|
|
|
Gamta ir mes RADVILė MORKūNAITė-MIKULėNIENė: "TIKIU, KAD LIETUVIAI - GAMTOS žMONėS"
Ingrida NAGROCKIENÄ– |
2010−11−16 |
Pastaruoju metu mūsų rajone vis dažniau kyla diskusijų dėl biologiškai skaidžių atliekų tvarkos. Praėjusią savaitę pas mus užsukęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas atvirai paragino kupiškėnus protingiau susitvarkyti virtuvines atliekas. Mat tai padaryti iki 2014 metų reikalauja Europa.
Pakalbinome Europos parlamento, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narę Radvilę Morkūnaitę, kaip ši problema sprendžiama jos atstovaujamoje institucijoje.
MÅ«sų rajono valdžia vienu metu kalbÄ—jo apie tai, kad bÅ«tų galima rajone pastatyti biodegraduojanÄių atliekų konteinerius. Kaip Å¡ių atliekų atsikratoma kitose Europos valstybÄ—se?
Biologiškai skaidžių atliekų klausimas - vienas iš šių metų EP darbotvarkės klausimų. Visai neseniai svarstėme, ar būtinas atskiras bioatliekų reglamentavimas, ar tam užtenka bendro atliekų reglamentavimo. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas - pakankamai specifinis atliekų tvarkymo aspektas. Viena vertus dėl to, kad dabar, veždami žaliąsias atliekas į sąvartynus, didiname metano išleidimą į atmosferą. Antra vertus, žaliosios atliekos pakankamai svarbios tiek energijos (šilumos, elektros) gamyboje, tiek ekologiniam ūkininkavimui - kaip trąšos (tos atliekos, kurios tinkamos, naudojamos trąšoms, nebetinkamos trąšoms - energijos gamybai). ES valstybės narės yra skatinamos atskirti biologiškai skaidžias atliekas nuo bendrų komunalinių atliekų, kad jos nebūtų vežamos į sąvartynus. Tose valstybėse, kuriose atliekų rūšiavimas pažengęs labiau nei Lietuvoje, žaliosios atliekos rūšiuojamos kaip ir kitos rūšies atliekos (pvz., Belgijoje jas taip pat privaloma rūšiuoti ir krauti į žalius maišus). Todėl ir Lietuvoje galėtume daugiau statyti "žaliųjų konteinerių".
Jūsų nuomone - tai gera mintis?
Kaip ir minÄ—jau, iniciatyvas ir pastangas atskirti "žaliÄ…sias" atliekas ir rÅ«pintis jų antriniu panaudojimu vertinÄiau labai teigiamai.
MÅ«sų žmonÄ—s, ypaÄ kaime, mÄ—gsta savo Å¡iukÅ¡les deginti. Senosiose Europos sÄ…jungos valstybÄ—se gyventojai tikriausiai apie tai net nepagalvoja.
Atliekų deginimas (pramoninis) Lietuvoje dabar kažkodÄ—l matomas kaip visų atliekų tvarkymo problemų sprendimas. Visgi pagal atliekų tvarkymo hierarchijÄ… pirmiausiai turÄ—tume stengtis vengti atliekų, jas antrÄ… sykį panaudoti, perdirbti ir tik po to likusias - deginti. TodÄ—l, manau, turÄ—tume daugiau lėšų ir jÄ—gų skirti tam, kad visuomenei aiÅ¡kintume, kaip vengti atliekų susidarymo, kaip jas rÅ«Å¡iuoti ir perdirbti, o ne deginti. Deginimas savo kiemuose - apskritai neleistinas, tai draudžia ir Aplinkos oro apsaugos įstatymas. Ypatingai pavojinga, kai deginamos nerÅ«Å¡iuotos buitinÄ—s atliekos (juo labiau - jei tai daroma namų krosnyse). Å itaip kenkiama ir savo, ir savo vaikų bei kaimynų sveikatai. Kaip žinia, ypaÄ pavojinga deginti plastikinÄ™ tarÄ…, gumÄ…, užterÅ¡tÄ… (pvz., impregnuotÄ…) medienÄ…, senus baldus ir cheminÄ—mis medžiagomis užterÅ¡tus audinius ar pakuotes.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
|
