Dar visai neseniai giedojome ditirambus gimtajai kalbai: rašėme nacionalinį diktantą, organizavome mokslinę kalbos konferenciją, minėjome Knygnešio dieną. Dažnai esame linkę padejuoti (ir, beje, visai pagrįstai), kokia beraštė auga šiuolaikinė moderniųjų technologijų karta. Sunkiai reiškiamos mintys kuriant tekstą, nesurezgamas pasakojimas, vartojami trumpiniai. Bet – obuolys nuo obels arba mokinys nuo mokytojo netoli nurieda, nes labiausiai stebina kita medalio pusė – patys su lietuvių kalba sunkiai draugaujantys pedagogai (tik nereikia suraukti nosių ir stoti į gynybos pozicijas – čia kalbama apie tą šaukštą deguto, kuris statinę medaus gadina, t. y. tikrai ne visi mokytojai tokie).
...