 |
|
|
2024 m. balandžio 26 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos LAUKMINIÅ¡KIAI €“ GARSIų ASMENYBIų GIMTINÄ—
2002 metais sename kaimo name atidarytas muziejus. Istorija LaukminiÅ¡kių kaimas įsikÅ«rÄ™s 14 km į Å¡iaurÄ™ nuo KupiÅ¡kio. Prie kelio KupiÅ¡kis–PandÄ—lys nusidriekusiÄ… gyvenvietÄ™ puoÅ¡ia ilga KupiÅ¡kio marių pakrantÄ—. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedija“ raÅ¡o, kad prie LÄ—vens buvusiame kalnelyje rasta žmonių kaulų, žalvarinių sagÄių, pinigÄ—lių. Archeologai Äia jokių kapinyno pÄ—dsakų nerado, todÄ—l LaukminiÅ¡kių pradžia laikomas XVI a. vidurys. 1581 metais Å¡is kaimas minimas raÅ¡ytiniuose dokumentuose. Tada jis, kaip ir dar 10 kitų kaimų, priklausÄ— vaitijai. 1603 metais LaukminiÅ¡kiuose buvo 18 valakų geros žemÄ—s, padalytos į 3 laukus ir 40 dÅ«mų. Nuo 1641 metų kaimas minimas KupiÅ¡kio bažnyÄios santuokos metrikų knygoje, panaÅ¡iu metu jis turÄ—jo mokÄ—ti KupiÅ¡kio dvarui mokestį. LaukminiÅ¡kius sumažinti galÄ—jo karas su Å vedija (1655–1660 m.) – kaime liko per pusÄ™ mažiau dÅ«mų. 1709–1710 metais Äia skaudžių pasekmių atneÅ¡Ä— maras – iÅ¡mirÄ— didžioji dalis žmonių. Kaimas atsigavo tik per kelis deÅ¡imtmeÄius. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos“ duomenimis, 1803 metais LaukminiÅ¡kiuose jau gyveno daugiau nei 200 gyventojų. ŽmonÄ—s vertÄ—si žemÄ—s Å«kio darbais: laikÄ— arklius, jauÄius, karves ir kitus gyvulius. 1903 metais kaimas iÅ¡augo net iki 343 žmonių. Po deÅ¡imtmeÄio kaimo Å«kininkai pasipraÅ¡Ä— iÅ¡skirstomi į vienkiemius. LaukminiÅ¡kių neaplenkÄ— ir Antrasis pasaulinis karas – sudegintos kelios kaimo sodybos.
SusituokÄ™ KerÅ¡uliai pasistatÄ— namus, kuriuose dabar gyvena su vaikais, dažnai aplanko anÅ«kai. Sovietiniais metais kaime susikÅ«rÄ— kolÅ«kis, kuriame daugiausia dirbo Å¡io kaimo gyventojai. Tuos laikus atsimena ir viena seniausių Å¡io kaimo gyventojų Vlada KerÅ¡ulienÄ—. 89 metų moteris dirbo įvairius žemÄ—s Å«kio darbus. Tuomet, anot jos, žmonių kaime buvo daug daugiau. Dabar esÄ… likusios tik bobutÄ—s ir seneliai. V. KerÅ¡ulienÄ—s vyras gimÄ— 1921 m. ir yra pats seniausias LaukminiÅ¡kių gyventojas. Pati ponia Vlada gimÄ— ir augo LaukminiÅ¡kiuose, bet kaip pati sako, toliau – laukuose. „Mes abu gimÄ—me LaukminiÅ¡kiuose. Tik aÅ¡ labiau laukuose, o jis – prie kelio“, – pasakojo V. KerÅ¡ulienÄ—. SusituokÄ™ KerÅ¡uliai pasistatÄ— namus, kuriuose dabar gyvena su vaikais, dažnai aplanko anÅ«kai. MoÄiutÄ— dar kartais mÄ—gsta nueiti iki atvažiuojanÄios parduotuvÄ—s, taÄiau į renginius kaimo muziejuje jau nebevaikÅ¡to.
LaukminiÅ¡kių muziejaus vadovÄ— Jolanta KnizikeviÄienÄ— (deÅ¡inÄ—je) su birželį pristatytos parodos autore Audrone Užtupiene (viduryje) ir lankytoja Angele SarseviÄiene. LaukminiÅ¡kių muziejus, įsikÅ«rÄ™s paÄiame kaimo viduryje, atidarytas 2002 metais. GyvenvietÄ—s istorija prisiglaudÄ— LaukminiÅ¡kių kaime likusiuose raÅ¡ytojo Petro Babicko ir aktorÄ—s UnÄ—s BabickaitÄ—s tÄ—vų namuose. KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus duomenimis, senas pastatas buvo atstatytas kraÅ¡tieÄių Gedimino Kaluinos, Algimanto Zolubo ir buvusio ilgameÄio VirbaliÅ¡kių kolÅ«kio pirmininko Broniaus Inapo dÄ—ka. 1992 m. prie namo pritvirtinta memorialinÄ— lenta, skirta aktorei U. Babickaitei ir P. Babickui atminti. Patį muziejų įrengÄ— KupiÅ¡kio rajono VirbaliÅ¡kių pagrindinÄ—s mokyklos mokytoja Janina PuronienÄ—. Jai talkino VirbaliÅ¡kių pagrindinÄ—s mokyklos pradinių klasių mokytoja Kristina (AleksandraviÄienÄ—) Å inkÅ«nienÄ— ir pradinių klasių mokiniai. Užaugino ne vienÄ… įžymybÄ™ Å iuo metu muziejui vadovauja Jolanta KnizikeviÄienÄ—. Vedamos edukacinÄ—s pamokos, ekskursijos, pokalbiai, teminiai renginiai, rengiamos parodos. Atkurta etnografinÄ— ekspozicija atspindi XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios aplinkinių kaimų gyventojų buitį, paproÄius, tradicijas. Surinkta per 1000 eksponatų. Per metus į muziejų paprastai atvyksta daugiau nei 400 lankytojų. Viena paskutinių parodų Å¡iame muziejuje – tautodailininko Modesto Soko paroda. GimÄ™s VirbaliÅ¡kiuose, jis baigÄ— dailÄ™ ir kuria medžio darbus.
AnksÄiau LaukminiÅ¡kiuose buvo daug linksmo jaunimo. AutorÄ—s nuotraukos Artimiausiu metu ji planuoja susitikti su LRT radijo žurnalistais, kurie domisi Å¡iame kaime gimusiu P. Babicku. Jis buvo pirmasis Å¡iemet 90 metų jubiliejų Å¡venÄianÄio radijo diktorius. LaukminiÅ¡kių muziejaus veikla skirta P. Babicko ir U. BabickaitÄ—s gyvenimui, jų kÅ«rybai atminti. RugsÄ—jo 10 dienÄ… LaukminiÅ¡kių muziejaus atstovÄ— žada renginį Å¡iame kraÅ¡te gimusios poetÄ—s Jadvygos GabriÅ«naitÄ—s 80-meÄiui paminÄ—ti. IÅ¡ LaukminiÅ¡kių yra kilÄ™s ir knygneÅ¡ys Kazimieras GabriÅ«nas, literatas Jonas Adomas VireliÅ«nas-SvyrÅ«nÄ—lis, kariÅ¡kiai Kazys ir Vytautas Babickai, veterinarijos gydytojas Vytautas Kaluina, žurnalistas Algimantas Zolubas, agronomÄ— PranciÅ¡ka RudinskaitÄ—-JankeviÄienÄ—, mokytojas Lionginas JanuÅ¡ka. ÄŒia vaikystÄ™ praleido gydytojas Gediminas Kaluina, architektas Vytautas GabriÅ«nas. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas. 
|
|
Jūs esate 9 009 444 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
