|
|
|
Sveikata PASAKOJIMAI APIE VIENUOLÄ™ AKUÅ¡ERÄ™ NULÄ—MÄ— PROFESIJÄ…
Banguole ALEKNIENÄ– |
2011−05−12 |
 Å iandien TarptautinÄ— slaugytojų diena. Ji Å¡venÄiama TarptautinÄ—s raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil (1820 05 12 - 1910 08 13) garbei. Gailestingumo ir pasiaukojimo kenÄianÄiam žmogui simboliu tapusi Å¡i moteris Krymo karo metu Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymÄ… ir priežiÅ«rÄ…, o vÄ—liau tapo pirmoji slaugių kursų rengÄ—ja Anglijoje.
ProfesinÄ—s Å¡ventÄ—s proga apsilankÄ—me KupiÅ¡kio ligoninÄ—je ir pakalbinome IrenÄ… JuodiÅ¡kienÄ™, vienÄ… iÅ¡ 104 Äia triÅ«sianÄių bendrosios praktikos slaugytojų.
Savo profesijai Irena jau atidavÄ— 37-erius gyvenimo metus. Per šį laikÄ… pelnÄ— didelÄ™ kolegų ir pacientų simpatijÄ…, savo darbo patirtį perdavÄ— ne vienam jaunesniam kolegai ir galbÅ«t nejuÄia paskatino medikÄ—s profesijÄ… rinktis dukrÄ… IrmÄ…. Aplinkiniai IrenÄ… gerbia už sąžiningumÄ…, rÅ«pestingumÄ…, kantrybÄ™ ir malonų bendravimÄ….
Iki Rokiškio nenuvažiavo
O viskas prasidÄ—jo nuo jos mamos pasakojimų apie labai gerÄ…, gimdyvÄ—ms ir jų mažyliams atsidavusiÄ… tuometinÄ—s Kavarsko ligoninÄ—s akuÅ¡erÄ™. VÄ—liau paaiÅ¡kÄ—jo, kad Å¡i moteris buvo ir vienuolÄ—. Pasak Irenos, mama jÄ… dažnai prisimindavo. Sakydavo: "Guli koÄÄ—liukas (suvystytas naujagimis), o ji su juo lyg su dideliu žmogumi Å¡nekasi." Klausant mamos pasakojimų Irenai akuÅ¡erÄ—s darbas atrodÄ— romantiÅ¡kas, pakylÄ—tas ir pamažu tapo jos svajone. Beje, ir jos sesuo Janina pasirinko medikÄ—s profesijÄ… ir dirba UkmergÄ—je.
Baigusi Kavarsko vidurinÄ™ mokyklÄ… Irena 1971 m. įstojo į Kauno Prano Mažylio medicinos mokyklÄ… studijuoti akuÅ¡erijos. Baigusi mokslus 1974 m. gavo paskyrimÄ… į AnykÅ¡Äių rajono tuometinį "Å viesos" kolÅ«kį. Medicinos punktas buvo Pelyšų kaime. ÄŒia susipažino su savo bÅ«simuoju vyru Gintautu. Netrukus jiedu susituokÄ—. GimÄ— dukra. Jaunai Å¡eimai reikÄ—jo savojo kampo. Tad iÅ¡ pirmosios darbovietÄ—s iÅ¡sipraÅ¡Ä— iÅ¡leidžiama anksÄiau nei po dvejų metų. Su vyru buvo nusprendÄ™ važiuoti į RokiÅ¡kį, kur naujai psichoneurologinei ligoninei reikÄ—jo medikų ir jie buvo aprÅ«pinami butais. TaÄiau iki RokiÅ¡kio neprivažiavo. Patarti buvusio kaimyno stabtelÄ—jo KupiÅ¡kyje ir pasiliko. Buvo 1975-ųjų spalis.
"Esu tremtinių vaikas. Gimiau Irkutsko srityje. Ä® LietuvÄ… su tÄ—veliais grįžau 1958 m., Å¡eÅ¡erių. Apsistojome mamos tÄ—viÅ¡kÄ—je, JusiÅ¡kių kaime, netoli Kavarsko. Mano tÄ—tis buvo kilÄ™s iÅ¡ KanapynÄ—s kaimo, esanÄio visai prie pat KupiÅ¡kio r. ribos. Net mano vyras yra gimÄ™s tuometiniuose SubaÄiaus gimdymo namuose. Taigi KupiÅ¡kis mums nebuvo toks jau svetimas kraÅ¡tas. Gal dÄ—l to Äia ir pasilikome, įsikÅ«rÄ—me", - pasakojo medikÄ—.
Irenos vyras gavo darbą plytų gamykloje, o ji įsidarbino Kupiškio ligoninėje.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse".
Skaityti komentarus (4)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
BazilÄ—, Gaila, Gailas, GailÄ—, Nedinga, Nerdingas, Paskalis, Virkanta, Virkantas, Virdvaldas.
|
