|
|
|
Gamta ir mes PAUKÅ¡ÄIų GLOBA žIEMÄ…: LESINTI AR NE?
AtÄ—jus žiemai, bÅ«tina pasirÅ«pinti paukÅ¡Äiais, nes Å¡altÄ… ir giliÄ… žiemÄ… jie savimi pasirÅ«pinti negali. Be to, ir mums, žmonÄ—ms, įvairiaspalviai paukÅ¡Äiai žiemÄ… nudažydami baltÄ… peizažą ryÅ¡kesnÄ—mis spalvomis suteikia džiaugsmo.
Kyla diskusijų
PaukÅ¡Äiams iÅ¡tverti žiemÄ… galima padÄ—ti įvairiais bÅ«dais. Profesionalai ornitologai žiemÄ… maitina įvairius paukÅ¡Äius: kurapkoms stato specialias slÄ—ptuves - lesyklas, pelÄ—doms įrengia specialias vadinamÄ…sias "pelių duobes", mÄ—sos liekanomis ir žuvimis maitina jÅ«rinius erelius, dažniausiai miÅ¡kininkai sodina ornitochorinius medžius ir krÅ«mus. Pastaruosius galima sodinti ir savo sodybose - taip suderinamas grožis ir praktiÅ¡ka nauda.
Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta skeptiÅ¡kų nuomonių, kad lesindami paukÅ¡Äius žmonÄ—s atlieka savotiÅ¡kÄ… meÅ¡kos paslaugÄ… ir kad nereikÄ—tų kiÅ¡tis į paukÅ¡Äių gyvenimÄ…. EsÄ… maitinami vandens paukÅ¡Äiai yra skatinami pasilikti vis labiau užšąlanÄiuose vandens telkiniuose ir po stipresnių Å¡alnų įšąla į ledÄ…, arba taip pripranta bÅ«ti maitinami, kad ima visiÅ¡kai nebijoti žmonių ir pastoviose lesinimo vietose laukdami lesintojų tampa priklausomi nuo jų malonÄ—s. TaÄiau, mÅ«sų nuomone, tai nÄ—ra visiÅ¡ka tiesa. Pirmiausia reikia atskirti du lesinimo laikotarpius: Å¡iltuoju metų laiku, kai paukÅ¡Äiai patys gali sÄ—kmingai susirasti maisto, o jų lesinimas tÄ—ra daugiau pramoga, ir Å¡altuoju metų laiku, kai daugumai žiemojanÄių paukÅ¡Äių sunku susirasti maisto, o jų lesinimas yra ne tik savotiÅ¡ka pramoga, bet ir reali pagalba paukÅ¡Äiams.
IÅ¡saugomos populiacijos
Bet kai kalbama apie paukÅ¡Äių globÄ… Å¡altuoju metų laiku (vÄ—lyvÄ… rudenį, žiemÄ… ir ankstyvÄ… pavasarį), teiginiai, kad nereikÄ—tų kiÅ¡tis į natÅ«ralius laukinÄ—s gamtos gyventojų procesus, yra neteisingi ir nepagrįsti. PrieÅ¡ingai, kai kurie veiksmingi retų paukÅ¡Äių iÅ¡saugojimo metodai numato ir papildomÄ… jų maitinimÄ… Å¡altuoju metų laiku. Lietuvoje, remiantis kitų Europos Å¡alių patirtimi, tokiu bÅ«du yra bandoma padidinti jÅ«rinių erelių populiacijÄ… - parinktose nuoÅ¡alesnÄ—se Å¡ių erelių lankomose vietose yra reguliariai paliekama žuvų arba gyvulių skerdienos. Tai padeda paukÅ¡Äiams geriau pasiruoÅ¡ti perÄ—jimo sezonui, jų reprodukcija bÅ«na didesnÄ—: padeda daugiau kiauÅ¡inių, iÅ¡siritÄ™ jaunikliai bÅ«na stipresni ir sveikesni. Å vedijoje maitinimo aikÅ¡telÄ—se per žiemÄ… yra paliekama apie 150 tonų kiaulienos, o Danijoje prieÅ¡ daugelį metų nustojÄ™ perÄ—ti jÅ«riniai ereliai dÄ—l papildomo maitinimo vÄ—l sugrįžo į Å¡iÄ… Å¡alį ir sÄ—kmingai peri. MiÅ¡kininkai, dažnai ir kaimų gyventojai, ir kai kurie medžiotojai žiemÄ… įrengia specialias užuovÄ—jas ir palapines kurapkoms, kurios Äia suranda prieglobstį nuo pustomo sniego ar Å¡alÄio ir papilto lesalo.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Celerina, Celerinas, Celesta, Celestinas, Celė, Dangė, Dangius, Gilvina, Gilvinas, Jovaišas, Jovaidas, Jovarda, Jovardas.
|
