Kupiškėnų mintys

2019 m. lapkričio 15 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Kupiškio krašto kaimų istorijos

LAUKMINIŠKIAI – GARSIŲ ASMENYBIŲ GIMTINĖ

Ingrida NAGROCKIENĖ

2016−08−18

Komentarai4    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

2002 metais sename kaimo name atidarytas muziejus.
Praėjus daugiau nei 50 metų Laukminiškių kaimas sumažėjo kone trigubai. Jei 1959 metų surašymo duomenys skelbė, kad čia gyveno apie šimtą penkiasdešimt žmonių, tai 2011 metais jų buvo mažiau nei penkiasdešimt. Šiuo metu daugiausia likę pensinio amžiaus gyventojai sako, kad kaime visiškai nebėra jaunimo. Tačiau šis kaimas užaugino ne vieną žinomą kraštietį.


Istorija

Laukminiškių kaimas įsikūręs 14 km į šiaurę nuo Kupiškio. Prie kelio Kupiškis–Pandėlys nusidriekusią gyvenvietę puošia ilga Kupiškio marių pakrantė.

„Kupiškėnų enciklopedija“ rašo, kad prie Lėvens buvusiame kalnelyje rasta žmonių kaulų, žalvarinių sagčių, pinigėlių. Archeologai čia jokių kapinyno pėdsakų nerado, todėl Laukminiškių pradžia laikomas XVI a. vidurys. 1581 metais šis kaimas minimas rašytiniuose dokumentuose. Tada jis, kaip ir dar 10 kitų kaimų, priklausė vaitijai. 1603 metais Laukminiškiuose buvo 18 valakų geros žemės, padalytos į 3 laukus ir 40 dūmų.

Nuo 1641 metų kaimas minimas Kupiškio bažnyčios santuokos metrikų knygoje, panašiu metu jis turėjo mokėti Kupiškio dvarui mokestį.

Laukminiškius sumažinti galėjo karas su Švedija (1655–1660 m.) – kaime liko per pusę mažiau dūmų. 1709–1710 metais čia skaudžių pasekmių atnešė maras – išmirė didžioji dalis žmonių. Kaimas atsigavo tik per kelis dešimtmečius.

„Kupiškėnų enciklopedijos“ duomenimis, 1803 metais Laukminiškiuose jau gyveno daugiau nei 200 gyventojų. Žmonės vertėsi žemės ūkio darbais: laikė arklius, jaučius, karves ir kitus gyvulius.

1903 metais kaimas išaugo net iki 343 žmonių. Po dešimtmečio kaimo ūkininkai pasiprašė išskirstomi į vienkiemius. Laukminiškių neaplenkė ir Antrasis pasaulinis karas – sudegintos kelios kaimo sodybos.

Susituokę Keršuliai pasistatė namus, kuriuose dabar gyvena su vaikais, dažnai aplanko anūkai.
Seniausi gyventojai

Sovietiniais metais kaime susikūrė kolūkis, kuriame daugiausia dirbo šio kaimo gyventojai. Tuos laikus atsimena ir viena seniausių šio kaimo gyventojų Vlada Keršulienė. 89 metų moteris dirbo įvairius žemės ūkio darbus.

Tuomet, anot jos, žmonių kaime buvo daug daugiau. Dabar esą likusios tik bobutės ir seneliai. V. Keršulienės vyras gimė 1921 m. ir yra pats seniausias Laukminiškių gyventojas.
Pati ponia Vlada gimė ir augo Laukminiškiuose, bet kaip pati sako, toliau – laukuose.

„Mes abu gimėme Laukminiškiuose. Tik aš labiau laukuose, o jis – prie kelio“, – pasakojo V. Keršulienė.

Susituokę Keršuliai pasistatė namus, kuriuose dabar gyvena su vaikais, dažnai aplanko anūkai. Močiutė dar kartais mėgsta nueiti iki atvažiuojančios parduotuvės, tačiau į renginius kaimo muziejuje jau nebevaikšto.

Laukminiškių muziejaus vadovė Jolanta Knizikevičienė (dešinėje) su birželį pristatytos parodos autore Audrone Užtupiene (viduryje) ir lankytoja Angele Sarsevičiene.
Laukminiškių muziejus

Laukminiškių muziejus, įsikūręs pačiame kaimo viduryje, atidarytas 2002 metais. Gyvenvietės istorija prisiglaudė Laukminiškių kaime likusiuose rašytojo Petro Babicko ir aktorės Unės Babickaitės tėvų namuose.

Kupiškio etnografijos muziejaus duomenimis, senas pastatas buvo atstatytas kraštiečių Gedimino Kaluinos, Algimanto Zolubo ir buvusio ilgamečio Virbališkių kolūkio pirmininko Broniaus Inapo dėka. 1992 m. prie namo pritvirtinta memorialinė lenta, skirta aktorei U. Babickaitei ir P. Babickui atminti.

Patį muziejų įrengė Kupiškio rajono Virbališkių pagrindinės mokyklos mokytoja Janina Puronienė. Jai talkino Virbališkių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Kristina (Aleksandravičienė) Šinkūnienė ir pradinių klasių mokiniai.

Užaugino ne vieną įžymybę

Šiuo metu muziejui vadovauja Jolanta Knizikevičienė. Vedamos edukacinės pamokos, ekskursijos, pokalbiai, teminiai renginiai, rengiamos parodos. Atkurta etnografinė ekspozicija atspindi XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios aplinkinių kaimų gyventojų buitį, papročius, tradicijas. Surinkta per 1000 eksponatų. Per metus į muziejų paprastai atvyksta daugiau nei 400 lankytojų.

Viena paskutinių parodų šiame muziejuje – tautodailininko Modesto Soko paroda. Gimęs Virbališkiuose, jis baigė dailę ir kuria medžio darbus.

Anksčiau Laukminiškiuose buvo daug linksmo jaunimo.
Autorės nuotraukos
„Lankytojai mūsų neapleidžia, ateina ir pačių Laukminiškių gyventojų. Nors jų jau nebedaug čia gyvena. Suskaičiuojame tik apie dvidešimt“, – sakė muziejaus vadovė J. Knizikevičienė.

Artimiausiu metu ji planuoja susitikti su LRT radijo žurnalistais, kurie domisi šiame kaime gimusiu P. Babicku. Jis buvo pirmasis šiemet 90 metų jubiliejų švenčiančio radijo diktorius.

Laukminiškių muziejaus veikla skirta P. Babicko ir U. Babickaitės gyvenimui, jų kūrybai atminti.

Rugsėjo 10 dieną Laukminiškių muziejaus atstovė žada renginį šiame krašte gimusios poetės Jadvygos Gabriūnaitės 80-mečiui paminėti.

Iš Laukminiškių yra kilęs ir knygnešys Kazimieras Gabriūnas, literatas Jonas Adomas Vireliūnas-Svyrūnėlis, kariškiai Kazys ir Vytautas Babickai, veterinarijos gydytojas Vytautas Kaluina, žurnalistas Algimantas Zolubas, agronomė Pranciška Rudinskaitė-Jankevičienė, mokytojas Lionginas Januška. Čia vaikystę praleido gydytojas Gediminas Kaluina, architektas Vytautas Gabriūnas.


Skaityti komentarus (4)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Aurelijus, Dargintas, Estela, Skirtautė, Teodoras.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt