Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 27 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Gyvenimo ratas

DIANAI GLEMžAITEI-BULOVIENEI €“ 90

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–-ANDRIJAUSKÄ–

2015−10−22

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Diana Glemžaitė.
Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“,
Poetei, partizanei Dianai Romualdai Glemžaitei-Bulovienei šių metų spalio 29 d. būtų sukakę 90 metų. Deja, šios talentingos moters, savo šalies patriotės, netekome 1949 metų lapkričio 14 d. Ji kartu su savo vyru ir kitais keturiais partizanais žuvo Plunksnočių miške (Rokiškio r.) žiemoti paruoštame bunkeryje, kai jų slapstymosi vieta buvo išduota stribams.

Biografijos faktai

„Kupiškėnų enciklopedijoje“ pateikiama Vidmanto Jankausko parengta informacija, kad D. Glemžaitė gimė 1925 metų spalio 29 d. Degučiuose, Zarasų rajone. Ji augo ir mokėsi ne viename mieste, nes tėvas buvo girininkas ir dirbo įvairiose vietovėse. Pradinę mokyklą D. Glemžaitė baigė Pandėlyje. Toliau mokėsi Šiauliuose, Rokiškio gimnazijoje. Paskutinę gimnazijos klasę baigė Kupiškyje, nes tėvai persikėlė gyventi į Palėvenėlę.

Jau mokykliniais metais pasireiškė Dianos meniniai gabumai. Mergina aktyviai dalyvavo jaunųjų literatų veikloje, gražiai piešė.

Nuo 1944 metų D. Glemžaitė studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filologijos fakultete. 1945–1947 m. su pertraukomis lankė ir piešimo bei tapybos paskaitas Kauno taikomosios dailės institute.

Rezistencinės kovos sūkury

Plečiantis Lietuvoje rezistencinei kovai, Diana irgi įsitraukė į pogrindinę studentų veiklą, palaikė ryšius su tėviškėje veikiančiais partizanais. 1947 m. pavasarį pajutusi, kad yra sekama, metė studijas ir sugrįžo į tėviškę.

Eilėraštyje „Mes mokėsim numirt“ ji rašė: „Ne už svetimą mintį, ne už svetimą žodį / Mes mokėsim didvyriais mirt – / Tik už rytą, kuris laisvės saulę parodys, / Mes mokėsim numirt.“
„Artimai bendraudama su Alizavos, Kupreliškio, Pandėlio apylinkėse veikiančiais partizanais Diana atliko įvairius slaptus jų pavedimus, slapstėsi Virbališkiuose, Lailiūnuose, Girbučiuose, Naniškiuose, Miliūnuose, Vičiūnuose ir kituose kaimuose. Į partizanų gretas kol kas nėjo, bet užtat savo gyvenimą susiejo su apylinkėse pagarsėjusia žiobiškėnų partizanų Bulovų šeima, 1948 metais ištekėdama už Juozo Bulovo-Ikso. Tiesa, ji su vyru neišeina į mišką žiemoti, o 1948–1949 metų žiemą slapta išvyksta į Kauną gimdyti.
Deja, dukrelė Jonė gimsta negyva, o Dianai, nuoširdžiai globojamai tetos Elvyros Glemžaitės, nepavyksta net gerai atsigauti. Saugumui užtikus jos pėdsakus, skubiai grįžta į Kupiškio apylinkes.“ (Vidmantas Jankauskas, „Iš užmaršties išnyrantis veidas“, „Kupiškėnų mintys“, 1992 m. rugpjūčio 15 d.)

Poetė nujautė savo tragišką likimą. Eilėraštyje „Mirtis“ ji rašė: „Juntu – ji taip arti. Ir tikras jos artėjimas – / Ne medžių šlamesys juodoj gelmėj naktų / Ir ne margų žiedų darželyje kvepėjimas. / Juntu – ji taip arti, ir tikras jos artėjimas / Kaip dangumi sunkių audringų debesų.“

1999 m. rugpjūčio 13 d. „Tremtinio“ Irenos Janinos Vaičikauskaitės straipsnyje „Jie mokėjo numirt giedru veidu ir tvirta dvasia“ pateikiama informacija, kad 1949 m. lapkričio 14 d. KGB užverbuotas partizanas Alfonsas Lūža, slapyvardžiu Maskva, išdavė bunkerį Plunksnočių miške, Rokiškio rajone, kuriame ruošėsi žiemoti Diana Glemžaitė, jos vyras Juozas Bulovas-Iksas, Antanas Bulovas-Budrys, Petras Indriuškevičius-Dainius, Jonas Katelė-Pūkas ir Kazys Kirstukas-Mukas. Žuvusieji buvo užkasti Juodupėje. Tiksli palaidojimo vieta nežinoma.
1994 m. žuvusiųjų artimųjų lėšomis Plunksnočių miške, partizanų žūties vietoje, pastatytas Vyčio kryžius.

KÅ«rybinis palikimas

D. Glemžaitė yra viena žymiausių rezistencijos poečių. Eilėraščiuose atsispindi dramatiška partizanų kova, eilėraščių stilistika artima neoromantinei lyrikai.
„Išrinko soduose visus žiedus slaptai iškritusius / Melsva naktis ir žydrios mėnesienos. / Kas pasitiks, kas pasitiks tave sugrįžtančią, / Jeigu išeinant niekas nelydėjo...“ – rašė poetė.
Ji 1949 metais parengė rankraštinį savo kūrybos rinkinį „Penktieji laisvės kovų metai“. Išlikusi poetės D. Glemžaitės kūryba yra sudėta į 1994 metais išleistą rinkinį „Mes mokėsim numirt“.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Anastazas, Aušra, Aušrė, Aušrinė, Aušrius, Aušrys, Gotarta, Gotartas, Gotartė, Gotautas, Gotautė, Sidona, Zita, Žydrė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 010 093

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]