 |
|
|
2024 m. balandžio 26 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos Å ALTINIAIS VINGURIUOJA SENA Å ALTENIų ISTORIJA
Netoli Å altenių stovi akmeninis Akmenių malÅ«nas. Apsigyveno Å¡alia fermų Nuo kryžkelÄ—s, kurioje susikerta keliai į Akmenius, AntaÅ¡avÄ…, Geležius ir KupiÅ¡kį, kuri žymi KupiÅ¡kio ir Panevėžio rajonų ribÄ…, driekiasi Å altenių kaimas. Netoli jo yra MiliÅ«nai, JauniÅ«nai, Gudgalys, NiÄiÅ«nai, PievoniÅ¡kiai. Kaimas priklauso SubaÄiaus seniÅ«nijai. Ä®riedÄ—jus į Å altenius pamatysi vos porÄ… sodybų. Vienos jų paveldÄ—tojai emigravo į JungtinÄ™ KaralystÄ™, antroje – įsikÅ«rÄ™s Å«kininkas Valdas Alekna su Å¡eima. Jis Å¡iame kaime gyvena nuo 1986 metų, kai buvo pakviestas dirbti į vietinį „VienybÄ—s“ kolÅ«kį. Nuo to laiko ir pats paÅ¡nekovo gyvenimas tapo sÄ—slesnis.
Valdas Alekna apsigyveno buvusiame VienybÄ—s kolÅ«kio bendrabutyje. Paimtas į tarybinÄ™ armijÄ… vyras buvo iÅ¡gabentas į VokietijÄ…, kur dvejus metus dirbo vairuotoju. Jam teko vežioti žinomiausius generolus ir politikus. 1991 metais V. Alekna nusprendÄ— imtis žemÄ—s Å«kio ir buvusiuose kolÅ«kio pastatuose pradÄ—jo auginti gyvulius. „ AÅ¡ už pajus pasiÄ—miau fermas ir vÄ—liau visÄ… kompleksÄ…. Taip pradÄ—jau dirbti. Dabar matau, kiek kainuoja iÅ¡ naujo tokius pastatus pastatyti. Tad ar protinga buvo viskÄ… griauti?“ – svarstÄ— Valdas. Pats vyras apsigyveno Varnauskų giminÄ—s name. Jame vienu metu buvo kaimo mokykla, vÄ—liau kolÅ«kio bendrabutis. IÅ¡ žemÄ—s lipa monetos Paklaustas, kÄ… žino apie Å altenius, V. Alekna sakÄ—, kad Äia gyva likusi tik jo sodyba. Netoli yra senosios kaimo kapinaitÄ—s, saugomos valstybÄ—s, kuriose dar laidojami Å¡io kraÅ¡to žmonÄ—s. Neseniai Å alteniuose gyvavo bene Å¡eÅ¡ios sodybos. VienÄ… jų, MakÅ¡telÄ—s buvusius namus, pats Valdas padÄ—jo įamžinti pasirÅ«pindamas koplytstulpiu. Dabar Äia ir likÄ™s tik Å¡is paminklas bei sodintas berželis. „Nieko Äia nebÄ—ra. Bet kaip suprantu, kaimo istorija – labai įdomi“, – spÄ—jo V. Alekna. PrieÅ¡ trejus metus vyras sulaukÄ— vieno pažįstamo, kuris neÅ¡inas senais rusiÅ¡kais vietovÄ—s planais, papraÅ¡Ä— apžiÅ«rÄ—ti jo žemes. Pasirodo, prie jo sodybos galima rasti net 1600 metų senumo monetų. „Ardamas žemÄ™ dar randu senų monetų. Smetonos laikų pinigų nÄ—ra, bet iÅ¡kyla 1600–1800 metų monetos. Gal Äia bÅ«ta kokių smuklių ar užeigų?“ – svarstÄ— paÅ¡nekovas. Rimtų tyrimų Å alteniai dar nesulaukÄ—. ÄŒia prieÅ¡ kurį laikÄ… lankÄ—si mokslininkų ekspedicija, kuriai vyras parodÄ— senÄ…sias kapines. Jose, pasak V. Aleknos, antkapius puoÅ¡ia ketaus kryžiai su lenkiÅ¡kais ir lietuviÅ¡kais užraÅ¡ais. TyrinÄ—ja kalbÄ… MinÄ—toje ekspedicijoje dalyvavo ir kalbininkÄ—, KlaipÄ—dos universiteto docentÄ— daktarÄ— Asta BalÄiÅ«nienÄ—. Moteris kilusi iÅ¡ KupiÅ¡kio, todÄ—l daug dÄ—mesio skiria Å¡io kraÅ¡to kalbos tyrimams. Ji plaÄiau tyrinÄ—ja ir Å altenių kalbÄ…, nes nuo 2015 iki 2017 metų vadovauja ValstybinÄ—s lietuvių kalbos komisijos finansuojamam projektui „KupiÅ¡kÄ—nų, panevėžiÅ¡kių ir uteniÅ¡kių paribio Å¡nektos XXI a.: kalbų kontaktų aspektas“. Å io projekto tikslas – nustatyti realiÄ… kupiÅ¡kÄ—nų, panevėžiÅ¡kių ir uteniÅ¡kių paribio Å¡nektų kalbinÄ™ situacijÄ…, iÅ¡tirti konkreÄių Å¡nektų raidÄ…, dinamikÄ… bei interferencijÄ… ir patikslinti patarmių ribas. Tiriami Å¡ie rytų aukÅ¡taiÄių tarminiai punktai: panevėžiÅ¡kių (LujÄ—nai, ParovÄ—ja, Obelaukiai, Anglininkai, GeidžiÅ«nai), uteniÅ¡kių (GatauÄiai, Vabalninkas, DarÅ¡iÅ¡kiai, Å alteniai, Užubaliai) ir kupiÅ¡kÄ—nų (VirÅ¡kupÄ—nai, Papilys, Kvetkai, SuvainiÅ¡kis, Paliepis, KupreliÅ¡kis, Salamiestis). „Nuo 2015 m. vykstame į dialektologines ekspedicijas, įraÅ¡ome tuose punktuose gyvenanÄių žmonių kalbÄ…, paskui sisteminame duomenis, transkribuojame atrinktus tekstus ir tiriame konkreÄių vietovių kalbos ypatybes“, – apie ekspedicijas sakÄ— paÅ¡nekovÄ—. Å altenius kalbininkÄ— aplankÄ— praÄ—jusiÄ… vasarÄ…. IÅ¡samus tyrimas dar neatliktas, tik, pasak kalbininkÄ—s, jau dabar galima konstatuoti, kad Å¡is tarminis punktas yra beveik sunykÄ™s. Mat kaime likusi tik viena gyvenamoji sodyba. „Iki maždaug XX a. antrosios pusÄ—s ties Å altenių kaimu buvo brėžtina žmonių, vadinamų – kupiÅ¡kiuojantieji – rotininkai ir nekupiÅ¡kiuojantieji – riba. Å alteniai priskirti rytų aukÅ¡taiÄių uteniÅ¡kių patarmei. Akivaizdu, kad Å¡is tarminis punktas nebuvo vienalytis kalbiniu požiÅ«riu ir visada Äia gyvenanÄių žmonių kalba turÄ—jo ir uteniÅ¡kių, ir kupiÅ¡kÄ—nų patarmių ypatybių“, – apie Å altenių kalbÄ… trumpai aiÅ¡kino A. BalÄiÅ«nienÄ—. „Mums labai sunkiai šį kaimÄ… pavyko rasti, nes naujoje GPS programoje jis nefiksuojamas. Vis dÄ—lto reikia tikÄ—tis, kad besipleÄiantis ir klestintis mano giminaiÄio V. Aleknos Å«kis „pakvies“ grįžti atgal iÅ¡vykusius svetur Å altenių kaimo jaunosios kartos atstovus ir Äia vÄ—l virs gyvenimas, skambÄ—s kupiÅ¡kÄ—nų ir uteniÅ¡kių patarmių ypatybių turinti unikali Å¡alteniÅ¡kių Å¡nekta“, – sakÄ— paÅ¡nekovÄ—.
Nuo Marnakos upÄ—s Å¡altinių galÄ—jo kilti Å altenių kaimo vardas. Å altenių istorijÄ… papasakoti bandÄ— KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus direktorÄ— Violeta AleknienÄ—. ÄŒia gimÄ— jos vyras Algirdas Alekna, todÄ—l sutuoktinio atminimui žmona apie minÄ—tÄ… kaimÄ… parengÄ— straipsnį „Prie Å¡altiniuotos MarankÄ—lÄ—s“. Å altenių pavadinimas, pasak autorÄ—s, galÄ—jo kilti iÅ¡ žodžio „šaltinis“. Tokių vandens versmių Å¡iame kraÅ¡te buvo ne viena prie Äia tekanÄios Marnakos upÄ—s. JÄ… vietiniai gyventojai nuo seno vadino MarankÄ—le. Istoriniuose Å¡altiniuose, V. AleknienÄ—s duomenimis, Å alteniai pirmÄ… kartÄ… paminÄ—ti 1581 metais. Tik kaimo pavadinimas tada buvo DaukÅ¡Ä—nai. Jis priklausÄ— KupiÅ¡kio seniÅ«nijai, Marnakos vaitijai. Po kone dvideÅ¡imties metų dokumentuose atsirado ir naujas Å altenių vardas. 1655–1660 kaimas nukentÄ—jo nuo karo su Å vedija. IÅ¡ 17 tuomet buvusių dÅ«mų liko tik 10. Per kelerius metus kaimas Ä—mÄ— atsigauti, bet 1709 metais jį galutinai iÅ¡tuÅ¡tino maras. Ir tik po dviejų deÅ¡imtmeÄių Äia vÄ—l Ä—mÄ— kurtis sodybos. Kaimo kerÄ—tojai KalbininkÄ— A. BalÄiÅ«nienÄ— raÅ¡ytiniuose dokumentuose yra radusi gana įdomiÄ… istorijÄ… apie Å altenių kaimÄ…. 1641 m. rugpjÅ«Äio 16 d. KupiÅ¡kio dvare vykÄ™s seniÅ«no Vilhelmo Tyzenhauzo sukviestas bajorų teismas, kuris teiÄ™s Å altenių kaimo valstietÄ™ PaliulienÄ™, apkaltintÄ… kerÄ—jimu, dÄ—l kurio esÄ… mirÄ™ seniÅ«no vaikai. Budelio kankinama PaliulienÄ— iÅ¡davusi dar keletÄ… bendrininkų. PaliulienÄ— prisipažinusi, kad kasmet su kerÄ—tojais, pasivertÄ™ Å¡arkomis, skrendÄ… į ąžuolÄ… prie Pyvesos upÄ—s. Ten atskridÄ™s Antanas Kryklys ir praÅ¡Ä™s patarti, kaip greiÄiau iÅ¡laisvinti savo žmonÄ… nuo seniÅ«no vaikų maitinimo. Raganius Gricius davÄ™s jam nuodų, panaÅ¡ių į pienÄ…, nuo kurių Tyzenhauzo vaikai ir mirÄ™. Suimtas ir kankinamas Kryklys įrodinÄ—jÄ™s, kad Tyzenhauzo vaikus nunuodijÄ™s ne jis, o antrosios maitintojos vyras Mikalojus Vaivadonis. Å is bei jo žmona taip pat buvÄ™ suimti ir atiduoti budeliui kankinti. Jie prisipažinÄ™, kad nunuodyti Tyzenhauzo vaikus patarÄ™s Vaivadonio tÄ—vas Petras Vaivada. Teismas nusprendÄ™s kaltinamuosius PaliulienÄ™ ir PetrÄ… VaivadÄ…, kaip kerÄ—tojus, sudeginti, o M. Vaivadoniui nukirsti galvÄ…. Nuosprendis buvÄ™s įvykdytas KupiÅ¡kio turgavietÄ—je.  Skurdo ir karo paliestiXIX a. kaimas kÅ«rÄ—si pagal Valakų reformÄ…. 1842 metų duomenimis, Å alteniuose jau buvo 10 dÅ«mų ir 68 gyventojai. Po metų Å¡is kaimas priskirtas KupiÅ¡kio valstybiniam dvarui. ŽmonÄ—s vertÄ—si iÅ¡ žemÄ—s Å«kio. XX a. pradžioje Å alteniai iÅ¡skirstyti į vienkiemius. 1947 metais Å altenių kaimas tapo seniÅ«nijos centru, jai priklausÄ— Bikonys, ÄŒiuladai, GražiÅ¡kiai, GielÄ—, GaisiÅ¡kiai. MiliÅ«nai, OniÅ«nai, PagirÄ—, Pamarnakiai, VaraniÅ¡kiai ir VarniÅ¡kiai.
Å alteniuose belikÄ™ kelios trobos. AutorÄ—s nuotraukos Melstis žmonÄ—s Ä—jo į Geležių bažnyÄiÄ…. Maisto Å altenių gyventojams tuo metu netrÅ«ko, taÄiau vyravo skurdas. Vaikai į mokyklÄ… eidavo medinukais, prastais drabužėliais. ŽmonÄ—s beveik nieko nepirkdavo parduotuvÄ—se. Po karo gyventojai Ä—mÄ— vieni kitų bijoti, svetimÄ—ti – mat aplinkui vyko stribų žygiai, trÄ—mimai, žemÄ—s ir kito turto netektys. 1950 metais susikÅ«rÄ— keturis kaimus, tarp jų ir Å altenius, vienijÄ™s kolÅ«kis „Vienybė“. 1955 metais Å alteniuose atidaryta septynmetÄ— mokykla (dabar V. Aleknos namai), bet dÄ—l mokinių trÅ«kumo netrukus virto tik pradine. Vaikai turÄ—jo mokytis pastate tarp fermų komplekso, todÄ—l tÄ—vų praÅ¡ymu mokykla perkelta į MiliÅ«nus. PrasidÄ—jusi melioracija beveik sunaikino Å altenių kaimÄ…. Dalis žmonių iki 1972 metų persikÄ—lÄ— į MiliÅ«nus ir liko tik keli vienkiemiai. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas. 
|
|
Jūs esate 9 009 781 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
