Kupiškėnų mintys

2019 m. spalio 14 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Aukštaičių kraštas

FOTONUOTRAUKOSE - KRYŽDIRBYSTĖS ISTORIJA

Aušra JONUŠYTĖ

2006−12−28

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškio etnografijos muziejuje pirmą kartą eksponuojama fotonuotraukų paroda ,, Kryždirbystė Lietuvoje”v os telpa į dvi parodines sales. Tai tik maža dalis kryždirbystės paminklų, įamžintų per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir sukauptų Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausiosios specialistės dr. Alės Počiulpaitės, keliaujant ir fiksuojant ekspedicijų metu liaudies meistrų darbo medinius paminklus visame krašte.

Pirmoji daktarės A.Počiulpaitės parengta paroda vyko Vilniuje, kompaktinės plokštelės “Kryždirbystė Lietuvoje” pristatymo metu Lietuvos liaudies kultūros centre, bet dėl vietos stokos nebuvo įmanoma visų nuotraukų parodyti. Taip pat ši paroda eksponuota Raseinių krašto muziejuje, Latvijos sostinėje Rygoje, vasarą aukštaitiška parodos dalis – Rokiškio krašto muziejuje. Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje, iliustruoti tarptautinę kryždirbystės konferenciją buvo panaudota 2/3 fotonuotraukų dalis. Pagaliau ši paroda atkeliavo ir į Kupiškį.
Per 5-7metus susisteminta ir keliaujanti per Lietuvos muziejus, bibliotekas paroda yra remiama UNESCO / Japonijos patikos fondo. Ji supažindina lankytojus, besidominčius kryždirbystės menu, su svarbaus mums ir, manau, būsimoms kartoms, vienu iš tautos kultūros reiškinių, įdomiu ne vien tik lietuviams, bet ir Europos, bei viso pasaulio gyventojams, lietuvių saviraiškos forma, verte ir savitumu.
Pirmojoje mūsų muziejaus salėje paroda pradedama savaiminiu kryžių sankaupų dariniu "Kryžiu kalnu", Jurgaičių piliakalnyje atsiradusiu XIXa. ir siekiančiu dar ankstesnius laikus. Kalnelyje vyrauja memorialinio pobūdžio kryžiai, žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Žmonės, statantys jame kryžius ar kryželius, norėjo padėkoti, pagarbinti ar maldauti atleidimo.
Aukštaičiams, paprastai vadinamas stoginis kryžius, turėjo ypatingą reikšmę. Liaudies meistrai daugiaaukščius dviejų ar trijų stoginėlių kūrinius išpuošdavo, pristatydami pilnas skulptūrėlių, nelyg suvertų ant vieno stulpo. Žiūrint į meno dirbinį, jų apimtis į viršų mažėjo, smulkėjo detalės. Stogastulpis Anykščių rajono Svėdasų miestelyje, Kazimiero Katino darbo stogastulpis Grežionėlių kaime, Ginučio Dudaičio Raudondvaryje, Kauno rajone.
Eksponuojama daug kryžmiškų kryžių, būdingų visai Lietuvai. Kartais jie gali būti visai nepuošti, bet tokių nėra daug, paprastai jie nors šiek tiek papuošiami. Kartais papuošimas įgauna sudėtingą dekorą. Ypač puošiamas kryžiaus centras – kryžma. Rombo pavidalo nimbu ar spindulių ir jų įvairia kompozicija. Joje, be abejo, buvo tvirtinama nukryžiuotojo skulptūra. Kryžiaus liemuo ir viršūnė dekoruojami įvairiausiais geometriniais ir augaliniais ornamentais. Kryžiaus pečiai ir viršūnė dekoruojami taip pat kaip ir liemuo, išskiriami tik jų galai. Apatinė kryžiaus dalis įleidžiama į pamatą, kartais jis neišskiriamas. kaip tokio kryžiaus pavyzdžius galima paminėti kryžių Akstinų kaime Raseinių rajone, taip pat skirtą Arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimui, Zarasų rajone, Petro Tamašausko darytą Skriaudžių bažnyčios šventoriuje, Prienų rajone, Sauliaus Lampicko senosiose Alovės kapinėse Alytaus rajone, Ipolito Užkurnio Riešės kryžkelėje, Vilniaus rajone, Vido Cikanos Griškabūdžio bažnyčios šventoriuje, Šakių rajone, Prano Kaziūno Tauragnuose, Utenos rajone, Algimanto Sakalausko Prienuose, mūsų rajone Pelyšių ir Šaltenių kaimuose bei kitur.
Koplytstulpių ypač daug Žemaitijoje. Aukštaitijoje jų nepalyginti mažiau, dar mažiau jų Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kai kurie yra pastatyti XXa. antroje pusėje.
Koplytstulpiai susideda iš stulpo ir koplytėlės, kurių viršų puošia geležinis kryžius, kartais bokštelis su geležiniu kryžiumi. Parodoje eksponuojami koplytstulpiai iš Kučiūnų (Lazdijų rajonas), Simno (Alytaus rajonas), Petro Kaziūno darbo Tauragnuose, Utenos rajone, Kuršėnų kapinėse, Rumšiškėse, Eišiškėse, Ginučio Dudaičio padarytas Maironio tėviškėje, Raseinių rajone, koplytstulpis su Kristaus Krikšto skulptūromis Būtėnų kaime, Utenos rajone, Antano Jusevičiaus – su Šv. Antano skulptūra Rumšiškėse, Liaudies buities muziejaus teritorijoje Kaišiadorių rajone.
Koplytėles medžiuose ir ant žemės galima buvo užtikti visoje Lietuvoje, bet didžiausios jų sankaupos Suvalkijoje. Parodoje eksponuojamos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos koplytėlės prie medžių Ilguvos kapinėse, Šakių rajone, Paberžėje, Kėdainių rajone, koplytėlės ant žemės Šliktinės kaime, Skuodo rajone, Viršilų sodyboje Notėnuose, Skuodo rajone, Purvaičių senosiose kapinėse Plungės rajone, Baidotų kaime, Skuodo rajonas.
Parodą “Kryždirbystė Lietuvoje” pagyvina uteniškės tautodailininkės Anelės Araminienės penkiolika šventųjų skulptūrėlių, suteikiančių parodai gyvumo ir nuoširdumo.
Švenčių nuotaiką atspindi grafikės šešiolika Birutės Stančikaitės ir jos vyro Gerardo Šlektavičiaus gyvenančių Vilniuje, sukurtų atvirukų su Vilniaus bažnyčių, Aušros vartų, Katedros ir jos bokšto, Lietuvos gamtos vaizdais.


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Bugailas, Bugailė, Bugvilas, Burgailas, Burgailė, Kalikstas, Kalikstė, Kalistas, Kalistė, Mindaugas, Rimvydė, Vincentas.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt