|
|
|
AmatųÂ gijos SIÅ«TI LABIAU PATIKO UNIFORMAS, NEI SUKNELES MOTERIMS
Gaila MATULYTÄ– |
2005−02−22 |
Puikiai savo amatÄ… iÅ¡manantys žmonÄ—s visada bÅ«davo laikomi didelÄ—je pagarboje. Vienas iÅ¡ jų – Å imonių kraÅ¡te ir apylinkÄ—se garsus siuvÄ—jas Karolis Å ližauskas. Atsiminimais apie mylimÄ… tÄ—velį pasidalijo vyriausioji jo duktÄ— fotografÄ— Vanda DevenienÄ— ir jos vyras Jonas Devenis. PaÅ¡nekovÄ— apgailestavo, jog atmintyje neliko tikslių detalių, datų, nebuvo laiko įdÄ—miai įsiklausyti į tÄ—Äio pasakojimus, ne visko suspÄ—ta paklausti. Kiek daugiau prisiminÄ— J. Devenis, mat su uoÅ¡viu jie nemažai laiko praleisdavo vyriÅ¡kai Å¡nekuÄiuodamiesi.
K. Å ližauskas gimÄ— 1914 m. Ignalinos rajone, MelagÄ—nuose. V. DevenienÄ— sakosi nepažinojusi Karolio tÄ—vų, savo senelių. IÅ¡ gimtinÄ—s K. Å ližauskas 100 km atÄ—jo pÄ—sÄias iki Å imonių. Mat Baltarusijos pasienyje gyvenimas buvo vargingas, siautÄ— badas, vyko neramumai. Jis turÄ—jo dar du brolius – Balį ir VytautÄ… - bei seserį StasÄ™ (S. SkabeikienÄ— ir dabar gyvena KupiÅ¡kyje).
Karolis su broliu Baliu Šimonyse nusipirko žemės. Patys sunkiai dirbdami statėsi namus.
J. Devenis prisiminÄ— įdomų faktÄ… apie uoÅ¡vio brolį Balį. B. Å ližauskas po karo Ispanijoje (kažkokiomis aplinkybÄ—mis jis ten kovÄ—si mÅ«Å¡io lauke) iÅ¡ tos Å¡alies parÄ—jo pÄ—sÄias namo. O kitas siuvÄ—jo brolis Vytautas matÄ— virÅ¡ Å imonių bažnyÄios pasirodžiusiÄ… MergelÄ™ MarijÄ…. Jis atbÄ—go uždusÄ™s Å¡eimynykÅ¡Äiams papasakoti apie stebuklÄ…, kurį regÄ—jo dar keli miestelio gyventojai.
KariuomenÄ—je nesiskyrÄ— su adata
K. Å ližauskas sakydavo, jog net sulaukÄ™s pilnametystÄ—s, jis buvo labai jaunatviÅ¡ko veido ir niekas netikÄ—jo, kad yra Å¡aukiamojo amžiaus. TaÄiau tarnaudamas Nepriklausomos Lietuvos kariuomenÄ—je Ä—mÄ— garsÄ—ti kaip puikus siuvÄ—jas: siÅ«davo uniformas karininkams bei drabužius jų Å¡eimos nariams. VÄ—liau Ä—mÄ—si darbuotis pagal dvasininkų užsakymus, profesionaliai sumodeliuodavo sutanas kunigams. Å is drabužis reikalavo ypatingo kruopÅ¡tumo: daugybÄ— smulkių saguÄių tekdavo dailiai apsiÅ«ti rankomis. Beje, kunigui Blynui siuvÄ—jas pasiuvo Å¡iltÄ… triuÅ¡ių kailio liemenÄ™, kurios užsimanÄ— ir kiti dvasininkai.
Uniformos reikalavo didelio meistriÅ¡kumo, taÄiau nuolatiniais Å imonyse apsigyvenusio siuvÄ—jo klientais tapo ir kolÅ«kių pirmininkai. K. Å ližauskui puikiai pavykdavo golife kelnÄ—s. KiekvienÄ… sumanymÄ… jis atlikdavo nepriekaiÅ¡tingai, buvo kruopÅ¡tus ir tvarkingas.
Talentingas amatininkas iš karto matydavo kliento figūrą, pastebėtus trūkumus stengdavosi užmaskuoti drabužio linijomis.
Užtat moterims nemÄ—go siÅ«ti. K. Å ližauskui nepatikdavo suknelių raukiniai, įsiuvai, “iÅ¡raityti kalneliaiâ€. Moteris jis siųsdavo pas tos paÄios lyties siuvÄ—jas – esÄ… jos geriau tas subtilybes iÅ¡mano.
Svajonių jaunikis
Garsusis siuvėjas dar ir puikiai muzikavo. Tiek šokių vakaruose, tiek vestuvėse bandonijos melodijas lydėjo sodraus tembro dainos.
K. Å ližausko žmona Aleksandra DomžaitÄ— taip pat atkeliavusi iÅ¡ tolimo kraÅ¡to – Liltupių kaimo (Å venÄionių r.). Jos Å¡eima apsigyveno ButkÅ«nuose, Å imonių girelÄ—je.
Kaip prisiminė V. Devenienė, jos mama netikėjo, kad gražuolis kaimo dainininkas K. Šližauskas išsirinks ją į žmonas. Visoms to jaunuolio reikėjo, visos gegužinėse jam meiliai šypsojosi.
IÅ¡tekÄ—jusi Aleksandra neapleido pamÄ—gto etnografijos ansamblio. Å imonių bažnyÄios chore jos balsas iÅ¡siskyrÄ— iÅ¡ visų. Kartu su vyru jie dalyvavo koncertuose, vyko į kitus miestus.
Å ližauskai užaugino septynias atžalas – keturias mergaites ir tris berniukus. PirmagimÄ— Vanda buvo tÄ—Äio numylÄ—tinÄ—.
Karaliuko laukÄ— visi
Kaip pasakojo duktė Vanda su vyru, tėvelis iš Rygos parsivežė (ar parsinešė) metalinį siuvimo mašinos “Husqvarna†korpusą, pritaisė pakojį. Šį darbo įrankį labiausiai saugojo. Jis buvo tvirtas, sukabindavo net keturgubą kailį.
Sovietiniais laikais siuvėjas K. Šližauskas važiuodavo per žmones ir siūdavo. Būdavo, įsimeta siuvimo mašiną į arklinį vežimaitį ir iškeliauja į kaimus. Apsistojęs kokioje nors šeimoje, apsiūdavo visus jos narius ir vėl traukdavo toliau.
Siuvėjas buvo laikomas didžiulėj pagarboj. Tais laikais jo siūtus drabužius žmonės ypatingai vertino, nebuvo rūbo, kurio jo įgudusios rankos nepasiūtų. Tiesa, žemo ūgio K. Šližauskas aplinkinių buvo meiliai vadinamas Karaliuku. Senelio garbei Karoliu pavadintas vienas iš jo anūkų.
Draudimų nepaisė
Taip po kaimus K. Šližauskas keliaudavo iki 1970 m. Vėliau sovietų valdžia uždraudė užsiimti namų verslu, tad siuvėjas darbo kampelį įsirengė palėpėje, prie mažo langelio, kur iki vėlumos tarškėjo siuvamoji – juk reikėjo šeimą išlaikyti.
DarbÅ¡Äių tÄ—velių dÄ—ka (mama dirbo fermoje) septynetukas buvo aprengtas ir sotus. “Tai yra mano vaikai, ir aÅ¡ turiu juos iÅ¡laikyti,†– sakydavo atsakingas ir užsispyrÄ™s Å¡eimininkas. V. DevenienÄ— prisimena, kad tÄ—tis namiÅ¡kiams pasiÅ«davÄ™s paltus, kostiumÄ—lius, tais laikais parduotuvÄ—se bÅ«davo sunku kÄ… nors rasti. TÄ—tis drabužius nepriekaiÅ¡tingai iÅ¡lygindavo. Tiesa, lygintuvas tuomet buvo anglimis kaitinamas – iÅ¡neÅ¡davo į laukÄ…, kad vÄ—jas žarijas įpÅ«stų.
VÄ—liau savo dukrai Vandai žadÄ—jo padovanoti namelius, bet kadangi vaikai įsikÅ«rÄ— patys, K. Å ližauskas sakÄ—: “Bent jau maÅ¡inytÄ™ paimkit dovanųâ€. Dar ir Å¡iandien Devenių namuose tarsi brangiausia relikvija saugoma tÄ—Äio siuvamoji.
K. Šližauskas, pakirstas ligos, mirė 1984 m. Palaidotas Šimonių kapinaitėse.
Po visÄ… LietuvÄ… pasklidÄ™ garsaus siuvÄ—jo vaikai ir dabar dažnai susitinka. “Taip jau tÄ—velių esam iÅ¡mokyti,†– Å¡ypsosi fotografÄ— V. DevenienÄ—, prisiminusi tÄ—Äio norÄ…, kad atžalos nesiimtų jo amato. Niekas iÅ¡ K. Å ližausko vaikų netapo siuvÄ—jais.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Anastazas, Aušra, Aušrė, Aušrinė, Aušrius, Aušrys, Gotarta, Gotartas, Gotartė, Gotautas, Gotautė, Sidona, Zita, Žydrė.
|
