Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 23 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Sugrįžimai

NOSTALGIJA TĖVYNEI EMIGRANTŲ VAIKŲ KOL KAS NEKANKINA

Nida ŠULCIENĖ

2008−11−22

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Emigrantas. Taip save su karčia šypsena vadina daugelis išvykusių į kitas šalis geresnio gyvenimo ieškoti mūsų šalies žmonių. Čia, Lietuvoje, lieka jų laukti artimieji, vaikai.
Nelengva ir ten nukeliavusiems, ir čia likusiems - kankina ilgesys. Kaip sunku, kai nėra šalia artimo žmogaus, puikiai žinojo subatėnės Lijana ir Inga Ramanauskaitės. Mergaitės labai laukdavo žinių iš savo tėvelio, kuris buvo išvykęs padirbėti į Jungtinę Karalystę.
Kai šiais metais pavasarį Subačiaus gimnazijoje Lijana baigė penktą, o Inga šeštą klasę, buvo nutarta, kad mergaitės vyks kartu su savo tėčiu.


Įkurtuvės

Ingos ir Lijanos tėvelis dirba gražiame ir jaukiame pietryčių Anglijos mieste, esančiame 60 km nuo Londono, Oksforde. Šiame, 154 tūkst. gyventojų turinčiame mieste, gerai žinomame visame pasaulyje, neretai vadinamame mokslo centru, gausu ir istorinės, ir modernios architektūros pastatų.
"Nuvykusios pas tėvelį, žinojome, kad teks lankyti anglų mokyklą, tačiau prieš tai laukė susitikimas su mokytoja, kuri turėjo spręsti, ar reikės lankyti parengiamuosius kursus, - pasakojo pirmuosius įsikūrimo žingsnius Oksforde Lijana. - Abi su sese visą vasarą iš rankų nepaleidome anglų kalbos žodynėlio, nes norėjosi tapti tikromis mokinėmis, o ne lankyti parengiamuosius kursus".
Mergaitėms pasisekė. Jų anglų kalbos žinios buvo geros, todėl parengiamųjų kursų nereikėjo, ir dar abi "peršoko" per vieną klasę aukštyn. Dabar Lijana mokosi septintoje, o Inga aštuntoje klasėje.

Apie mokyklą ir mokslus

Jungtinėje Karalystėje švietimo sistema gerokai skiriasi nuo mūsiškės, todėl mergaitėms kiekviena diena atnešdavo daugybę naujovių ir netikėtumų. Čia mokslo metai prasideda rugsėjo 5 dieną ir tęsiasi iki liepos 15-osios. Mokiniai kiekvieną mėnesį turi po savaitę atostogų. Pamokos prasideda 9 valandą, o baigiasi 15 val. Visi mokiniai, nepriklausomai nuo klasės, per dieną turi tik 5 pamokas. Pasak mergaičių, nors viena pamoka trunka valandą, laikas prabėga labai greitai. Dvi pertraukos būna po 5 minutes, o dvi - po 35 min. Per ilgąsias pertraukas mokiniai renkasi parke prie mokyklos, kur ant pievelės vieni pietauja, kiti - šnekučiuojasi su draugais. Tie, kurie nenori maisto neštis į mokyklą, jo gali už specialius talonus nusipirkti mokyklos kavinėje. "Kiekvienas gauname daugkartinio papildymo talonus, už kuriuos galime nusipirkti valgio", - sakė pašnekovė.
Mergaitėms iš pradžių buvo neįprasta viskas - klasėje pamokos metu dirba 2-3 mokytojo padėjėjai ir mokytojas. Ten niekada neišgirsi mokytojo kvietimo ateiti prie lentos, nors ji ir yra. Mokytojas užduotis rašo savo kompiuteriu, o jos matomos lentoje - tokia ten lentos paskirtis. Jeigu kas nors neaišku, visada į pagalbą ateina mokytojo padėjėjai, kurie paaiškina. Jeigu kitataučiams sunku dar surasti tinkamų angliškų žodžių, kartu su padėjėju ieško atitikmenų. Čia nėra ir pažymių knygelių, tačiau po trijų mėnesių tėvai gauna vaikų mokymosi aprašus.
Į mokyklą su didele ir sunkia kuprine taip pat nereikia eiti, nes mokinio krepšyje yra tik pamokų tvarkaraštis, namų darbų knygelė ir parkeris su pieštuku. Knygos ir sąsiuviniai lieka mokykloje. Patogu tai, kad mokytojo užduotus namų darbus galima atlikti bibliotekoje.
Atvykėlėms iš Lietuvos sunku buvo priprasti ir prie pamokų tvarkaraščio. "Ten yra A ir B tvarkaraštis - vieną savaitę pamokos vyksta pagal A, o kitą - pagal B tvarkaraštį. Įdomu tai, kad nėra "savos" klasės, nes į kiekvieną pamoką ateina vis kiti vaikai - mokymą stengiamasi pritaikyti prie mokinio gebėjimų. Teko gerokai pasijaudinti, kol pradėjau orientuotis, kur ir kokio dalyko vyksta pamoka, nes sąvoka "suolo draugas" čia netiko", - sakė Lijana.
Mokykla, kurioje mergaitės pradėjo mokytis, labai didelė, nors čia mokosi vaikai tik nuo septintos klasės.
"Iš viso yra septyni pastatai - du trijų aukštų, du dviejų ir trys vieno aukšto. Vienam mokomajam dalykui skirta po vieną aukštą, todėl vietos tikrai yra pakankamai.

Glaudus ryšys tarp mokyklos ir tėvų

"Ir ten yra visokių mokinių. Mėgsta ir patriukšmauti, ir pieštukais pasimėtyti, tačiau mokytojo visi, be išimties, klauso. Neteko girdėti ir taip smarkiai besikeikiančių kaip Lietuvoje, - kalbėjo pašnekovė apie mokinius. - Bėgančių iš pamokų ar šiaip sau nelankančių mokyklos nėra. Jeigu dėl kokios nors priežasties mokinys negali dalyvauti pamokose, tėvai turi rašyti prašymą direktoriui, kuris sprendžia, ką daryti. Žinoma, dauguma tėvų prašymų yra patenkinami".
Pasak Lijanos, tėvų susirinkimuose tėvai dalyvauja šimtu procentų - kaip sekasi mokiniui, turi rūpėti ne tik mokytojui, bet ir jiems.
Nors čia mokosi ir anglai, ir atvykėliai iš kitur, nesutarimų nėra. Pasipuikuoti apdarais taip pat nėra galimybės. Yra mokyklinė uniforma - juodi batai, juodos kelnės, balti marškinukai ir tamsiai mėlynas švarkelis su mokyklos emblema. Net kūno kultūros pamokoms yra privalomi marškinėliai su mokyklos emblema.

Draugiškesni - tamsiaodžiai

Visada sunku naujoje aplinkoje, todėl svarbus kiekvienas naujo draugo patarimas, padrąsinimas. Deja, nors toje pačioje mokykloje mokosi ir daugiau lietuvių vaikų, jie savo tautietėms nepasirodė labai draugiški. "Lietuviukai pasipūtę, arogantiški. Jie labai "maivėsi", kad moka anglų kalbą ir iš tolo stebėjo, kaip mums seksis. O tie, kurie atvyko tik šiais metais, bet turėjo lankyti parengiamuosius kursus, kažkodėl pyko ant mūsų. Matyt, pavydėjo, - pasakojo apie naujuosius draugus Lijana. - Pastebėjau, kad tamsiaodžiai draugiškesni. Jie iš karto prieina, kalbina, siūlosi padėti, paaiškina, jeigu ko nežinai, o baltaodžiai neskuba užmegzti pažinties - jie stebi iš toliau, ir tik vėliau pradeda bendrauti su naujokais".

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Adelė, Doviltas, Dovilta, Doviltė, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, Klemė, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt