 |
|
|
2024 m. balandžio 26 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KAS PADėTų APGINTI LIETUVą?
Laurynas KasÄiÅ«nas, politologas Reikia siekti, kad tų smÅ«gių, kuriuos Rusija sudavÄ— Ukrainai, mÅ«sų Lietuva niekada nepatirtų. Ir mes turime geresnius Å¡ansus nei ukrainieÄiai. Juk kitaip nei Ukraina, mÅ«sų valstybÄ— gali naudotis kolektyvinÄ—mis NATO saugumo garantijomis. Be abejo, nuo pat Lietuvos narystÄ—s NATO pradžios Rusija siekÄ—, kad Lietuva nebÅ«tų integruota į Aljanso gynybos sistemÄ… arba liktų nevisaverte jo nare. Kremlius akcentuoja, kad NATO politinio ir karinio matomumo stiprinimas (pavyzdžiui, karinių dalinių dislokavimas) regione gali paskatinti ginklavimosi varžybas. KarinÄ—s intervencijos į UkrainÄ… akivaizdoje Baltijos Å¡alių informacinÄ—je erdvÄ—je atsirado naujas mitas – neva NATO neturÄ—s politinÄ—s valios ir nebus pajÄ—gi ginti Baltijos Å¡alių nuo tiesioginÄ—s ar hibridinÄ—s Rusijos agresijos. Imta abejoti, jog kolektyvinÄ™ gynybÄ… garantuojantis – NATO 5-asis straipsnis – praktikoje nebÅ«tų patikimai įgyvendintas. Deja, bet tokiems svarstymams pagrindo galÄ—jo suteikti ir nuo Å altojo karo pabaigos tebesitÄ™sianÄios diskusijos dÄ—l Aljanso ateities. „Mums buvo penkiolika metų kartojama: nesijaudinkite dÄ—l Rusijos ir paverskite savo kariuomenes tinkamomis ekspedicinÄ—ms misijoms, nes karas Europoje – neįmanomas“, – taip vakarų europieÄiai nuolat įtikinÄ—jo mus ir kitas Baltijos Å¡alis. Nenuostabu, kad dÄ—l to niekas neskubÄ—jo rengti konkreÄių gynybos planų Baltijos Å¡alims, be kurių kolektyvinÄ— gynyba praktiÅ¡kai neįmanoma: jie tapo realybe tik praÄ—jus penkeriems metams po įstojimo. Rusijos agresija Ukrainoje iÅ¡ pamatų sudrebino tikÄ—jimÄ…, kad NATO narÄ—ms po SSRS žlugimo nebekyla grÄ—smÄ— iÅ¡ Rytų ir priminÄ— Aljanso sukÅ«rimo iÅ¡takas. NATO Ä—mÄ— stiprinti tokių valstybių kaip Baltijos Å¡alys gynybÄ…. Kai kurie gynybos analitikai pakankamai skeptiÅ¡ki. Anot jų, nepaisant to, kad į LenkijÄ… bei Baltijos Å¡alis laikinai dislokuoti nedideli kariuomenÄ—s daliniai, surengtos tarptautinÄ—s pratybos, Rytų Europa iÅ¡lieka neproporcingai mažai apsaugota teritorija, palyginti su kitais NATO regionais. Ir tai yra tiesa. TaÄiau reikia atsižvelgti ir kitus svarbius veiksnius. Nors NATO narÄ—mis yra 28 Å¡alys, net 70 proc. karinių iÅ¡laidų tenka vienintelei valstybei JAV. Kitaip tariant, ir nominaliai (40 proc. viso pasaulio gynybos iÅ¡laidų), ir santykinai (daugiau nei 4 proc. nuo BVP kasmet) JAV yra galingiausia pasaulio karinÄ— valstybÄ—. Vidiniuose NATO dokumentuose net pažymima, kad Aljansas yra „pernelyg priklausomas“ nuo amerikieÄių sprendžiant net sÄ…lyginai nedidelio masto konfliktus. TodÄ—l bÅ«tent JAV įsipareigojimas ginti Rytų Europos valstybes yra esminis saugumo garantas. Perfrazuojant Winstonui Churchiliui priskiriamus žodžius, Europa saugiausia tada, kai Äia yra bent vienas amerikieÄių karys, ir pageidautina žuvÄ™s nuo prieÅ¡o kulkos, nes tai garantuoja JAV įsitraukimÄ… į kovÄ…. Jei amerikieÄiai nesiryžtų ginti savo partnerių, tai reikÅ¡tų ne tik didžiulį Å¡ios valstybÄ—s globalios galios sumažėjimÄ…, bet ir prarastÄ… patikimumÄ…. BÅ«tent todÄ—l Baltijos Å¡alyse rotacijos pagrindu dislokuoti kad ir nedideli JAV kariuomenÄ—s daliniai turi ypatingÄ… strateginÄ™ ir simbolinÄ™ reikÅ¡mÄ™. TaÄiau nusiraminti negalime. Niekas nepasirÅ«pins mÅ«sų saugumu, jeigu to nedarysime patys. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas. 
|
|
Jūs esate 9 009 480 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
