|
|
|
AmatųÂ gijos KARTU SU KALVE SÅ«NUI PERDAVÄ— IR DARBÅ¡TUMÄ…
Gaila MATULYTÄ– |
2005−10−25 |
Klausantis praÄ—jusio Å¡imtmeÄio žmonių istorijų, neretai galima iÅ¡girsti, kaip Å¡iame kraÅ¡te gimÄ™s žmogus, kuriam laikui likimo nublokÅ¡tas į kitus miestus ar Å¡alis, veržiasi sugrįžti į tÄ—viÅ¡kÄ™. Taip klostÄ—si ir garsaus Puponių kalvio Jono BukÄ—no likimas. GimÄ™s 1908 m., jis tik tarnybai armijoje buvo iÅ¡vykÄ™s į KaunÄ…. Nors vaikystÄ—s draugas garsus raÅ¡ytojas Juozas BaltuÅ¡is jį kalbino pasilikti didmiestyje, gimtinÄ—s trauka buvo žymiai stipresnÄ—. Juk Äia pasiliko tÄ—vų žemÄ—, kaimo pakraÅ¡ty statomas vienkiemis.
Tiek Puponių gyventojai, tiek J. BukÄ—no artimieji tvirtina, kad pernai Anapilin iÅ¡Ä—jÄ™s senolis nugyveno gražų ir darbais turtingÄ… amžių. Apie savo tÄ—velį papasakojo jauniausias jo sÅ«nus Algis, su Å¡eima gyvenantis tÄ—vų ir senelių sodyboje, iÅ¡saugojÄ™s nemažai tÄ—Äio daiktų.
IÅ¡ savo tÄ—vų Petro ir AdelÄ—s (SabalytÄ—s) BukÄ—nų Jonas paveldÄ—jo 17 hektarų žemÄ—s. TaÄiau, jÄ… dirbdamas, nagingas žmogus neapsiÄ—jo be amato. Kalviauti iÅ¡mokÄ™s pas meistrus, J. BukÄ—nas vienkiemyje statÄ—si kalvÄ™. Dumplių įpÅ«stas žaizdras joje retai kada užgesdavo. NÄ— vienas kaimynas ar aplinkinių kaimų gyventojas neapsieidavo be kalvio pagalbos: tai ratÄ… iÅ¡lenkdavo, plÅ«gÄ… pataisydavo ar noragÄ… nusmailindavo. J. BukÄ—nas mokÄ—jo pakaustyti ne tik savo mylimÄ… arklį, bet ir itin aikÅ¡tingus kaimynų eržilus. SugebÄ—davo padaryti vežimus ir roges. DviraÄiu vežimu, dar ir dabar tebesanÄiu klojime, puikuodamasis su žmona važiuodavo į bažnyÄiÄ….
VedÄ— jis sulaukÄ™s 42-ejų ir į paÄias paÄ—mÄ— Å¡eÅ¡iolika metų jaunesnÄ™ AlfonsÄ… UžusienaitÄ™ iÅ¡ MaskvyÄių. Juokaudavo prisiminÄ™s, kaip, vežant medienÄ… iÅ¡ Å imonių girios, užkalbino su kuprine žingsniuojanÄiÄ… mergaitÄ™, taÄiau Å¡i nepanoro bÅ«ti pavėžinta. „Jei bÅ«Äiau žinojÄ™s, kad ji taps mano žmona, bÅ«Äiau iÅ¡kart nepaleidÄ™s“, - tÄ—Äio žodžius atkartojo A. BukÄ—nas.
Šeimoje augo keturi vaikai: vyriausias Vytautas, po jo gimė Bronislava, Vladas ir pagrandukas Algis. Visi buvo pratinami prie darbo, sekė geru tėvelio pavyzdžiu.
Algiui teko nemažai laiko praleisti stebint, kaip tėtis dirba ir padedant jam.
Iki pat senatvÄ—s ilgais žiemos vakarais J. BukÄ—nas darÄ— uosio lazdas, kurių prireikdavo ne vienam garbaus amžiaus žmogui. Uosio lazdÄ… apdailindavo, verdanÄiame vandenyje Å¡utindavo, dailiai iÅ¡lenkdavo. Ant dujinÄ—s apdegindavo, o įsigijÄ™s specialų aparatÄ…, įvairiais raÅ¡tais iÅ¡margindavo. A. BukÄ—nas pasakojo, jog tÄ—velis savo lazdÄ… visokių žvÄ—rių atvaizdais puoÅ¡Ä—, o kita lazda labai medžioklÄ—je praversdavo: atsukus jos antgalį, viena detalÄ— tapdavo stikliuku stipresniam gÄ—rimui…
A. Bukėnas didžiuojasi, kad tėtis nepiktnaudžiavo alkoholiu. Tiesa, vienoje kalvės spintelėje visada stovėjo buteliukas degtinės (dažnai skiltele citrinos pagardintos), kaip sakoma, dėl apetito. Būdavo, užeina koks kaimynas, prasuka abu butelį, po vieną kitą taurelę išlenkia, nuoširdžiau pasikalba ir vėl prie darbų.
PrieÅ¡ karÄ… J. BukÄ—nÄ… užvaldÄ— medžioklÄ—s aistra. Ä®sigijÄ™s 1930 m. gamybos medžioklinį Å¡autuvÄ…, su medžiotojų bÅ«reliu traukdavo į Vidugirių miÅ¡kÄ…. Tais laikais nebuvo įprasta rinkti trofÄ—jų ragus ar iltis, tad apie medžioklÄ—s laimikius liko tik pasakojimai. Per vienÄ… medžioklÄ™ A. BukÄ—nui pasisekÄ— iÅ¡ karto nuÅ¡auti tris briedžius. Zuikių suskaiÄiuoti nebÅ«tų pavykÄ™.
Drauge su garsiuoju šautuvu šį pomėgį apie 1990 m. J. Bukėnas perdavė jauniausiam sūnui Algiui. „Skapagirio“ būrelio narys ir šiandien dažnai parneša sumedžiotą žvėrį, o prieš porą metų nuo jo kulkos krito įspūdingo dydžio šernas.
Po sunkių darbų J. Bukėnas imdavo griežti armonika. Taip pat mokėjo gražiai piešti. Jaunystėje draugavo su Puponyse gyvenusiu J. Baltušiu. Sūnus pasakojo, jog kartu su būsimu rašytoju ant krosnies miegodavo.
A. BukÄ—nas iÅ¡ tÄ—Äio paveldÄ—jo polinkį meistrauti. Nors daugiausia dirba prie medžio, jis priverÄia paklusti ir metalÄ… – viskÄ… savo rankomis pasidaro ir kaimynams padeda. Å tai ir traktorių 1991 m. pats sukonstravo – iki Å¡iol puikiai rieda.
Algio žmona Violeta prisimena uošvį kaip labai darbštų žmogų. Iki vėlumos jis triūsdavo savo kalvėje. Jų mergaitės Loreta, Deimantė ir Agnė taip pat sakė, kad senelis buvo labai geras žmogus.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas.
|
