Iš pat vaikystės atiteka giluminis ir nesumeluotas Kalėdų ilgesys. Jos turi būti baltos, šaltos, taikingumu, ramybe ir bendryste pažymėtos. Vienintelės, nepakartojamos, taip ilgai lauktos. Būdamas mažytis kaime stebėdavau bruzdesį ir lyg nežemišką sujudimą: tvarkomos, šveičiamos namų kertelės, močiutė didelėje krosnyje imdavo kepti šližikus, paskutinį vakarą atsirasdavo eglė... Puldavau padėti jos puošti, tai jau mano pareiga, jaučiausi toks reikšmingas, galįs ir aš, mažas, savo dideliems namiškiams padėti....