Kupiškėnų mintys

2020 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

Likimai

NAMAI – JONĖS GYVENIMO AŠIS IR KŪRYBOS VERSMĖ

Banguolė ALEKNIENĖ

2013−06−22

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Jonė Murnikova su ištikimuoju Džeriu.
Autorės nuotrauka
Jonei Murnikovai Joninės yra dviguba šventė – ir vardadienis, ir gimimo diena. O šiemet ši data bus dar svarbesnė – moteris švęs garbingą jubiliejų.

„Kai susimąstau apie nugyventą laiką, apima graudulys. Septyniasdešimt metų – tai ne tiek pat dienų ar mėnesių. Svarbiausia, kad dar turiu sveikatos savo kasdieniniams įprastiems darbams, kad galiu būti savo vaikų ir anūkų apsuptyje. Deja, jau šešeri metai, kai palaidojau vyrą. Po jo mirties niekur nebenoriu toliau nuo namų išvažiuoti, pakeliauti. Anksčiau visa tai labai mėgau. Tik su „Sodžiaus“ ūkininkėmis (jų draugijai priklausau) buvau nukakusi į Švediją“, – taip lakoniškai nusakė savo dabartinę būseną J. Murnikova, kai susėdome pasišnekėti jos kiemo pavėsinėje po vešliu vynuogių vainiku.


Gėlininkės valdos

Erdvi Jonės sodyba Kupiškyje, Vilniaus g. gale, leidžia pasijusti ir kaimo, ir miesto gyventoju. Čia užtenka vietos daržams, gėlynams, šiltnamiams, net tvenkinukui. „Šioje vietoje įsikūrėme maždaug prieš 15 metų. Anksčiau čia gyveno Kriūkos. Jiems mirus, jų vaikai sodybą pardavė. Daug laiko čia praleidžia sūnus Vladas, auksarankis statybininkas, stalius ir kitokių amatų meistras. Jis rekonstravo ūkinį pastatą ir ten įsirengė dirbtuves“, – pasakojo pašnekovė.

Kupiškėnai Jonę pažįsta kaip gėlininkę. Jau daug metų beveik kasdien ją galima rasti tai viename, tai kitame Kupiškio turgelyje prekiaujančią gėlėmis, daržovių daigais. Ji Kupiškyje yra viena iš pirmųjų, pradėjusi verstis iš augalų. „Nueidavau su vyru į svečius pas Rasiulienę, kuri prekiaudavo savo užaugintomis gėlėmis. Tai mane ji ir paragino: „Imk, Janyt, iš manęs daigų, bandyk.“ Netrukus gavome kolektyvinį sodą ir ten pradėjau sėti pirmąsias savo gėles. Iš pradžių apdalindavau jomis savo draugus ir pažįstamus, paskui ir pirkti augalus iš manęs žmonės pradėjo. Prekiavau įvairiuose turgeliuose. Jei pardavęs gėles parsiveždavai 600 rublių, tai jau būdavo daug. Verslas sekėsi neblogai. Eilės žmonių stovėdavo prie pačių neįmantriausių augalėlių“, – dalijosi prisiminimais pašnekovė.

Pasak Jonės, pasivėlinusi sėti chrizantemas. Karališkosios nenori pražysti. Šiaip šias gėles ji sėjanti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o šiemet pasėjusi sausio 2 d. kartu su ledinukais. Šiuo metu daug turinti astrų, zinijų, chrizantemų. Pardavinėjo ir pomidorų, agurkų, paprikų daigus. Anot jos, geriausi yra pusantro sprindžio daigai. Su labiau ištįsusiais, jau vaisius užmezgusiais daugiau vargo, reikia labai saugoti, kad nenulūžtų. „Kad galėtum duoną užsidirbti augalus augindamas, turi daug triūso įdėti. Per metus tik maždaug du mėnesius nuo lapkričio iki gruodžio pabaigos gali šiek tiek atsipūsti. Tačiau nespėji po lapkričio 1-osios apsitvarkyti ir vėl, žiūrėk, jau reikia sėti. Kas gėles perpardavinėja, nenori gėlių augintojų konkurencijos. Per kelias rankas perėjęs augalėlis dažniausiai ne toks gražus ir atsparus“, – teigė gėlininkė.

Jonės ūkyje ne tik augalai puoselėjami, bet ir dvi ožkytės, vištų pulkelis bei du šunys – ištikimasis palydovas bei gynėjas Džeris ir kilmingasis haskis Kentas gyvena.
„Kartą Kentas įvijo ožkytę į tvenkinį. Tai jos gelbėti puolė Džeris. Vandenyje buvo kilusios tikros veltynės, kol pagaliau man pasisekė jas nutraukti“, – pasakojo linksmą nutikimą iš savo gyvūnų gyvenimo pašnekovė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Augustina, Augustinas, Genadas, Leonora, Sargautas, Sargautė, Virgaudas, Virgaudė, Virgauda, Žymantas, Žymantė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt