Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Nuomonės

AKCIJA €ŽVISIEMS DZIN€Œ

Jurgita ŽIUKAITĖ

2016−08−27 10

Prieš gerą dešimtmetį, kai pirmą kartą rinkome kandidatus į Europos Parlamentą, gimė akcija „Man ne dzin“, kurios tikslas buvo skatinti jaunų žmonių dalyvavimą rinkimuose, aktyviai dalyvauti pilietiniame gyvenime. Kampanija įgavo pagreitį, kadangi rengta kiekvienais metais, kai šalyje vykdavo savivaldybės, parlamento, Prezidento ar Europos Parlamento rinkimai.

Dabar iki Seimo rinkimų bėra vos mėnuo (pilietiški žmonės prie urnų žingsniuos spalio 9 d.) ir panašu, kad šiemet užgimsta nauja akcija pavadinimu „Visiems dzin“. Anksčiau burbėdama dėl įkyraus politikų šmėžavimo, kur reikia ir kur nereikia, niekada negalvojau, kad šiemet pasigesiu vieno dalyko – politinės reklamos. Jei ankstesnių rinkimų kampanijų metu būdavo baisu net šaldytuvą pradaryti, kad ir iš jo neiššoktų koks pažadus žarstantis nudailintas kandidatas, o iš pašto dėžutės žirdavo reklaminiai lankstinukai su šviesios ateities garantija, tai šiais metais vos ne su žiburiu po įvairius šaltinius reikia knistis, kad sužinotum, bent kas ketina vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuoti. Nei kandidatų pavardžių, nei jų veidų, nei jų rinkimų programų, nei partijų prisistatymo. Ir būk tu, žmogau, pilietiškas, atsakingai pasirink, kam savo balsą skirsi rinkimų dieną. Kyla mintis, kaži ar tas tavo balsas apskritai kam bereikalingas, jei niekas rinkėjų ne tik suvilioti, bet ir elementariai informuoti nebenori. Perbraižius rinkimų apygardų ribas, toli gražu ne visi mūsų rajono rinkėjai žino, ir kuriai – Biržų–Kupiškio ar Sėlos (Rokiškio–Kupiškio) – apygardai priklauso. Jei vieniems dzin, kad rinkėjams stinga informacijos, šiems jau darosi dzin, kas jiems atstovaus, ir į rinkimus kai kurie išvis neketina eiti. Ir kaip tada skatinti žmonių pilietiškumą?
Keista šiemetinė taktika, kai kandidatai nei patys giriasi, nei kitus kritikuoja. O gal rinkėjai laikomi jau tokiais tokiais, dėl kurių net burnos aušinti nebereikia. Ne vienam lietuviui geriau žinomi tolimos Amerikos kandidatai į prezidentus ir jų rinkimų programos nei pretenduojantys dėlioti mūsų gyvenimus visus ateinančius ketverius metus. Kaip būsimieji Seimo nariai gali mums atstovauti vėliau, jei net įprastai aktyviuoju politinės kampanijos laikotarpiu nesirodo, išskyrus kai kuriuos spaudžiančius rankas per bendruomenių šventes, bet apie savo tikslus ir uždavinius Seime nieko nepasakančius. O gal jie dabar individualiai, asmeniškai su rinkėjais bendrauja, po namus, įstaigas vaikšto – vadinasi, manęs namuose jie nerado.

Matyt, šiemet imamasi taktikos į Seimą prasmukti tyliai, nes viskas ankstesniųjų kadencijų kandidatų jau išsakyta, išžadėta, išdiskutuota. Ką gi nauja visko girdėjusiai tautai bepasakysi. O kai nieko nežadi, apie nieką nekalbi, nieko ir tesėti nereikia – niekas tada negalės prikišti, kad kandidatuodamas žadėjai, o į Seimo nario kėdę sėdęs neištesėjai.