|
|
|
Kamara TERPEIKIų ąžUOLO PAūKSMėJE
Jurgita ŽIUKAITĖ |
2007−09−29 |
Senas Terpeikių kaimas istoriniuose Å¡altiniuose minimas 1596 m. Å viesaus atminimo Jono JÄ—Äiaus sodyboje auga galingas ąžuolas. LentelÄ— su užraÅ¡u Å¡alia jo byloja, kad Å¡is metalinio lanko sutvirtintu kamienu galiÅ«nas – valstybÄ—s saugomas gamtos paminklas. Sakoma, kad, kaip ir dauguma ąžuolų, kaimo centre augantis dviejų metrų skersmens Terpeikių ąžuolas buvo Å¡ventas.
ValstybÄ—s saugomų gamtos paminklų tinklapyje teigiama, kad Terpeikių kaimo apylinkÄ—se yra ir daugiau Å¡ventų vietų: SmÄ—lynÄ—s senkapis, mitologinÄ— Velnagulos vietovÄ— (apie 2 ha ploto akmenuota vieta), anksÄiau Å¡iose apylinkÄ—se buvÄ™ dideli Å¡venti miÅ¡kai. Tuo nesunku patikÄ—ti pasižvalgius ir po dabartinius stuomeningus, veÅ¡lius kaimo medžius.
Joana JÄ—ÄiuvienÄ—, kurios jaukus namas stovi kitapus kelio nuo Terpeikių ąžuolo, sakÄ—, kad daugiau ąžuolų aplinkui veltui dairytumÄ—mÄ—s – jų, kaip ir tradicijos Å¡iuos medžius sodinti, nÄ—ra. TaÄiau senasis kaimo medis žinomas plaÄiai – prie Terpeikių ąžuolo neretai sustoja autobusai su mokinių ekskursijomis. Jaunimui įdomu, keliese šį vienkamienį galiÅ«nÄ…, pagrinde ir kamiene turintį ertmių, galÄ—s apkabinti. DaugybÄ™ metų skaiÄiuojantis ąžuolas, pasak J. JÄ—ÄiuvienÄ—s džiÅ«sta, Å¡iemet viena Å¡aka kad lūžo, jog vos spÄ—jo žmogus jos neužkliudytas pravažiuoti.
Nuo mažų dienų Terpeikių ąžuolÄ… mena ir Å¡iame kaime gimusi, augusi bei tÄ—vų Dundulių sodyboje gyvenanti Marijona KatileviÄienÄ—. Ji pasakojo, kad kadaise Å¡iame medyje buvÄ™ net du gandralizdžiai, nors ir sakoma, kad dvi gandrų Å¡eimos viename medyje negyvena. Pamena paÅ¡nekovÄ— ir ne itin linksmÄ… įvykį – viena ąžuolo Å¡aka nulūžo ir su visais gandriukais nugarmÄ—jo žemÄ—n.
Tradicinis lietuvių požiÅ«ris į medžius atskleidžia žmogaus emocinių vertybių santykį su gamta. MÅ«sų protÄ—viai tikÄ—jo, kad medžiuose oÅ¡ia mirusiųjų vÄ—lÄ—s. Gal iÅ¡ anų laikų ateina ir noras iÅ¡saugoti nykstanÄius miÅ¡kus, pasirÅ«pinti iÅ¡ netyÄia paukÅ¡tuko numestos sÄ—klos iÅ¡augusiu stiebeliu. M. KatileviÄienÄ—s sodyboje su etnografiniais elementais (į dangaus žydrynÄ™ žvilgsnį palydi Å¡ulinio svirtis, akmeninio tvarto, statyto jos tÄ—vo Antano Dundulio užsakymu apie 1923 m. paÅ¡onÄ—je Å¡ildosi katÄ—, klÄ—telÄ— mena bene 1877 m.), taip pat suoÅ¡ ąžuolas. Moteris prasitarÄ— iÅ¡gelbÄ—jusi mažutį savaiminukÄ… ąžuoliukÄ…: pjaudama žolÄ™ netyÄia iÅ¡vydusi vytinÄ—lÄ™, kurios Å¡ios virÅ¡Å«nÄ—je suposi ąžuolo lapelis.
Žvalgantis po ramybe dvelkiantį M. KatileviÄienÄ—s kiemÄ…, negali nepastebÄ—ti stogastulpio. Jis, paÅ¡nekovÄ—s teigimu, Äia stovÄ—jÄ™s dar jos senelių laikais, pavargÄ™s nuo laiko naÅ¡tos, tada jos tÄ—vas A. Dundulis kreipÄ—si į meistrÄ… SimonÄ… Matilionį iÅ¡ KaraliÅ«nų kaimo ir Å¡is jį atnaujino.
Terpeikiai – gatvinis kaimas. M. KatileviÄienÄ— priskaiÄiavo, kad dabar jame – 15 trobų, apie keturias sodybas - apytuÅ¡tes. Nors kaimas pakeri savo ramybe, etnografiniais elementais, senais medžiais, taÄiau iÅ¡ sutvarkytų kiemų, Å¡viežių statybų pÄ—dsakų matyti, kad gyvenimas Äia nestovi vietoje. Beje, be senolio ąžuolo bÅ«tina paminÄ—ti ir kitas Å¡ios vietovÄ—s įžymybes. Terpeikių kaime, nelyginant didžiojo ąžuolo atžala, savo vaikystÄ™ praleido olimpinis ir pasaulio Äempionas disko metikas Virgilijus Alekna. 1804 m. Å¡iame kaime gimÄ— literatas ir kunigas Kajetonas AleknaviÄius.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Anastazas, Aušra, Aušrė, Aušrinė, Aušrius, Aušrys, Gotarta, Gotartas, Gotartė, Gotautas, Gotautė, Sidona, Zita, Žydrė.
|
