|
|
|
Sveikata SVEIKATA IR ILGAAMžYSTė - RETA DOVANA. Ją REIKIA UžSITARNAUTI
Domas Jurjonas |
2011−02−03 |
 Nupirkai dovanų dėžutę, pridėjai į ją sveikatos ir išdovanojai brangiausiems, artimiausiems žmonėms. O tie sau smagiai gyvena, kol tiksi gyvenimo laikrodis. Arba net nemiršta - argi gali numirti sveikas žmogus?
Svajonė būtų, ne gyvenimas, deja, tikrovė yra rūsti ir visai nepasakiška. Vargu ar kas gali pasakyti, kokia yra iš tikrųjų gera sveikata ir kaip apibūdinti sveiką žmogų? Tas, kuriam nieko neskauda, kuriam daktarai ir moderni šiuolaikiška aparatūra jokių ligų neranda? Ar sveikatą apibūdina tik fizinis kūnas, o gal dar svarbu ir psichinė, dvasinė būklė? Deja, apie sveikatą susimąstome, kai jos prigimtiniai klodai pradeda sekti. Todėl visai nenuostabu, kad rimtai studijuoti sveikatos savitumus ir mokytis gyventi santarvėje su savo prigyventais negalavimais pradedame toli gražu nebe jaunystėje...
KupiÅ¡kio treÄiojo amžiaus universiteto nariai, nuo rudens kruopÅ¡Äiai besimokantys anglų kalbos ir kompiuterijos pradmenų, sumanÄ— imtis naujos studijų krypties - medicinos ir sveikatos problemų. Pirmoji įžanginÄ— paskaita įvyko praÄ—jusiÄ… savaitÄ™, jÄ… senjorams skaitÄ— KlaipÄ—dos universiteto lektorÄ— Rima GrybauskienÄ—. Apie kÄ… gi kalbÄ—ta, diskutuota, kas klausytojams buvo svarbiausia ir įdomiausia?
Apie mus ir EuropÄ…
Jau apsipratom esÄ… Europoje, beveik perÄ—mÄ—m tenykÅ¡tį gyvenimo bÅ«dÄ…, deja, pasyvų, patogų tingÄ—ti ir skatinantį mažai judÄ—ti. Ä®pratom visur važinÄ—ti, nevarginti savo kojų. Ä®gudom tausoti savo laikÄ…, nebevirti valgio namuose, gaminti iÅ¡ pusfabrikaÄių, greitai, nesukdami galvos. Tokių civilizacijos pokyÄių rezultatai akivaizdÅ«s - 33 proc. lietuvių vargina antsvoris, 15 proc. jau yra nutukÄ™. Galim guostis nebent tuo, kad kai kur Europoje tai dar labiau juntama, ten svorio bÄ—dos kabinasi jau į vaikus. Neapgalvotos mitybos pasekmÄ— - didÄ—jantis sergamumas cukriniu diabetu, taip pat agresyviai plintantis tarp vaikų.
Kai kuriose srityse europieÄiams mes esam nepavejami, pavyzdžiui, alkoholį gerdami, jie nuo mÅ«sų atsilieka 2,5 karto. Su tuo susijÄ™s mÅ«sų mirtingumas yra beveik 4 kartus didesnis už Europos sÄ…jungos vidurkį. Nuo kraujotakos sistemos ligų mÅ«sų mirtingumas dukart didesnis už tenykÅ¡tį. Mums, Å¡iaurinio žemÄ—s pusrutulio gyventojams, aktualios kvÄ—pavimo sistemos ligos, artrozÄ—s, osteoporozÄ—s, kraujotakos sistemos ligos, jomis sergam ypaÄ dažnai. Pastaraisiais metais su europieÄiais susilyginom vienoje skaudžios statistikos eilutÄ—je: nuo piktybinių navikų mirÅ¡tam taip pat sparÄiai, kaip ir jie.
Slegiami ekonominių, socialinių problemų, neturÄ—dami pakankamai lėšų ir laiko, taip pat žinių ir gebÄ—jimų pasirÅ«pinti savo sveikata, savo valia sutrumpinam savo gyvenimus. Lietuvos moterų gyvenimo trukmÄ— yra 77,3 metų, vyrų - 64,9 metų. Europos SÄ…jungoje moterys vidutiniÅ¡kai gyvena 82,1 metų, vyrai - 76 metus. Miesto gyventojų amžius ilgesnis už kaimo žmonių. TikÄ—tina, tai lemia medicinos geresnÄ—s paslaugos ir galbÅ«t miestieÄių įprotis nedelsti, pajutus sveikatos sutrikimus.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Aleksandra, Aleksandras, Artautas, ArtautÄ—, Arvis, Arvystas, JaunÄ—, Jaunius, Juvenalis, Kantvilas, KantvilÄ—, Kantvydas, KantvydÄ—.
|
