiniai konstituciniai žmogaus tipai, kuriuos atitinka trys došos – vata (oras, eteris), pita (ugnis) ir kapha (žemė). Kiekvienas žmogus yra visų trijų prigimties tipų mišinys. Dažniausiai vienas iš jų yra dominuojantis, o kiti papildo mūsų prigimtį. Žinodamas savo prigimtį – prakrutį, žmogus turi pasirinkti tinkamą dietą, gyvenimo būdą, sportavimo ir atsipalaidavimo programas ir palaikyti sveikatą natūraliais būdais. Įvairūs užsiėmimai, gyvensena, mityba ir emocijos gali skatinti kurios nors došos ar došų didėjimą. Jas apsunkina faktoriai, savo savybėmis atitinkantys jų prigimtį. Pvz., karšti, aštrūs patiekalai, pyktis, vasara didina pitą, sunkus ar šaltas maistas, neveiklumas ir šalta, drėgna žiema didina kaphą, sausas ir lengvas maistas, persidirbimas ir vėjuotas ruduo didina vatą.

KÄ…, kaip ir kada valgyti?

Ajurveda didelę reikšmę skiria tinkamai gyvensenai, ypač mitybai. Daugeliui žinomas prancūzų posakis, kad esame tai, ką valgome. Ajurvedos pasekėjai linkę šį posakį perfrazuoti: esame tai, ką suvirškiname. Ko nesuvirškiname virsta ama – nuodais. „Ama – visų ligų mama“, - seminaro metu ne vieną sykį kartojo lektoriai. Prieš maistą dėdamiesi į burną turėtume susimąstyti: skanu ar sveika? Mes mylime liežuvį, kuris jaučia skonį. L. Lukošienė valgant siūlė sakyti ne „kaip skanu“, o „kaip mano liežuviui skanu“.
Ajurvedoje išskiriami šeši maisto skoniai: saldus, sūrus, rūgštus, kartus, aštrus ir aitrus. Svarbu, kad mūsų racione būtų jie visi. Mityba, sudaryta remiantis šešių skonių proporcijomis, užtikrina būtinas maistines medžiagas visoms organizmo sistemoms. Vartodami per daug vieno skonio produktų, sargdiname save.