Kupiškėnų mintys

2024 m. gegužės 17 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

VAISTAžOLININKė SKELBIA GYDOMųJų žOLIų RENESANSą

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2011−04−14

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Neabejingi savo sveikatai, besidomintys natūraliais gydymo metodais kupiškėnai balandžio 6 d. rinkosi į Kupiškio kultūros centro vitražų salę pasiklausyti aukščiausios kategorijos provizorės farmakognostės, ūkininkės, visuomenės švietėjos Jadvygos Balvočiūtės minčių apie vaistinių augalų naudą mūsų sveikatai, kaip patiems pasiruošti vaistažolių arbatoms.
Šį susitikimą organizavo rajono darbdavių ir ROTARY klubai.


Nuo provizorės iki vaistažolininkės

J. Balvočiūtė sakė, kad šiuo metu Lietuvoje vis labiau domimasi vaistažolėmis. Joms augti mūsų šalyje yra palankios gamtinės sąlygos. Lietuvoje nuo seno buvo daug žolininkų, savo žinias apie gydomąsias augalų savybes perduodančių iš kartos į kartą. Mes dar esame nepraradę ryšio su senąja žolininkystės tradicija, su gamta. Vaistažolininkė teigė, jog ir chemoterapija išsivystė iš vaistažolių. Antai aspirinas pirmiausia buvo išskirtas iš augalų. Salicilinės rūgšties esama daugelyje vaistažolių.

J. Balvočiūtė farmaciją studijavo tuometiniame Kauno medicinos institute. Įgijusi provizorės (vaistininkės) specialybę toliau gilino savo žinias. Jos specializacija buvo farmakognostika - mokslas apie natūralias gydomąsias medžiagas, daugiausia augalinės kilmės. Yra paskelbusi apie 30 mokslinių ir daugiau nei 70 mokslo populiarinimo straipsnių.
1990 m. ji grįžo gyventi į savo tėviškę Mažeikių r., Gyvolių k. Čia įkūrė 12 ha ekologinį žolelių ūkį. Jame išaugina trečdalį vaistingųjų augalų savo arbatoms. Kita dalis joms reikalingų vaistažolių yra surenkama iš daugiau nei 7 tūkst. hektarų sertifikuotų ekologiškų natūralių plotų. Žaliava arbatoms ruošiama iš daugiau kaip 120 augalų rūšių.

Pirmiausia savo vaistažolių arbatas J. Balvočiūtė pradėjo pardavinėti Viekšniuose jos pačios įkurtoje vaistinėje "Jadvygos žolės". Netrukus tos arbatos paplito po Lietuvą. Žinoma mūsų provizorė-farmakognostė Lietuvą garsina ir užsienyje. J. Balvočiūtės arbatomis labai domėjosi žemės ūkio ir ekologinių produktų tarptautinių mugių Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Vokietijoje lankytojai.

Nuo vaistažolių iki grybų terapijos

Pasak J. Balvočiūtės, vieni arbatų receptai yra grynai jos sukurti, o kiti nusižiūrėti iš literatūros, iš kitų gydytojų ir savo nuožiūra pakeisti, papildyti vietinėmis žolelėmis. Vaistažolininkė sakė, kad pas mus augančiomis žolėmis galima pakeisti visas Tibeto arbatos sudedamąsias dalis. Egzotiškuose kraštuose augantys augalai turi atitikmenis Lietuvoje tarpstantiems.

Prieš pradėdama kalbėti apie konkrečias vaistažoles ir jų savybes, viešnia perspėjo, kad žmonėms derėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku prieš vartojant žolinius produktus, nes kai kurie iš jų gali sąveikauti su vaistais, anestetikais, hormoniniais preparatais ir kt. Be to, žmogus gali būti alergiškas kai kuriems tų arbatų komponentams. Geriant vaistažolių arbatas nereikėtų pamiršti saiko ir nurodymų, kaip jas vartoti. Taip pat virškinamojo trakto būklės - ar padidėjęs, ar sumažėjęs skrandžio rūgštingumas ir kt.

"Užsiimti ekologiniu vaistažolių ūkiu kilo iš vaistininkės ambicijų. Mačiau, kad Lietuvoje stinga gerų vaistažolių. Norėjau vietines žoles panaudoti gydymui ir įrodyti, kad jos nė kiek ne prastesnės už atvežtines, nežinia kur ir kaip užaugintas. Visos žolės turi gydomųjų savybių. Jos turi būti ekologiškos, užaugusios švarioje aplinkoje nenaudojant chemikalų. Pavyzdžiui, kopūstus aš apsaugau nuo kenkėjų laistydama raugintomis dilgėlėmis. Tai ir gera daržo trąša", - pasakojo J. Balvočiūtė. Anot jos, labai svarbu vartoti vaistažoles. Dar nesam sveikatos reikmėms pritaikę grybų terapijos. Tai ateities dalykas.

Rekomendacijos

Pavasarį J. Balvočiūtė pataria prisirinkti jaunų įvairių augalų ir medžių lapų. Vėliau jie paruduoja pažeisti ligų, apgraužti vabzdžių ir vaistinėms arbatoms nebetinka.
Vingiorykštė - stipri žolė nuo uždegimo. Rusai ją vadina šventąja. Gydomųjų savybių turi vingiorykštės lapai, žiedai ir šaknys. Augalas džiovinamas pavėsingoje, gerai vėdinamoje vietoje. Vingiorykštė puikiai tinka peršalus, gydant slogą, gripą, anginą, taip pat pūlinę anginą ir netgi bronchitą, laringitą ir įvairius virusinius susirgimus. Augalas gerai gydo sąnarius, tinka esant inkstų uždegimams. Vingiorykštės nuoviru galima gydyti ir virškinamojo trakto ligas, viduriavimą.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

BazilÄ—, Gaila, Gailas, GailÄ—, Nedinga, Nerdingas, Paskalis, Virkanta, Virkantas, Virdvaldas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 020 950

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]