|
|
|
Sugrįžimai JUOZAS KARIBUTAS BUVO IšTIKIMAS DVIEM MūZOMS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2008−12−20 |
Toks keistas sutapimas: pasakojimÄ… apie JuozÄ… KaributÄ… pateikiame Jo 99-erių metų sukakties dienomis. Tegul tai bÅ«na įžanga į Å¡io kraÅ¡tieÄio emigranto bÅ«simo jubiliejaus minÄ—jimÄ… kitÄ…met artÄ—jant gruodžio Å¡eÅ¡ioliktajai.
Prisipažinimas - be melo
IÅ¡ J. Kaributo knygų pati jauniausia - eilÄ—raÅ¡Äių rinkinÄ—lis "Poezija". Skaitytojui ji buvo pateikta 1999 metų pavasarį, likus autoriui gyventi lygiai vienerius metus.
Å is ketureilis iÅ¡ eilÄ—raÅ¡Äio "Å ilo vÄ—sa":
Gimtųjų vietų ramumėli!
Suaugau su žeme sava.
Man miela mint gimtinės smėlį,
Kol liausis plakt Å¡irdis gyva.
Tuose žodžiuose nėra melo.
J. Kaributas po emigracijos iÅ¡ Lietuvos 1944 m. liepÄ… pirmÄ… kartÄ… apsilankÄ— TÄ—vynÄ—je praÄ—jus ketvirÄiui amžiaus. Pateko į jÄ… 1969 - taisiais, kaip yra pasakojÄ™s, net gudrumu: iÅ¡ Los Andželo (Kalifornija, JAV) atvykÄ™s į Helsinkį, iÅ¡sirÅ«pino leidimÄ… apsilankyti ir tuometiniame Leningrade, o iÅ¡ pastarojo TSRS didmiesÄio pasiekÄ— Vilnių, net Kinderius.
Tuo laikmeÄiu lietuviams iÅ¡ laisvojo pasaulio apsilankyti gimtinÄ—se saugumieÄiai prigalvodavo įvairiausių kliÅ«Äių. J. Kaributas jiems vis dÄ—lto buvo kietas rieÅ¡utas. Apie buvusius susikirtimus vÄ—liau jis papasakojo įspÅ«džiuose "Pro geležinÄ™ uždangÄ…" (1993).
Per trisdeÅ¡imt metų nuo pirmosios vieÅ¡nagÄ—s J. Kaributas Lietuvoje buvo dar bent dvylika kartų. ÄŒia jis po keletÄ… savaiÄių ilsÄ—davosi, ekskursuodavo po kraÅ¡tÄ…, daug laiko skirdavo susitikimams su giminaiÄiais Vilniuje, KupiÅ¡kyje, Kinderiuose, taip pat ir su rajono vadovais, kultÅ«ros, spaudos darbuotojais.
Paminklas Å¡eimai
Gimtajame kaime jis nuolat viešėjo 1990 metų vasarą, nes buvo užsibrėžęs pastatyti paminklinį akmenį tėvų buvusios sodybos vietoje. Ne namo, o 1948 metų kovo 19 dieną kerštautojų sušaudytų Motinos, brolių Kazimiero ir Boleslovo, sesers Natalijos atminimui. Įamžintos ir tėvo bei sesers Anelės mirimo datos. Ant šio akmens iškaltas ir jo paties bareljefas.
Tada, po unikalaus paminklo atidengimo, J. Kaributas, bÅ«damas tarp giminaiÄių, užsiminÄ—, jog kone suspÄ—jÄ™s visus savo sumanymus, skirtus Lietuvai ir giminÄ—ms, įvykdyti.
Beje, negalÄ—jo jis pamirÅ¡ti ir savo didžiųjų lÅ«kesÄių miesto - Kauno. Jame esanÄiam M. K. ÄŒiurlionio muziejui persiųsdino labai vertingÄ… indÄ—nų senosios kultÅ«ros eksponatų kolekcijÄ…. Vilniaus Universitetui iÅ¡ savojo archyvo yra padovanojÄ™s svarbių dokumentų apie lietuvių emigrantų indÄ—lį siekiant Lietuvos nepriklausomybÄ—s atkÅ«rimo.
Knygose - tik dalis žurnalisto kūrybos
Iš J. Kaributo kūrybos lentynos ne viena knyga padovanota ir Kupiškio viešajai bibliotekai, asmeniškai žmonėms, su kuriais jo bendrauta. Tai nuotaikingų įspūdžių - "Kelionė aplink pasaulį" (1974), atsiminimų - "Teatrinio vargo keliais"(1977), "Kur lietuviai verkė ir dainavo" (1994) bei jo paties iš asmeninio archyvo paruoštas aplankas "Nuo Lietuvos klojimo ir Kauno studijų bei Valstybinio dramos teatro iki Pacifiko krantų".
Negana to, yra padovanojęs bibliotekai ir Bostone išleistos "Lietuvių enciklopedijos" daugiatomį.
IÅ¡ leidinių pavadinimų galima nuspÄ—ti, kokio paÅ¡aukimo buvo J. Kaributas. TaÄiau nuo paÅ¡aukimo, nuo svajonÄ—s iki realios misijos - ir marios laiko, ir apsisprendimų iÅ¡bandymai.
Veržėsi į Kauną
Agnieškos ir Ciprijono Kelmų šeštasis vaikas Juozukas pirmą kartą vaidinimą pamatė Gaigalių kaime, būdamas dešimties metų. "Ėjome tamsoje per dirvas, pievas, griūdami, bet linksmi", - vėliau jis prisimins. Paauglystėje jau ir jis buvo tarp Kinderių kaimo vaidintojų, kuriuos subūrė mokytoja O. Dundulytė.
Neturtingos Å¡eimos į mokslÄ… leistas pagrandukas sÅ«nus gal ir ne visai pateisino vyresniųjų lÅ«kesÄius.
Juozas, sužinojÄ™s, jog Kaune, prie Darbo rÅ«mų, įsteigta dramos studija, kuriai vadovauja iÅ¡ Europos grįžęs Juozas Miltinis, 1937 m. iÅ¡vyko į LaikinÄ…jÄ… sostinÄ™ ir buvo ten priimtas. VÄ—liau lankÄ— ir B. DauguvieÄio valstybinÄ™ dramos studijÄ…. PasiekÄ— tiek, kad bÅ«tų priimtas į Kauno valstybinį teatrÄ… aktoriumi bendradarbiu.
J. Kaributo gyvenimo ir veiklos apybraižoje užsimenama, jog laikas neužgožė tarp režisieriaus J. Miltinio ir jo, vaikino iš Kinderių, užsimezgusios pažinties. Didelio pripažinimo pasiekęs Panevėžio teatro korifėjus J. Miltinis jį aplankydavusiam J. Kaributui sakydavo: "Oi, koks tu geras žmogus. Tu tik vienas kiekvieną kartą atvykęs į Lietuvą mane aplankai".
Traukė ir žurnalistika
Negana teatro. Jau trisdešimtmetį J. Kaributą traukė ir literatūrinė kūryba, žurnalistika. Pastarąją specialybę jis 1942-1943 metais studijavo VDU Teologijos-filosofijos fakultete. Ir įdomiausia tai, kad toms dviems mūzoms jis liko ištikimas visą gyvenimą.
Beje, skaitytojui dar nepaaiÅ¡kinta, kodÄ—l Juozas Kelmas "nuriedÄ—jo" toliau nuo savosios giminÄ—s medžio ir tapo Juozu Kaributu. Galime pamanyti, kad jis tikrosios pavardÄ—s atsisakÄ— jau gyvendamas užsienyje, pasirinkdamas skambesnÄ™, be dingsties aÅ¡trialiežuviui tautieÄiui pasiÅ¡aipyti. TaÄiau vieno pokalbio su juo metu teko iÅ¡girsti, jog dokumentus su Kaributo pavarde iÅ¡siÄ—mÄ™s gyvendamas Kaune. Tai buvusi reta ir nepaprasta pavardÄ— - 14 amžiuje buvusios istorinÄ—s asmenybÄ—s vardas.
Ir nežinioj reikėjo teatro
Nuo 1944 metų liepos pradžios - J. Kaributas sraute inteligentijos, besitraukianÄios į Vakarus. Å iuos žmones ginÄ— į nežiniÄ… baimÄ—, jog Lietuvoje, į kuriÄ… jau vÄ—l įžengia raudonoji armija, gali pasikartoti tautos genocidas.
AtsidÅ«rÄ— Vokietijoje, prie Hamburgo įsikÅ«rusioje didelÄ—je lietuvių pabÄ—gÄ—lių Fischbeko stovykloje. ŽmonÄ—ms nelengva buvo apsiprasti su benamio dalia, taÄiau nebadavo, tarp jų buvo nemažai jaunimo, todÄ—l, kaip prisiminÄ— J. Kaributas, ir teatro prireikÄ—. KaunieÄiai Äiupo jam už skverno ir nebepaleido, kol nepažadÄ—jo Å¡io meno vadovu bÅ«ti.
Pirmasis suvaidintas vaizdelis - "Palaiminti būkite". 1946 metais Vasario 16-tajai buvo paruoštas montažas "Tremtiniai", prie jo priderinta ir V. Veriko vadovaujamo choro programa. Tad pasisekimas buvo didelis.
J. Kaributas yra užsiminęs, kad šioje stovykloje būdamas nepraleido progos ir dainavimo konservatorijoje pasimokyti. Vienas jo kaip solisto pasirodymas, jau būnant JAV, labai pakeitė darbdavio požiūrį į atvykėlį iš Lietuvos: "Dirba sanitaru ligoninėje, o žiūrėk, koks talentingas." Tuoj pat sudarė sąlygas jam baigti fizioterapijos kursus ir talkininkauti ligoninės chirurgui. "Ir darbas lengvesnis, ir uždarbis didesnis", - ne kartą su šypsena yra prisiminęs tą atvejį J. Kaributas.
StebÄ—tinas veiklos sodrumas
NÄ—ra taip, kad apie ilgÄ… ir įdomų J. Kaributo gyvenimÄ… galÄ—tume sužinoti iÅ¡ jo plunksna nuosekliai paraÅ¡ytos autobiografijos. Dar kam nors teks paskirti laiko Å¡io kraÅ¡tieÄio sukauptai archyvinei medžiagai studijuoti. Šį kartÄ… iÅ¡ jo "Nuo Lietuvos klojimo…" tik probÄ—gÅ¡mais.
Sužinome, kad J. Kaributas su žmona Ona (O. Å lapelytÄ— iÅ¡ RakuÄių kaimo) per visus ketverius metus, praleistus pabÄ—gÄ—lių stovykloje Vokietijoje nebuvo atsisakÄ™ minties grįžti į LietuvÄ…. TaÄiau vis dažniau pasiekdavusios žinios apie trÄ—mimus į SibirÄ…, vykstanÄias žudynes nuteikÄ— juos kelionei laivu į JAV.
Niujorke jie turÄ—jo kur apsistoti - pas Onos KaributienÄ—s gimines. ÄŒia atsidÅ«rÄ™ nesibodÄ—jo paÄių paprasÄiausių darbų. O laisvalaikiu - ir vÄ—l mÄ—gÄ—jų teatras.
Išeivijos spaudoje 1951 metų pradžioje pasipila žinutės iš Rochesterio, kur įsikūrę Kaributai.
Antai VyÄių kuopos surengtame vakare suvaidinta komedija 'KurÄias žentas" ir operetÄ— "Kuprotas oželis". Režisavo aktorius J. Kaributas. Ir palinkÄ—jimas - laukiama didesnių veikalų pastatymo. Po mÄ—nesio - įsikÅ«rusi ateitininkų dramos grupÄ— jau vaidina NaumiestiÅ¡kio trijų veiksmų pjesÄ™ "Baisusis birželis". VeikalÄ… režisavo aktorius J. Kaributas, kuris, dirbdamas sunkų fizinį darbÄ…, negailÄ—jo nei laiko, nei jÄ—gų du mÄ—nesius ruoÅ¡ti kolektyvo narius spektakliui.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Anastazas, Aušra, Aušrė, Aušrinė, Aušrius, Aušrys, Gotarta, Gotartas, Gotartė, Gotautas, Gotautė, Sidona, Zita, Žydrė.
|
