Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Sugrįžimai

JUOZAS KARIBUTAS BUVO IŠTIKIMAS DVIEM MŪZOMS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2008−12−20

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Toks keistas sutapimas: pasakojimą apie Juozą Kaributą pateikiame Jo 99-erių metų sukakties dienomis. Tegul tai būna įžanga į šio kraštiečio emigranto būsimo jubiliejaus minėjimą kitąmet artėjant gruodžio šešioliktajai.

Prisipažinimas - be melo

Iš J. Kaributo knygų pati jauniausia - eilėraščių rinkinėlis "Poezija". Skaitytojui ji buvo pateikta 1999 metų pavasarį, likus autoriui gyventi lygiai vienerius metus.
Šis ketureilis iš eilėraščio "Šilo vėsa":
Gimtųjų vietų ramumėli!
Suaugau su žeme sava.
Man miela mint gimtinės smėlį,
Kol liausis plakt širdis gyva.

Tuose žodžiuose nėra melo.
J. Kaributas po emigracijos iš Lietuvos 1944 m. liepą pirmą kartą apsilankė Tėvynėje praėjus ketvirčiui amžiaus. Pateko į ją 1969 - taisiais, kaip yra pasakojęs, net gudrumu: iš Los Andželo (Kalifornija, JAV) atvykęs į Helsinkį, išsirūpino leidimą apsilankyti ir tuometiniame Leningrade, o iš pastarojo TSRS didmiesčio pasiekė Vilnių, net Kinderius.
Tuo laikmečiu lietuviams iš laisvojo pasaulio apsilankyti gimtinėse saugumiečiai prigalvodavo įvairiausių kliūčių. J. Kaributas jiems vis dėlto buvo kietas riešutas. Apie buvusius susikirtimus vėliau jis papasakojo įspūdžiuose "Pro geležinę uždangą" (1993).
Per trisdešimt metų nuo pirmosios viešnagės J. Kaributas Lietuvoje buvo dar bent dvylika kartų. Čia jis po keletą savaičių ilsėdavosi, ekskursuodavo po kraštą, daug laiko skirdavo susitikimams su giminaičiais Vilniuje, Kupiškyje, Kinderiuose, taip pat ir su rajono vadovais, kultūros, spaudos darbuotojais.

Paminklas šeimai

Gimtajame kaime jis nuolat viešėjo 1990 metų vasarą, nes buvo užsibrėžęs pastatyti paminklinį akmenį tėvų buvusios sodybos vietoje. Ne namo, o 1948 metų kovo 19 dieną kerštautojų sušaudytų Motinos, brolių Kazimiero ir Boleslovo, sesers Natalijos atminimui. Įamžintos ir tėvo bei sesers Anelės mirimo datos. Ant šio akmens iškaltas ir jo paties bareljefas.
Tada, po unikalaus paminklo atidengimo, J. Kaributas, būdamas tarp giminaičių, užsiminė, jog kone suspėjęs visus savo sumanymus, skirtus Lietuvai ir giminėms, įvykdyti.
Beje, negalėjo jis pamiršti ir savo didžiųjų lūkesčių miesto - Kauno. Jame esančiam M. K. Čiurlionio muziejui persiųsdino labai vertingą indėnų senosios kultūros eksponatų kolekciją. Vilniaus Universitetui iš savojo archyvo yra padovanojęs svarbių dokumentų apie lietuvių emigrantų indėlį siekiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Knygose - tik dalis žurnalisto kūrybos

Iš J. Kaributo kūrybos lentynos ne viena knyga padovanota ir Kupiškio viešajai bibliotekai, asmeniškai žmonėms, su kuriais jo bendrauta. Tai nuotaikingų įspūdžių - "Kelionė aplink pasaulį" (1974), atsiminimų - "Teatrinio vargo keliais"(1977), "Kur lietuviai verkė ir dainavo" (1994) bei jo paties iš asmeninio archyvo paruoštas aplankas "Nuo Lietuvos klojimo ir Kauno studijų bei Valstybinio dramos teatro iki Pacifiko krantų".
Negana to, yra padovanojęs bibliotekai ir Bostone išleistos "Lietuvių enciklopedijos" daugiatomį.
Iš leidinių pavadinimų galima nuspėti, kokio pašaukimo buvo J. Kaributas. Tačiau nuo pašaukimo, nuo svajonės iki realios misijos - ir marios laiko, ir apsisprendimų išbandymai.
Veržėsi į Kauną
Agnieškos ir Ciprijono Kelmų šeštasis vaikas Juozukas pirmą kartą vaidinimą pamatė Gaigalių kaime, būdamas dešimties metų. "Ėjome tamsoje per dirvas, pievas, griūdami, bet linksmi", - vėliau jis prisimins. Paauglystėje jau ir jis buvo tarp Kinderių kaimo vaidintojų, kuriuos subūrė mokytoja O. Dundulytė.
Neturtingos šeimos į mokslą leistas pagrandukas sūnus gal ir ne visai pateisino vyresniųjų lūkesčius.
Juozas, sužinojęs, jog Kaune, prie Darbo rūmų, įsteigta dramos studija, kuriai vadovauja iš Europos grįžęs Juozas Miltinis, 1937 m. išvyko į Laikinąją sostinę ir buvo ten priimtas. Vėliau lankė ir B. Dauguviečio valstybinę dramos studiją. Pasiekė tiek, kad būtų priimtas į Kauno valstybinį teatrą aktoriumi bendradarbiu.
J. Kaributo gyvenimo ir veiklos apybraižoje užsimenama, jog laikas neužgožė tarp režisieriaus J. Miltinio ir jo, vaikino iš Kinderių, užsimezgusios pažinties. Didelio pripažinimo pasiekęs Panevėžio teatro korifėjus J. Miltinis jį aplankydavusiam J. Kaributui sakydavo: "Oi, koks tu geras žmogus. Tu tik vienas kiekvieną kartą atvykęs į Lietuvą mane aplankai".

Traukė ir žurnalistika

Negana teatro. Jau trisdešimtmetį J. Kaributą traukė ir literatūrinė kūryba, žurnalistika. Pastarąją specialybę jis 1942-1943 metais studijavo VDU Teologijos-filosofijos fakultete. Ir įdomiausia tai, kad toms dviems mūzoms jis liko ištikimas visą gyvenimą.
Beje, skaitytojui dar nepaaiškinta, kodėl Juozas Kelmas "nuriedėjo" toliau nuo savosios giminės medžio ir tapo Juozu Kaributu. Galime pamanyti, kad jis tikrosios pavardės atsisakė jau gyvendamas užsienyje, pasirinkdamas skambesnę, be dingsties aštrialiežuviui tautiečiui pasišaipyti. Tačiau vieno pokalbio su juo metu teko išgirsti, jog dokumentus su Kaributo pavarde išsiėmęs gyvendamas Kaune. Tai buvusi reta ir nepaprasta pavardė - 14 amžiuje buvusios istorinės asmenybės vardas.

Ir nežinioj reikėjo teatro

Nuo 1944 metų liepos pradžios - J. Kaributas sraute inteligentijos, besitraukiančios į Vakarus. Šiuos žmones ginė į nežinią baimė, jog Lietuvoje, į kurią jau vėl įžengia raudonoji armija, gali pasikartoti tautos genocidas.
Atsidūrė Vokietijoje, prie Hamburgo įsikūrusioje didelėje lietuvių pabėgėlių Fischbeko stovykloje. Žmonėms nelengva buvo apsiprasti su benamio dalia, tačiau nebadavo, tarp jų buvo nemažai jaunimo, todėl, kaip prisiminė J. Kaributas, ir teatro prireikė. Kauniečiai čiupo jam už skverno ir nebepaleido, kol nepažadėjo šio meno vadovu būti.
Pirmasis suvaidintas vaizdelis - "Palaiminti būkite". 1946 metais Vasario 16-tajai buvo paruoštas montažas "Tremtiniai", prie jo priderinta ir V. Veriko vadovaujamo choro programa. Tad pasisekimas buvo didelis.
J. Kaributas yra užsiminęs, kad šioje stovykloje būdamas nepraleido progos ir dainavimo konservatorijoje pasimokyti. Vienas jo kaip solisto pasirodymas, jau būnant JAV, labai pakeitė darbdavio požiūrį į atvykėlį iš Lietuvos: "Dirba sanitaru ligoninėje, o žiūrėk, koks talentingas." Tuoj pat sudarė sąlygas jam baigti fizioterapijos kursus ir talkininkauti ligoninės chirurgui. "Ir darbas lengvesnis, ir uždarbis didesnis", - ne kartą su šypsena yra prisiminęs tą atvejį J. Kaributas.

Stebėtinas veiklos sodrumas

Nėra taip, kad apie ilgą ir įdomų J. Kaributo gyvenimą galėtume sužinoti iš jo plunksna nuosekliai parašytos autobiografijos. Dar kam nors teks paskirti laiko šio kraštiečio sukauptai archyvinei medžiagai studijuoti. Šį kartą iš jo "Nuo Lietuvos klojimo…" tik probėgšmais.
Sužinome, kad J. Kaributas su žmona Ona (O. Šlapelytė iš Rakučių kaimo) per visus ketverius metus, praleistus pabėgėlių stovykloje Vokietijoje nebuvo atsisakę minties grįžti į Lietuvą. Tačiau vis dažniau pasiekdavusios žinios apie trėmimus į Sibirą, vykstančias žudynes nuteikė juos kelionei laivu į JAV.
Niujorke jie turėjo kur apsistoti - pas Onos Kaributienės gimines. Čia atsidūrę nesibodėjo pačių paprasčiausių darbų. O laisvalaikiu - ir vėl mėgėjų teatras.
Išeivijos spaudoje 1951 metų pradžioje pasipila žinutės iš Rochesterio, kur įsikūrę Kaributai.
Antai Vyčių kuopos surengtame vakare suvaidinta komedija 'Kurčias žentas" ir operetė "Kuprotas oželis". Režisavo aktorius J. Kaributas. Ir palinkėjimas - laukiama didesnių veikalų pastatymo. Po mėnesio - įsikūrusi ateitininkų dramos grupė jau vaidina Naumiestiškio trijų veiksmų pjesę "Baisusis birželis". Veikalą režisavo aktorius J. Kaributas, kuris, dirbdamas sunkų fizinį darbą, negailėjo nei laiko, nei jėgų du mėnesius ruošti kolektyvo narius spektakliui.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Felė, Felicija, Felicijonas, Felicijus, Felicita, Feliksas, Felius, Josvyda, Josvydas, Jovyda, Jovydas, Vaidvilas, Vaidvilė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt