NETRADICIÅ¡KAI EKSPONUOTI DZÅ«KIÅ¡KI MARÅ¡KINIAI  (0)

2015−07−18

Tarptautinio folkloro festivalio „Lingaudala“ metu Kupiškio etnografijos muziejuje pristatyta įdomi ir inovatyvi Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkų parengta paroda „Ir po šimto metų tamsoj žiba“. Muziejaus lankytojai turėjo retą galimybę susipažinti su dzūkų tautiniu kostiumu ir jo detalėmis. Netradiciškai buvo pristatytas ir aukštaitiškas kostiumas.

SUVALKIETÄ— ANT AUKÅ¡TAITIJOS žEMÄ—S STOVI TVIRTAI  (0)

2015−07−04

Mūsų rajone besidarbuojančią agronomę Danguolę Butėnienę puikiai pažįsta ne tik kupiškėnai ūkininkai, bet ir Anykščių, Rokiškio krašto žemdirbiai. Ketvirtą dešimtmetį Kupiškio krašte su šeima gyvenanti moteris kilusi iš Suvalkijos, Šakių rajono. Kartu su vyru Algirdu, taip pat agronomu, gyventi į mūsų miestą ji atsikėlė 1978 metais. Čia užaugino vaikus, čia, pas senelius dabar dažnai paviešėti atskuba anūkai. Trisdešimt aštuonerius metus santuokoje gyvenantys aukštaitis ir suvalkietė įsitikinę, kad gyventi gera visur, jei tik moki nuoširdžiai su žmonėmis bendrauti, bendrą kalbą rasti.

SPORTININKÄ™ į GIMTÄ…JÄ… SUVALKIJÄ… LABAI TRAUKIA  (2)

2015−06−20

Daugelis sporto bendruomenės narių Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro vadovę Laimutę Šližauskienę puikiai pažįsta. Bet ne visi žino, kad į mūsų kraštą su šeima prieš penkerius metus atsikėlusi moteris – tikra suvalkietė, kilusi iš Marijampolės rajono. Apie vaikystę, specialybės pasirinkimą ir apie tai, kaip pavyko pritapti Aukštaitijoje, su ja ir pasikalbėjome.

TÄ—VYSTÄ— €“ DIDELÄ— ATSAKOMYBÄ— IR DAR DIDESNÄ— LAIMÄ—  (1)

2015−06−06

Rytoj, pirmąjį birželio sekmadienį, gėlės pražys ne moterų, o vyrų rankose. Juos pasveikinti skubėsime Tėvo dienos proga. Vieniems ši diena bus susitikimas su kituose šalies miestuose įsikūrusiais vaikais. Bus ir tokių, kurie išvykę savo laimės ieškoti kitur, tėčius pasveikinti galės tik telefonu ar internetu. Ne vienas gėlės žiedą padės ant savo tėvo kapo... Kažkas galbūt tądien pirmą kartą taps tėčiu. Pasikalbėti apie tėviškus džiaugsmus ir rūpesčius pasikvietėme tris dukras su žmona užauginusį Virginijų Kaušakį iš Skapiškio. Kaip ir šviesaus atminimo tėtis Jonas Kaušakys, Virginijus pasirinko pedagogo profesiją. Skapiškio pagrindinėje mokykloje jis darbuojasi jau daugiau nei dvi dešimtis metų.

TIKRO DZÅ«KO GYVENIMAS AUKÅ¡TAITIJOJE  (1)

2015−05−23

Dzūkai iš kitų Lietuvos etnografinių regionų gyventojų išsiskiria savitais papročiais, liaudies dainomis, gyvenimo būdu. Tai – svetingi, vaišingi, mėgstantys bendrauti žmonės. Sakoma, kad svečias dzūkui – tai Dievo dovana.
Iš šio dainomis apipinto krašto kilęs Vytautas Klidzio Kupiškio krašte gyvena jau 32 metus. Čia, Kupiškio rajone, gimė ir užaugo vaikai, čia prabėgo didžioji Vytauto gyvenimo dalis. Veterinarijos mokslus baigęs V. Klidzio ilgus metus dirbo pagal savo specialybę. Dabar ūkininkauja Salamiestyje. Į šį kraštą kartu su žmona Elena jiedu atsikėlė jau iš Aukštaitijos, Utenos rajono. Bet gražiausi V. Klidzio vaikystės ir jaunystės metai prabėgo prie Nemuno, Alytaus rajone.

DZÅ«KÄ—S PRISIMINIMUOSE GIMTINÄ— KVEPIA CINAMONU  (0)

2015−05−09

Dzūkė Romutė Žiukienė tvirtina, kad per beveik keturiasdešimt metų jau spėjo Kupiškio krašte apsiprasti. Čia užaugo ir trys jos vaikai. Visgi nuvykus į gimtinę ten jai oras atrodo gaivesnis ir kvėpuoti lengviau. „Savas kraštas yra savas, kaip ir visiems“, – tvirtino moteris.

PAMILUSI žMONES, PRISIJAUKINO IR MÅ«Sų KRAÅ¡TÄ…  (3)

2015−04−18

Salamiestėnę Dalią Dyrienę pažįsta išties daugelis kupiškėnų. Ūkininkė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio filialo pirmininkė, ūkininkių draugijos „Sodžius“ Kupiškio skyriaus narė, naujai išrinktos Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narė. „Namuose man maža veiklos, mėgstu bendrauti, o bendravimas skatina nuolat tobulėti“, – sako aktyvi moteris, nevengianti visuomeninės veiklos. O dar šeimos židinio kurstytojos, močiutės vaidmuo... Tačiau tikrai retas žino, kad beveik keturias dešimtis metų mūsų krašte gyvenanti D. Dyrienė – tikra žemaitė, kilusi iš Skuodo rajono.

VELYKų TRADICIJOS IR PAPROčIAI  (0)

2015−04−04

Velykos – didžiausia metinė pavasario šventė. Velykinis laikotarpis gana ilgas – ruoštis joms pradedama per Verbas, o šventė baigiasi per Atvelykį. Iki mūsų dienų išlikę ir išsaugoti labai skirtingi Velykų papročiai. Kiekvienam Lietuvos regionui būdingas savitas šių papročių atspalvis. Apie senąsias Velykų tradicijas Kupiškio krašte papasakojo etnografijos muziejaus specialistė Kristina Jokimienė.

APIE KIAUÅ¡INIų DAžYMO BÅ«DUS  (0)

2015−04−04

Visos senovės tautos kiaušinį laikė gyvybės, pilnatvės simboliu. Jis, ypač dažytas, buvo vartojamas kaip apeiginis dalykas pirmojo išginimo, arimo, sėjos, vestuvių ir kitomis progomis. Kiaušinius lietuviai dažydavo dviem šventėms – Jurginėms ir Velykoms. Šv. Velykų simbolis – kiaušinis anksčiau vadintas velykaičiu.

SUVALKIETEI MÅ«Sų KRAÅ¡TAS YRA TIKRI NAMAI  (2)

2015−03−21

Apie suvalkiečius sakoma, kad jie yra racionalūs, sumanūs ir labai taupūs žmonės. Kupiškyje du dešimtmečius gyvenanti grynakraujė suvalkietė Ingrida Kuzmickienė tvirtina, kad šio Lietuvos etnografinio regiono atstovai – dar ir labai darbštūs bei užsispyrę žmonės. Į visiškai svetimą kraštą su vyru atsikėlusi moteris džiaugiasi, kad gyvenimas Aukštaitijoje jai padėjo įgauti drąsos, pasitikėjimo savimi, o čia sutikti žmonės, atrastas širdžiai mielas darbas ilgainiui leido pasijusti kaip namuose.

    1    2    3