|
|
|
Gamta ir mes Į MIšKUS SLENKA BALTASIS BADAS
Ingrida NAGROCKIENÄ– |
2011−01−04 |
Antrus metus LietuvÄ… užklupusi ankstyva ir gili žiema kankina paukÅ¡Äius ir miÅ¡ko žvÄ—ris. Smarkus Å¡altis ir didelÄ—s, kietos pusnys pernai pareikalavo aukų - sunkių sÄ…lygų neatlaikÄ— stirnos ir kiti smulkieji gyvÅ«nai. Dabar didelÄ—s grÄ—smÄ—s miÅ¡kuose kol kas dar nÄ—ra, taÄiau girininkai pastebi, kad baltasis badas jau Å¡iepia savo negailestingus nasrus.
Pavojingiausios suledÄ—jusios pusnys
Žiema į LietuvÄ… atÄ—jo gana anksti. Sniego pridrÄ—bÄ— tiek, kad ir mÅ«sų seneliai gūžÄioja peÄiais seniai matÄ™ tokias pusnis. TaÄiau žmogui tokios oro sÄ…lygos ne taip pavojingos kaip žvÄ—rims.
Užsidėjus ledinei plutai ant sniego pusnių į laukinės gyvūnijos pasaulį ateina baltasis badas.
"Kol žvÄ—rys gali patys prasikapstyti sniegÄ…, tol grÄ—smÄ—s jiems nÄ—ra. TaÄiau vienÄ… dienÄ… atÅ¡ilus, kitÄ… staiga atÅ¡alus ant sniego užsideda pluta. Ji ypaÄ pavojinga stirnoms", - teigÄ— Å imonių girininkijos girininkas Genadijus Smirnovas.
Šie žvėreliai, pasak pašnekovo, visada gula tik ant plikos žemės. Bet jei negali prasikasti iki jos, tenka įsitaisyti ant sniego. O tai stirnas susargdina.
Pernai, G. Smirnovo pasakojimu, po sunkios žiemos buvo išgaišusių stirnų.
Å iemet, anot jo, sniegas gana ilgai buvo purus. Tik pastarÄ…jÄ… savaitÄ™ atslinkÄ™s atodrÄ—kis jį sukietino ir jau pamiÅ¡kÄ—se galima pamatyti sunkiai vaikÅ¡tanÄias stirnas. Jos, pasak girininko, brisdamos suledÄ—jusiomis pusnimis ir kojas susipjausto. Tokiomis sÄ…lygomis Å¡iems žvÄ—reliams ir maistÄ… pasiekti sunku - jie negali prisikasti iki žolÄ—s.
Pagalba visada reikalinga
Todėl girininkas G. Smirnovas pataria žvėrių mylėtojams atkasti nors lopinėlį sniego pamiškėje. Taip stirnos ir saugiai pailsės, ir pasimaitins.
Papildomas maistas miško žvėreliams taip pat jau praverstų. Galima jiems atnešti šieno, daržovių, grūdų, vasarą rištų beržo šakelių.
MiÅ¡kininkai savo ruožtu dažniausiai pjauna drebules. Stirnos itin mÄ—gsta nuskabyti Å¡io medžio virÅ¡Å«nÄ—les. Tokiu bÅ«du žvÄ—rims gali padÄ—ti ir privaÄių miÅ¡kų savininkai.
Gyvūnų, pašnekovo teigimu, nepamiršta medžiotojai. Jie daugiausia ir rūpinasi pašaru.
Medžiotojų pagalbos kol kas visai užtenka Alizavos girininkijos valdose. ÄŒia, pasak girininko Tado Bakano, žvÄ—reliai dar nebadauja. TaÄiau jei pasikartos pernykÅ¡tÄ—s žiemos sÄ…lygos, gali kilti sunkumų.
"Kiekvieną dieną vaikštome miške ir matome, kaip elgiasi žvėrys. Dabar dar jie nebadauja - kol kas visko priveža medžiotojai. O ir patys žvėrys dar, matyt, susiranda maisto", - sakė girininkas.
TaÄiau sniegui sukietÄ—jus, pasak paÅ¡nekovo, girininkija stengiasi padÄ—ti žvÄ—rims: atstumdoma aikÅ¡telÄ—, kur jie daugiausia renkasi, atvežama paÅ¡arų. Gyventojų pagalba, T. Bakano teigimu, niekada nepamaiÅ¡o.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Celerina, Celerinas, Celesta, Celestinas, Celė, Dangė, Dangius, Gilvina, Gilvinas, Jovaišas, Jovaidas, Jovarda, Jovardas.
|
