Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Nuomonės

AR LIETUVAI TOLI IKI DAVOSO?

RÅ«ta VAINIENÄ–

2016−01−20 0

Sausio 20 d. prasidėjo keturias dienas truksiantis pasaulio ekonomikos GALA įvykis – Davoso ekonomikos forumas. Šis renginys organizuojamas nuo 1971 metų, jis skirtas, bendradarbiaujant verslo ir valdžios atstovams, iškelti ir aptarti svarbiausius pasaulio ekonomikos ateitį lemiančius įvykius. Tai – itin prestižinis renginys, į kurį kviečiami kruopščiai atrinkti asmenys, Lietuvai ne visais metais buvo jame atstovaujama. Šiemet į Davosą atvyks apie 40 valstybių vadovai, apie 2,5 tūkstančio verslo ir visuomenės lyderių.

Šių metų Davoso tema – kaip įvaldyti ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuri pasireiškia fizinių, skaitmeninių ir biotechnologijų sinteze, jų derinimu, konvergencija. Nauja inovacijų banga vėl iš esmės keis pasaulį, kuriame gyvename. Skirtingai nuo ankstesnių inovacijų, prognozuojama, kad šįkart inovacijos plėtosis eksponentiškai – ir plačiai, ir greitai. Inovacijos skverbsis į visas pramonės šakas, jos palies ne tik aplinką, kurioje gyvename, daiktus, kuriuos naudojame, maistą, kurį valgome, bet ir mūsų kūną, visa, iš ko mes susidedame. Naujieji virsmai keis pramonės struktūrą, skverbsis į sveikatos, logistikos, finansų, švietimo sektorius, naikins vienas profesijas ir kurs naujas, decentralizuos procesus, itin mažins logistikos kaštus, naikins tarpininkus.

Bene pirmą kartą tokiu aukštu lygiu bus kalbama apie ilgalaikes ekonomikos bangas, kurios dėl kažkokių priežasčių nėra labai plačiai nagrinėjamos, kaip mums įprasti trumpalaikiai ekonominiai svyravimai. Bene pirmasis ilgalaikes ekonomikos bangas nagrinėjo Nikolajus Kondratjevas. Kondratjevo pasekėjų nuomone, mūsų laukia ne ketvirtoji, o jau šeštoji inovacijų banga, ir jei įvertintume visą moderniosios ekonomikos istoriją – tai tokių bangų suskaičiuojama apie dvi dešimtis.

Kaip ir ligšiolinės, taip ir šioji pramonės revoliucija leidžia rinktis, ar eiti koja kojon su inovacijomis, ar joms priešintis, netgi – stabdyti. Kaip ir visos ligšiolinės inovacijos, taip ir tos, kurios jau beldžiasi į duris, gali būti panaudotos gerais ir ne itin gerais tikslais. Sklindant Davoso ekonomikos forumo šviesai susimąstai ir apie tai, kaip elgiasi Lietuvos valdžia, pasitikdama naujus ekonominius virsmus.

Antai Valstybinė mokesčių inspekcija žengia į didžiųjų duomenų (angl. big data) sritis, organizuodama išmaniąją apskaitą, užsimodama rinkti ir apdoroti vis daugiau duomenų apie asmenų turtą, sąskaitų likučius, sandorius. Lyg ir turėtume sveikinti valstybinę instituciją, besinaudojančią inovacijų gėrybėmis, bet įkėlus visa tai į Lietuvos kontekstą, deja, džiaugsmo daug nėra.

Priežastis – verslui nėra suteikiama analogiškų laisvių, lankstumo ir sąlygų. Antai Darbo kodeksas – sukurtas geriausiu atveju tvyrant antrosios pramonės revoliucijos dvasiai – iš vietos nepajudinamas. Naujosios dalijimosi ekonomikos platformos pasitinkamos ne kuo kitu, o ypatingu mokesčių inspekcijos dėmesiu. Ir tarpusavio skolinimo paslauga, dar neužgimusi, apauginama įvairiausiais saugikliais. Kad tik ko blogo neišeitų. „Sodros“ sistema nė kiek neatliepia ateities iššūkių, bet esminė pensijų reforma išbraukta iš darbotvarkės. Ją pakeitė į Davosą vykstančios prezidentės populistinis raginimas pensijas tiesiog indeksuoti.

Nuo Vilniaus iki Davoso – apie du tūkstančius kilometrų, nuvykti galima per kelias ar keliolika valandų. Tik ar tai padės įveikti atstumą politikų galvose?

Komentaras LRT radijui