Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Savi tarp kupiškėnų

GYDYTOJA SAVO PROFESIJOS NEKEISTŲ Į JOKIĄ KITĄ

Jurgita BANIONIENĖ

2015−12−05

Komentarai4    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Iš Dzūkijos kilusi Kupiškio ligoninės direktorė Roma Ramanauskienė mūsų krašte gyvena daugiau nei tris dešimtmečius.
Autorės nuotrauka
Medikę Romą Ramanauskienę pažįsta daugelis kupiškėnų. Ji rajono gyventojų sveikata rūpinasi jau 35 metus. Nors nuo praėjusių metų rugsėjo gydytoja eina Kupiškio ligoninės direktorės pareigas, dalį laiko skiria ir gydomajam darbui. Ši veikla jai visada bus artima. Šaknis Kupiškyje įleidusi, nuo 1980 metų čia gyvenanti R. Ramanauskienė – tikra dzūkė, užaugusi Alytaus rajone. Gimė ji tremtyje, Irkutsko srityje, Čeremchovo mieste.

Tremties vaikas

Gydytoja R. Ramanauskienė gimė Veronikos ir Juliaus Zubrų šeimoje. Abu dabar jau šviesaus atminimo moters tėvai buvo kilę iš Dzūkijos krašto. Tėvus ištrėmė paskutiniojo trėmimo metu, 1948 metų gegužės pabaigoje. Moteris iki šiol pamena jų pasakojimus apie tai, kaip šeimą palietė tremties šmėkla. „Mano mama buvo kilusi iš Miroslavo valsčiaus, augo gausioje šeimoje. Senelių šeima turėjo nemažai žemės. Mama pasakojo, kad buvo vasara, laukuose žaliavo javai. Stribai išvežti jų atvažiavo naktį, iš vakaro duonos buvo pasikepę, tik jos ir lašinių su savimi pasiimti leido. Ji tuomet mokėsi Alytaus amatų mokykloje. Išvengti tremties pavyko tik jauniausiam mamos broliui, jis į mišką pabėgo, tačiau vienas likęs Lietuvoje vėliau labai vargo“, – pasakojo R. Ramanauskienė.

Į Sibirą buvo ištremta ir gydytojos tėčio šeima. Likimas lėmė, kad medikės tėvų keliai suėjo būtent tremties žemėje. Čia jie susituokė. „Buvau pirmas vaikas, Čeremchove gimė dar viena mano sesuo ir brolis“, – pasakojo iš viso septynių vaikų šeimoje užaugusi gydytoja. Tremtyje prabėgo pirmieji penkeri Romos vaikystės metai. Jos atmintyje išlikusios tik nuotrupos iš gyvenimo Sibire: „Pamenu mūsų gatvę, ji buvo dviejų pusių, plati. Tėvai visą laiką sunkiai dirbo anglių kasyklose, vėliau – prie geležinkelių remonto, pamažu kūrėsi. Iš pradžių gyvenome barakuose, vėliau tėvai kartu su mamos broliu pasistatė namus.“

Po daugiau nei keturiasdešimties metų kartu su mama R. Ramanauskienė buvo nuvažiavusi į Sibirą. „Vykome parsigabenti senelio, mamos tėvo, palaikų. Čia miręs kitas senelis, mano dėdė liko palaidoti Čeremchove. Radome ir gimtuosius namus, išdrįsome užeiti pasišnekėti su jų gyventojais. Namas buvo virtęs rusiška „dačia“, tačiau jo gyventojai buvo girdėję, kad kažkada čia gyveno lietuviai“, – pasakojo pašnekovė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"



Skaityti komentarus (4)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Cilė, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, Cilė, Dargintė, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, Suvaidė, Suvainas, Suvainė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt