Kupiškėnų mintys

2020 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

Kupiškėnų kertala

PAŠĖLĮS AUGIMAS TŲ GRYBŲ

Palmira KERŠULYTĖ

2016−08−13

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka
Ramu gyvint kaimi, ir uoga, ir gryba, ir molka. Aisiu ir šindėn miškan, maž kokį grybogalį rasiu. Mon tai kad nestrioku grybaut, okys šviesios, ale mat raikia įpratimo. Tatula mono grybaunykė, su ju labai gera grybautėn, nepasimesi, niūniuoja ir niūniuoja – išviriau košės iš miežio akuoto, pridėjau lėpšio, volgiau kėp taukuotų... Kasdėn tatula aina grybautų, miškas gi čia pot, grybjų šitų davolei, tai ir mani vis vadas. Lietus palijo, šiulta, ir grybas pradėjo dyktė. Tai ir grybautojų, žmogus unt žmogaus, nėt grybienas išmina. Grybas nepajimsi šindei, rytoj ir nuvirs.

Auga mūsų miškėly ir lėpšiai, ir baravykai, ir ūmadas, guotas, yr tėp visokių smulkumynų. Jau visai buvau namo bainunt ir kad užėjau ruduokių, tiltais kėp prisata. Ruduokės vienos yr su vilnu apačioj, kėp pūkų, raikia nugrundyt, kė vėrdi. O jau kad raudonikių randi, tai kų ti!

Baravykai labai gordūs grybai. Kartais kad užeini, didžiausi tiltai baravykų. Miškai ažaugį kur, aplaisti, ir nebar baravykų. Ar kė par daug šlapumo, mažutis baravykėlis ir tas sukirmijįs. Karčbaravykių kė randi, pralauži, pridedi prė lūpom, kad kortūs kėp smala ir kitas apkortina grybas. Guotas kone su kelmutam skaitos, kietos, baravyko skonį turia. Guotas tai labiau unt rudenio dygsta, vidury kėp ir rudos, viršus biškį toks kėp ir juodas, pakaušiukai smailūs, kėp ir toks gumbuliukas yr, kotely skyluta. Nekirmija guotas, soldžios, mėsingos, takais, kirbinam auga, kur baržų šoknys. Va ir kumėlšlaunas kėp ir rudos, kotėlis papilkas, paplatus viršus, panašus unt šungrybį, kai kas tai guotam vadina. Gražių lepšiukų beržynaj prisrinkau. Jodlepšiukų pilkos galvytas, o kotėliai juodi. Geri tė lepšiukai, kur tokė kaip guzikiukai, boltos papilvytas, išverdi, kietūs. Kė randu vovaruškų, tai jau labai gerai, kad jų nėr, tai renku ir ūmėdytas. Vėnodos, grožios ūmėdytas, geltona, raudona, somanos auga. Kaušėlis kol išdygsta, o paskiau išsitiesia, ūmada palieka. Pėrniai va buvom Latvijoj, tai atsivežėm tris kėselius voveruškų.

Mon tai gol skaniau kelmutas, jų tai irgi baisiai po daug, beržiokas supuvįs, nulūžįs ir prisikibį kelmučių. Labai plonutas kelmutas, papilvytas plėvalu ažutimptos, grožios, žiemai slagtėn labai gordžios. Ošen tai išvardu grybas, toj korštas su drusku suslagiu sudėjus kokian molinian puodan, drobini lupatu užkloju, užkumšau, dugnėlį medinį uždadu, akmenėlį viršun ir poslagiu. Tatula vis gųsdina, kad bais nesveika tos slagtos grybas kitiem matom. Soko, užraugs tau pilvų, kėlnias pritaisysi. Raudonikius, baravykus jinai tai džiovina.
Vokar kaimynėlis atkurzino, nupirko baravykų ažu pinkius aurus, ale jo žmonala sugrųžino atgol, kad par brungu, keli grybai sukirmijį, prė pošakniu vėn kirmalas. Galat ir potys prisrinktėn, batgi gulia išsikėtojį kaip baravykai, o kad jos kotas! Jinai tokia kukuška, pobjaura, iš šimoniečių, bat boba, nei agurko, nei kopūsto darži nematysi, o vyras toks zbitrus. Vienas priekin, keturi atgol (špyga) – paprašis jė do bant kartų man grybų!

Dabar tai žinau, kur kokia gryba, vaikas do buvau, nepažinau gerai grybų, kartų vėnų šungrybių pririnkau. Mon tai labai gražu būdavo spordyt kukurbezdelius, dūmai išeina. Ir dabar prisirenku, mat įsipjauni pirštų, kukurbezdeliu uždumi, kinavarpom pabarstai ir užgyja.
Sutvarkius grybus, gryčioj atsiguliau, ale kurgi ažmigsi musynaj šitoj. Nuspirkau Kupišky mušt musim, sakau, duosiu musiom džiaso, nemožna ažmušt, nuskrenda. Motos, kad nedos pasilsatėn. Prisrinkau raudonų ir žalių musmirių, raiks pakėpt, bant kiek do cukraus užbarstysiu.

Nei mėgojau, nei volgiau, kaip šunius sukiaus, kol visas grybas nutaisiau, išviriau. Kėp seniau sakydavo, tabokų vožijau (pasnūduriavau) unt suolo atsisadus. Užsikosėjau, atsiskubia gol kas? Tatulyta! Gol kokia bada? O ji tėp iš rato vozguroja – kalba, kad jos kopūstus kelius kirmuliai išgraužė. Plikūs tė kopūstai, tik stibilai balikį. Drusku, garsvyčiom pabarsčius, kad kirmalas nebėst kitų gūžių.

Tai parūpėjo ir mon, kokios ti kopūstų golvos. Lakiu su strioku ir vis misliu, kad kelius kartus bjauriau klopatas negu dorbas, išada golvų klapatai ir kebekšt. Tik gol žmogus žemas nesukirmija, gol sudūla?


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Aistė, Aurimas, Asterija, Astra, Laurynas, Lauryna, Norimantas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt